TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pilkojo ministro interesų zona

"Neturiu ūkio ministro", - taip esą neseniai krašto verslininkams apie Rimantą Žylių prasitarė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau už šį politiką mūru stoja jį delegavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos viršūnės, nepaisydamos vis garsėjančių abejonių dėl R.Žyliaus veiklos.

Ar gali būti, kad vos prieš devynis mėnesius postą užėmęs dabartinis Ūkio ministerijos (ŪM) vadovas R.Žylius, dėl garsiai išpūstos viešųjų ryšių akcijos, susijusios su jo ankstesne darboviete, premjero Andriaus Kubiliaus pavadintas skaidrumo etalonu, yra vertas visai kito epiteto?

Dar skiriant R.Žylių ministru, vietoj valdančiųjų konservatorių neišsaugoto Dainiaus Kreivio, buvo pasigirdę užuominų, kad jis pernelyg dideles simpatijas jaučia buvusiai darbovietei - tarptautinei informacinių technologijų (IT) bendrovei "Hewlett-Packard" (HP). Joje dabartinis politikas šešerius metus, iki paskyrimo ūkio viceministru 2009-aisiais, dirbo sprendimų architektu.

R.Žylius, užbėgdamas įtarimams už akių, iš karto deklaravo valdantis vos 0,00003 proc. tarptautinės kompanijos HP, o ne lietuviškosios bendrovės, galinčios turėti interesų mūsų krašte, akcijų. Vos po kelių savaičių, kai tapo ministru, jis surengė griausmingą viešųjų ryšių kompaniją - atsisakė skirti ŪM administruojamą Europos Sąjungos (ES) fondų paramą HP, kol savo nuomonės šiuo klausimu netars Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Etikos sargai nedelsdami užtikrino, kad ministras, valdantis nedidukę bendrovės akcijų dalį, skirti paramą HP gali, o premjeras A.Kubilius savo deleguoto ministro poelgį pavadino pavyzdiniu.

Įdomu, kaip R.Žyliaus elgesį premjeras vertins dabar, vis labiau aiškėjant, kad politikas darbo HP metu dalyvavo sudarinėjant sutartis, kurios pančioja rankas ir kojas iki šių metų pradžios ūkio ministrui pavaldžiai buvusiai valstybės institucijai - Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT)?

Linkęs pamiršti

"Sutartis 50 metų? Iki šiol nėra tekę girdėti nieko panašaus!" - stebėjosi Seimo opozicijos lyderis, partijos "Tvarka ir teisingumas" parlamentinės frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis. Taip politikas reagavo į naujieną apie dar 2007 metais sudarytą sutartį, pagal kurią viešųjų pirkimų priežiūrą vykdančiai valstybės institucijai bendrovė HP 50 metų perleido "EUS Holdings Limited" išduotą programinės įrangos licenciją su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Dokumentuose, fiksuojančiuose šios neįtikimos sutarties derybų eigą, yra ir ją rengusių asmenų parašų. Sutartį 2007 metų rugsėjo 7 dieną pasirašė tuometis VPT vadovas Stanislovas Vaičiulis ir HP vykdomasis direktorius Egidijus Andriuškevičius. Vardijama ir derybų grupės sudėtis: vadovė - tuo metu HP dirbusi Egidija Veršinskienė, nariai - Andrius Jasiukevičius, Thomas Beergrehnas ir R.Žylius. Tas pats, kuriam nuo 2009-ųjų, kai tapo ūkio viceministru, buvo pavesta kuruoti VPT, vykdančios šią sutartį, veiklą.

ŪM vadovas apie savo vaidmenį sudarant sutartį ir vykdant jos įgyvendinimą kalbėti, regis, nėra linkęs. LŽ pasiteiravus, ar ūkio ministro, iki šių metų pradžios kuravusio VPT veiklą, manymu 2007-ųjų rugsėjo 7 dieną įteisintas susitarimas atitinka VPT interesus, ūkio ministro patarėja Vytautė Šmaižytė pateikė komentarą apie kitą susitarimą. 

