TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pionierių rūmai koreguoja Valdovų rūmų viziją

2006 07 22 0:00
Valstybinės įmonės "Vilniaus pilių direkcija" vadovas Saulius Andrašūnas sako, kad tik liepos mėnesį pradėti buvusių Pionierių rūmų fasado tyrimai.
Irmanto Gelūno nuotrauka

Kai dalis sostinėje atkuriamų Valdovų rūmų įgauna vis aiškesnį vaizdą, vėl susikirto nuomonės dėl Abraomo Šliosbergo namo, labiau žinomo kaip Pionierių rūmai, fragmentų išsaugojimo

Praėjusią savaitę Vilniuje vykstant UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijai, atkuriamuose Valdovų rūmuose projektuotojų prašymu lankėsi UNESCO eksperto - ICOMOS (Tarptautinė paminklų ir saugomų vietovių taryba) prezidentas Michaelis Petzetas (Vokietija), generalinis sekretorius Dinu Bumbaru (Kanada), viceprezidentas Tamas Fejerdy (Vengrija).

Aukščiausio lygio specialistai, susipažinę su objektu, ypač daug dėmesio skyrė Valdovų rūmų rytiniam korpusui. Čia tebėra apie 1800 metus pastatytas pirklio Abraomo Šliosbergo namas, kuris XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje buvo rekonstruotas, tačiau iki mūsų dienų išsaugojo ir gotikines, renesansines bei ankstyvojo baroko čia stovėjusių rūmų dalis. Nors Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo projektuotojų pasiūlymas išsaugoti kai kuriuos šio pastato vėliausios rekonstrukcijos fragmentus jau buvo aptartas ir įrašytas į paminklosaugos sąlygas, mūsų šalies specialistai vėl ėmė reikšti prieštaringus ir kategoriškus pareiškimus.

Šliosbergo namo istorija

Anot istorinių šaltinių, dar Mindaugo valdymo laikais Pilies (dabar Gedimino) kalno papėdėje galėjo stovėti pilis. Čia gyveno visi Lietuvos valdovai, statydami ir perstatydami savo buveinę. Rūmai smarkiai nukentėjo per 1655-1661 metų karą, o po Lietuvos ir Lenkijos (Žečpospolitos) trečiojo padalijimo (1795 m.) Rusijos carinės valdžios įsakymu 1799-1801 metais rūmai buvo griaunami. Apie 1800-uosius pirkliui Šliosbergui buvo duotas leidimas kalno papėdėje pasistatyti namą panaudojant rūmų liekanas. Po 1831 metų sukilimo Šliosbergas buvo išvarytas iš namų: juos užėmė caro valdžia, šioje vietoje stačiusi tvirtovę. Prieš Antrąjį pasaulinį karą čia buvo Lietuvos kariuomenės, per karą - vokiečių kariuomenės štabai, vėliau - sovietinio saugumo daliniai. Daugelis dar pamena, kad čia veikė Pionierių rūmai, o Atgimimo laikais ketinta įkurti Tautų draugystės muziejų.

Visa tai pavyko sužinoti iš įvairių šaltinių ir pasakojimų, nes, atkuriant Valdovų rūmus, Šliosbergo namui (Pionierių rūmams), regis, taip ir nebuvo skirta atskira speciali byla su istorikų, urbanistų, archelogolų, kitų specialistų išsamiais tyrimais.

Kompromisas

Pasak Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininko Jono Glemžos, Valdovų rūmuose apsilankę ICOMOS ekspertai buvo sužavėti architekto Rimo Grigo vadovaujamos grupės projektu atkurtuose Valdovų rūmuose išsaugoti ir senųjų Valdovų rūmų, ir Šliosbergo namo fragmentus.

