TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Piniginę dangsto Vyriausybės nutarimu

2012 09 13 6:08
V.Grušauskas tikino nesuprantantis, kodėl turėtų viešai skelbti, kiek uždirba. /Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka   

Teisės aktai palankūs valdininkams, nepageidaujantiems juos išlaikančių mokesčių mokėtojų akivaizdoje būti skaidriems tarsi krištolas. Šiltus valstybinių institucijų vadovų krėslus užimantys asmenys, jei tik nori, gali neviešinti gaunamo atlyginimo. Gerai bent tai, kad tokių baltų varnų šiuo metu vos kelios.

Tarp pusantro šimto ministerijoms pavaldžių įstaigų tėra vos dvi, kurių vadovai atsisako viešai atskleisti, koks atlyginimas jiems mokamas. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, tai daryti jiems leidžia dar 2003 metais priimtas Vyriausybės nutarimas, numatantis tokią teisę.

Ja mielai besinaudojantys Susisiekimo ministerijai atskaitingos Lietuvos saugios laivybos administracijos ir Žemės ūkio ministerijai pavaldžios Žuvininkystės tarnybos vadovai aiškina tam turintys asmeninių priežasčių ir nematantys reikalo viešinti, kiek uždirba.

Asmeniška ir tiek

LŽ pasidomėjus, kodėl savo darbo užmokesčio atskleisti nenori Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Evaldas Zacharevičius ir jo pavaduotojas Robertinas Tarasevičius, buvo primintas 2003 metų balandį priimtas Vyriausybės nutarimas.

Jame įtvirtinta nuostata, kad vienintelio atitinkamas pareigas įstaigoje einančio darbuotojo praėjusių metų ir pastarojo ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis viešai skelbiamas tik gavus jo sutikimą. "Priežastys, dėl kurių direktoriaus ir jo pavaduotojo darbo užmokesčiai neskelbiami, yra asmeninės ir jų komentuoti Lietuvos saugios laivybos administracijos vardu negalime", - teigė šios įstaigos Organizavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vyresnioji specialistė ryšiams su visuomene Neringa Maciūtė.

LŽ pateiktame atsakyme taip pat pabrėžta, kad direktoriaus pareigybės kategorija - 18-a, jo pavaduotojo - 17-a.

Atsižvelgiant į tai, vienas kas mėnesį turėtų uždirbti 4207,50 lito neatskaičius mokesčių, kitas - 3910,50 lito neatskaičius mokesčių. Tačiau pagal šiuo metu galiojančią tvarką darbuotojų darbo užmokestį viešinančios institucijos juos skelbia kartu su priedais ir priemokomis. Tad tikėtina, kad dešimtmetį įstaigai vadovaujantis E.Zacharevičius ir ne pirmus metus jo pavaduotojo pareigas einantis R.Tarasevičius gauna didesnį atlygį.

E.Zacharevičiaus asmeninių motyvų neskelbti algos jo vadovaujama įstaiga nekomentuoja. /www.msa.lt nuotrauka

Paslapties nėra?

Žuvininkystės tarnybos direktorius, buvęs žemės ūkio viceministras Vytautas Grušauskas taip pat pripažįsta noriai besinaudojantis teisės akte numatyta išimtimi. V.Grušausko aiškinimu, nors jokios paslapties dėl darbo užmokesčio nėra, jis esą nesuprantantis, kodėl turėtų viešai skelbti, kiek uždirba.

"Paslapties jokios nėra, bet kodėl turiu tai sakyti? Kodėl tai reikia viešinti? Dėl ko?" - LŽ vakar stebėjosi šios institucijos vadovas.

Paklaustas, kiek šiuo metu uždirba, V.Grušauskas pavartojo žodį "apie". "Mano kategorija pati aukščiausia - A-19. Tad atlyginimas siekia kažkur apie 4 tūkst. litų", - sakė jis.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymą aukščiausią kategoriją turintis valstybės tarnautojas gauna 4500 litų popieriuje. Tačiau lieka neaišku, kiek siekia realus jo darbo užmokestis.

Kyla abejonių dėl tinkamumo

Seimo Audito komiteto pirmininkės Loretos Graužinienės nuomone, jokių išimčių žmonėms, dirbantiems valstybės sektoriuje, būti negali, o prisidenginėjimas asmeninėmis priežastimis negali būti pateisinamas.

"Asmeninių klausimų su darbu painioti nereikia. Jei žmogus, dirbdamas valstybinės įstaigos vadovu, mato problemą dėl savo atlyginimo, tada kyla klausimas dėl jo tinkamumo eiti šias pareigas", - LŽ teigė parlamentarė.

Jai pritardamas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas pabrėžė nesuprantantis, dėl kokių priežasčių reikėtų slėpti iš mokesčių mokėtojų kišenės mokamus atlyginimus. Esą dalinis skaidrumas gali būti taikomas tik privačiam sektoriui, kur darbo užmokestis gerokai didesnis ir įmonių vadovų disponuojamais pinigais gali susidomėti prieštaringos reputacijos asmenys.

"Valstybės sektoriuje turi būti visiškas aiškumas. Kaip Seimo nario, ministro, premjero atlyginimas yra pateikiamas kuo aiškiausiai, taip turi būti ir su kiekvienu valstybinių įstaigų vadovu ar paprastu pareigūnu. Reikia taisyti teisės aktus. Čia gali būti bijoma tik vieno - kad žmonės sužinos, jog kažkas piktnaudžiauja ir gauna didelius pinigus", - LŽ dėstė A.Sysas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"