"VPT pateikė informaciją, kad jūsų minima Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos sukūrimo ir garantinio 38 mėnesių aptarnavimo sutartis su HP, pasirašyta 2007 metų kovo 9 dieną, yra įvykdyta ir pasibaigusi 2010 metų gegužę. R.Žylius ūkio ministru tapo 2011 metų kovo 17 dieną ir jūsų minėtos sutarties eiga bei su ja susijusiomis aplinkybėmis nesidomėjo", - rašoma pateiktame atsakyme.

Susisaistė pusei amžiaus

Iš tiesų - ŪM nurodomu metu VPT su HP pasirašė Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) plėtros paslaugų pirkimo sutartį, leidžiančią perkelti viešųjų pirkimų procesus į elektroninę erdvę ir turinčią užtikrinti sklandesnį viešųjų pirkimų organizavimą. 

Tačiau šioje 2,5 metų galiojusioje sutartyje buvo vienas "kabliukas" - punktas, kad VPT perleidžiamos intelektinės nuosavybės teisės į sukurtą programinę įrangą, išskyrus standartinę CTM, pagamintą jau minėtos Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės "EUS Holdings Limited" bei intelektinės nuosavybės teises į ją. Dėl CTM perleidimo VPT ir HP susitarė 2007-ųjų rugsėjo 7 dieną. Būtent šioje sutartyje numatyta, kad licencija galios 50 metų.

Pastarasis susitarimas, dėl kurio sudarymo, be kitų, derėjosi ir dabartinis ministras R.Žylius, jau daugiau nei pusmetį - nuo tada, kai VPT, siekdama patobulinti CVP IS, surengė sistemos modernizavimo konkursą - yra tikras galvos skausmas viešuosius pirkimus kontroliuojančiai institucijai. 

Šios vasaros pradžioje VPT paskelbė atvirą konkursą dėl CVP IS viešinimo priemonių, ataskaitų ir skelbimų posistemių plėtros bei tobulinimo pirkimo. Jau tada kalbėta, kad ypatingą susidomėjimą šiuo pirkimu rodė su ankstesne ūkio ministro R.Žyliaus darboviete susiję asmenys, esą aktyviai veikę ir per šį politiką. 

Vis dėlto konkurso laimėtoja buvo paskelbta ne ilgametė VPT favoritė HP, bet bendrovė "Insoft". Jai pradėjus sistemos modernizavimo darbus, "EUS Holdings Limited" pareiškė, esą VPT pažeidinėja licencijos sąlygas, numatančias, kad tarnyba "negali keisti licencijuojamos programinės įrangos arba leisti bet kokioms trečiosioms šalims ją iškompiliuoti ar keisti", ir pareikalavo sustabdyti darbus.

Diktuoja sąlygas

"VPT yra įsitikinusi, kad nepažeidžia licencijos, nes, kaip buvo numatyta pirkimo sąlygose, "paslaugų tiekėjas privalo užtikrinti, kad siūloma trečiųjų šalių (suteikėjų) programinė įranga neužkirs perkančiajai organizacijai kelio, esant būtinybei, modifikuoti CVP IS atliekamas taikomąsias funkcijas". Tačiau subtiekėjai ("EUS Holdings Limited" - aut.) po vasarą įvykusio konkurso pradėjo reikšti pretenzijas dėl licencijos pažeidinėjimo, aiškindami, kad tolesnes programinės įrangos tobulinimo paslaugas gali teikti tik jie. Suprantama, ir diktuoti tarnybai savo sąlygas ir kainas", - atsakyme LŽ nurodė VPT vadovo patarėja Aušra Pocienė.

Šio konflikto pasekmė - nuo praėjusios vasaros įstrigę nemažai viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių verslininkų nepasitenkinimo keliančios CVP IS modernizavimo darbai. Taip pat - papildomi pinigai iš valstybės kišenės: neoficialiai teigiama, kad šiuo metu paslaugos teikėjams VPT atseikėja apie 50 tūkst. litų kasmet, kai įprasta tokios paslaugos kaina rinkoje siekia apie 15-20 tūkst. litų.