"UNESCO ir ICOMOS iš principo pasisako prieš pastatų atstatymą ir atkūrimą, - priminė Glemža. - Tačiau net skeptiškai nusiteikę ekspertai, apsilankę atkuriamuose Valdovų rūmuose ir susipažinę su projektu, pakeitė savo nuomonę. Jie pabrėžė, kad tai labai svarbus objektas ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui, nes siūlomas unikalus autentikos saugojimo pavyzdys, kuris reabilituoja pačią atstatymo idėją. Specialistus sužavėjo mūsų architektų siekis per įvairių laikotarpių autentikos fragmentus atskleisti šios vietos istorijos raidą".

"Aišku, didesnę namo dalį, ten kur jis trukdo laikytis Valdovų rūmų įstatymo, pastatą demontuosime, o ten, kur nesikerta su įstatymu, eksponuosime ir vėlesnės statybos fragmentų, - aiškino Grigas. - Tai kompromisas tarp reikalavimų visai nugriauti pastatą arba jį visą išsaugoti".

Paveldas neturi tautybės

"Eksponuodami įvairių laikotarpių rūmų raidą, norime parodyti ir kitus šios vietos pokyčius, - tęsia Grigas. - Tai, kokia klaiki mums teko istorija, ir tai, kad esame pakankamai kultūringi, neišsižadame ir nenaikiname savo praeities".

Projekto vadovas kalbėjo, kad rytiniame korpuse bus palikta daug Žemutinės pilies liekanų, tarp kurių - gotikiniai langai, renesansinės grindų plytelės. Iš XIX amžiaus pradžios vertybių Grigas paminėjo antro aukšto patalpas, kur išlikęs labai turtingas dekoras,

dalį vakarinio fasado, kurį puošia balkonas, unikalūs lipdiniai. Beje, teko girdėti ir pikantišką dalyką, neva pastatas išgražintas ruošiantis paminklo Jekaterinai II atidengimo iškilmėms Katedros aikštėje...

"ICOMOS prezidentas Petzetas pabrėžė, kad paveldas neturi tautybės, todėl neturi būti jokio politinio atspalvio sprendžiant, kokias vertybes reikia išsaugoti, o kokias naikinti, - sakė Glemža. - Juolab šis namas kartu su visu Vilniaus senamiesčiu 1994-aisiais įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą".

Ką atkuriame?

"Jei buvusių Pionierių rūmų pastatas vertybė, jis tūrėtų būti Lietuvos kultūros vertybių sąraše! - pabrėžė Valstybinės paminklosaugos komisijos narys archeologas Eugenijus Jovaiša. - Juk jis ne Balbieriškio miške, o Gedimino kalno papėdėje jau daugiau kaip 100 metų stovi!"

Jovaiša apgailestavo, kad jo nepakvietė į susitikimą su ICOMOS ekspertais, kuriuos tikriausiai galima buvo ir "neobjektyviai informuoti".

"Svarbiausias klausimas: ką atstatome? Vyriausybės nutarime pabrėžta, kad atstatome Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus, o Šliosbergo namas, beje, jau ir perstatytas, dengia daugiausia autentiškų rūmų laikų dalykų. Valstybė moka pinigus, kad ištirtume ir išsaugotume tai, kas vertingiausia, todėl nesutinku su žūtbūtiniu siekiu parodyti XX amžiaus pradžios namą", - įsitikinęs Jovaiša. Mokslininkas akcentavo, kad būtina vadovautis normalia praktika, kai pirmiausia atliekami išsamūs tyrimai, o tada jau daromi sprendimai. "Laukiu tyrimų!" - reziumavo Jovaiša.