Įžvelgia interesų konfliktą

Dabartinis ūkio ministras R.Žylius ir jo patarėjai nelinkę atskleisti, ar nuo 2009-ųjų viceministru, o nuo praėjusių metų kovo 17 dienos ūkio ministru dirbantis politikas kontroliavo, kaip jo kuruojama VPT vykdo pačiam dalyvaujant sudarytą sutartį su HP, taip pat - ar apie ministro sąsajas su jam pavaldžiai institucijai našta tapusios sutarties sudarymu yra informuoti politiką į pareigas skyrę šalies vadovai.

"Prieš užimdamas ūkio ministro postą R.Žylius deklaravo visą savo darbinę veiklą bei pateikė viešuosius ir privačius interesus liečiančią informaciją", - teatsakė ministro patarėja V.Šmaižytė.

Tačiau situacija, kad R.Žylius net kelerius metus prižiūrėjo VPT, vykdančios jam dalyvaujant pasirašytą sutartį, veiklą, kelia rimtų abejonių Seimo nariams.

"Atsižvelgiant į tai, kad sutarties, dėl kurios kyla konfliktas, sudarymo derybų grupėje buvo R.Žylius, atstovavęs privačiai kompanijai, ir į tai, kad iki šių metų ŪM kontroliavo VPT veiklą, mano manymu, neabejotinai galima įžvelgti ūkio ministro interesų konfliktą. Pasakyčiau, sklinda neskanus viešųjų ir privačių interesų konflikto kvapas, ir gana stiprus", - LŽ tvirtino Seimo opozicijos lyderis V.Mazuronis.

Parlamentinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys įsitikinęs, kad padėtis, kai VPT verčiama vykdyti net 50 metų sudarytą sutartį, prie kurios rengimo prisidėjo vėliau VPT kuratoriumi tapęs ministras, turėtų vertinti teisėsaugos institucijos. "Tokius procesus turi stebėti, o esant pagrindui ir pradėti ikiteisminį tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tačiau pastaruoju metu STT vienais atvejais tokią medžiagą laiko stalčiuje, kitais - bando iš to padaryti politiką", - svarstė parlamentaras.

Užmerkė akis

Tikėtis, kad R.Žyliaus ir jo ankstesnės veiklos privačiame versle į šias dienas persikėlusiomis sąsajomis užsiims teisėsaugininkai, vis dėlto sunku. Dar prieš skiriant R.Žylių ūkio ministru parlamentarai, kėlę tokią būtinybę, liko it musę kandę.

Žinia, 2010-ųjų pabaigoje Seimo Ekonomikos komitetas tuo metu ūkio viceministro pareigas ėjusio R.Žyliaus veiklą, susijusią su IT sritimi, siūlė įvertinti tiek STT, tiek Valstybės kontrolei. Parlamentarams tuo metu didelių abejonių sukėlė R.Žyliaus, ėjusio ir Garantinio fondo (GF) tarybos pirmininko pareigas, vizuotas šios valstybės institucijos 2011 metų biudžeto projektas. Jame GF siūlyta numatyti milijoną litų, į naujuosius metus perkeliant prieš tai nepanaudotas lėšas kompiuterių programoms atnaujinti ir sukurti, o kompiuterių programoms įsigyti, kaip išsiaiškino Seimo nariai, buvo taikomas net tūkstančio procentų antkainis.

GF biudžeto projektu pradėjus domėtis politikams, R.Žylius per naktį šiai institucijai numatomas lėšas sumažino perpus, o Seime buvo 1pritarta dar mažesniam - 275 tūkst. litų - GF biudžetui. STT, lyg lengviau atsikvėpusi, pranešė neradusi duomenų apie R.Žyliaus korupcines veikas. 

"Įdomu, ar buvo įvertinta tai, kad viceministras susijęs su IT sritimi? Juk teiktame GF biudžete IT programoms taikytas didesnis nei tūkstančio procentų antkainis? Ar tai nekompetencija, ar nusikalstama veika?" - tuo metu stebėjosi parlamentaras Valdemaras Valkiūnas.

Jo abejonės taip ir liko neišsklaidytos. Netrukus valdančioji TS-LKD, lyg negirdėjusi abejonių dėl R.Žyliaus veiklos skaidrumo, pasiūlė prezidentei jį skirti ūkio ministru.

Komandos narys

Parlamentarai, kuriems ūkio ministro veikla kelia abejonių, samprotauja, esą nepartinis R.Žylius TS-LKD vadovams visų pirma parankus todėl, kad ŪM, per kurią teka milijoninės, administruojamos ES paramos ir biudžeto, lėšos, vykdo ne savarankišką politiką, bet "tęsia ministro D.Kreivio darbus", t. y. tiesiogiai vadovaujasi savo pirmtako, o per jį - valdančiosios TS-LKD nurodymais.

Be to, itin ambicingu žmogumi vadinamas R.Žylius, kaip teigiama, yra tarp ištikimiausių dabartinio premjero A.Kubiliaus bendražygių, jie į komandą susibūrė dar 1999-aisiais, dabartiniam TS-LKD lyderiui pirmą kartą einant Vyriausybės vadovo pareigas, todėl juo linkstama kliautis valdantiesiems finansiškai nelengvoje situacijoje prieš rinkimus. 

LŽ šaltinių teigimu, R.Žylius, baigęs psichologijos studijas, bet itin aktyviai domėjęsis IT, į tuometę A.Kubiliaus komandą įsiprašė pats, pasiūlęs savo paslaugas tuomečio premjero bendražygiams. Vos 26 metų psichologas 1999-aisiais tapo premjero A.Kubiliaus patarėju informacinės visuomenės plėtros klausimais.

Itin aktyviu jaunuoliu vadintas dabartinis ministras sugebėjo megzti reikiamas pažintis. 2000-aisiais, keičiantis Vyriausybei, jis, kaip teigiama, jau buvo susibičiuliavęs su Seimo Informatikos departamento vadovais, tad be problemų gavo parlamentinio Informacinės visuomenės plėtros komiteto vyriausiojo patarėjo pareigas. Tuo pačiu metu R.Žylius tapo ir vienu artimiausiu A.Kubiliaus bendražygiu, mat padėjo įgyvendinti iki šiol mėgstamu premjero arkliuku esančią žinių ekonomikos viziją. 

Būtent R.Žylius vadinamas vienu asociacijos Žinių ekonomikos forumo (ŽEF), gimusio 2000-aisiais, steigėjų. ŽEF, aktyviai veikiantis iki šiol, prieš dešimtmetį būrėsi kaip A.Kubiliaus globojamų, iki šiol jo komandai priklausančių IT srities verslininkų ir su jais ranka rankon veikiančių politikų būrelis. Pirmuoju ŽEF pirmininku tapo tuo metu IT bendrovei "Navision Software Baltic" vadovavęs dabartinis energetikos ministras Arvydas Sekmokas, tarp ŽEF steigėjų aptinkamos "Alnos" įmonių grupės valdybos pirmininko Valentino Milaknio (jau šios Vyriausybės veiklos pradžioje pakviesto vadovauti "Saulėlydžio" komisijai) ir bendrovei vadovaujančio jo sūnaus Tomo Milaknio, dabartinio premjero patarėjo energetikos klausimais Kęstučio Škiudo, kitų asmenų pavardės.

2008-ųjų pabaigoje formuojant naują, vėl A.Kubiliaus vadovaujamą, Vyriausybę K.Škiudas, kaip teigiama, ir pasiūlė R.Žylių į konservatoriaus D.Kreivio buriamą ŪM komandą. Iš pradžių privačiame versle dirbęs IT entuziastas tapo visuomeniniu D.Kreivio patarėju, 2009-aisiais jis jau sėdėjo ūkio viceministro poste, o 2011 metų pavasarį, premjerui ir TS-LKD rekomendavus, pradėjo eiti ministro pareigas. Maža to - A.Kubilius, akivaizdžiai vengiantis įsipareigoti dėl komandos veiklos, prezidentę užtikrino prisiimantis asmeninę atsakomybę dėl kandidato.

"Net neabejoju, kad ŪM valdančiajai TS-LKD yra labai svarbi. Kai matome, kad ūkio ministrai taip branginami, kai ima ryškėti įvairios keistos paramos schemos, kyla klausimas, kas ten vyksta. Iš tiesų valdantieji labiau turėtų žiūrėti, kaip daryti valstybei naudingus dalykus, bet tai jie pastaruoju metu nežinia kodėl pamiršta", - LŽ aiškino parlamentaras V.Gapšys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"