Tyrimų mėnuo

Pasak valstybinės įmonės "Vilniaus pilių direkcija", vykdančios Valdovų rūmų atkūrimo darbus, direktoriaus Sauliaus Andrašūno, iki šiol atlikta apie 30 procentų Šliosbergo namo tyrimų. Tik liepos mėnesį pradėti šio namo fasado tyrimai. Pilių tyrimo centro direktorius "Lietuvos pilys" Eduardas Kauklys paaiškino, kad liepos pradžioje prasidėjo ir kompleksiniai šio pastato tyrimai. "Reikia ištirti tai, kas yra po tinku, kiek išliko rūmų ankstyvosios statybos, - kalbėjo Kauklys. - Rytinėje rūmų dalyje yra labai daug išlikusių gotikos ir renesanso elementų. Todėl būtina apsispręsti dėl prioritetų: mums rūpi XX amžiaus pradžios ar XV-XVI amžiaus mūrai".

Kauklys paaiškino, kad liepos pabaigoje turėtų būti baigtas pirmasis tyrimų "etapėlis", vėliau bus sprendžiama, ką toliau daryti. "Žemutinės pilies teritorijoje atliekami tyrimai - praktiškai yra taikomojo pobūdžio gelbėjimo archeologija, kuri neatitinka mokslinio lygio. Daug kas neištiriama iki galo", - apibūdino padėtį direktorius. Kauklys sakė, kad vis dėlto per 18 darbo metų teritorijoje rasta apie 300 tūkstančių vertybių - tai unikalus europinio lygio paveldas.

Kebli padėtis

"Dar prieš metus turėjo būti nuspręsta dėl Valdovų rūmų rytinio korpusio, kur tebestovi Šliosbergo namas, atkūrimo, - sakė Andrašūnas. - Apmaudu, kad sugaišta daug laiko ginčijantis dėl įėjimo, balkoniuko, lipdinių ar kelių metrų sienos". Anot Andrašūno, ICOMOS ekspertai, išsakę pritarimą dėl visų laikotarpių architektūros išsaugojimo, pabrėžė, kad bene pirmą kartą taip vieningai sutarė.

"Esu labai keblioje padėtyje, - guodėsi Glemža. - Balandį Valstybinė kultūros paveldo komisija, sušaukusi neeilinį posėdį dėl minimalaus XIX amžiaus pabaigos - XX amžiaus pradžios namo fragmentų eksponavimo Valdovų rūmų rytiniame korpuse, nutarė jų atsisakyti. Tokiu būdu komisija atmetė savo įsteigtos Valdovų rūmų atkūrimo ir jų paskirties ekspertų komisijos sprendimą, išreiškė nepasitikėjimą ekspertais".

Anot Glemžos, tai paskatino kreiptis dėl dabar vykstančių papildomų tyrimų, o projektuotojai pakvietė ekspertus iš ICOMOS.

Glemža priminė, kad kultūros paveldo komisijos sprendimas prieštarauja UNESCO nuostatoms, Lietuvos pasirašytai tarptautinei Venecijos chartijai, kitiems dokumentams.

"Kiekvienas profesionalus projektuotojų sprendimas sulaukia puolimo ir spaudimo, - sakė Grigas. - Intrigų nepavyko išvengti net tada, kai buvo suderintas ir patvirtintas projektas, kurio savo darbe visi privalome laikytis, - sakė Grigas. - Mes nepažeidžiame jokių įstatymų, todėl keista, kad po metų pasikeitė Paminklosaugos komisijos sprendimai. Apmaudu, kad jie pasidavė pseudopatriotiniams siekiams būtinai nugriauti carizmo laikus primenantį namą".

Prezidento laiškas

Glemža informavo, kad rugsėjį, kai bus žinomi papildomi Šliosbergo namo tyrimų rezultatai, o ICOMOS ekspertai atsiųs savo sprendimus, bus sprendžiamas šio namo fragmentų likimas bei darbų eiga visame rytiniame Valdovų rūmų korpuse.

Ketvirtadienį LŽ susipažino su liepos 19 dieną atsiųstu ICOMOS prezidento profesoriaus Petzeto laišku, adresuotu Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkui Glemžai. Jame pritariama įvairių laikotarpių paveldo išsaugojimui atkuriant Valdovų rūmus. Kaip šią nuostatą pakoreguos šiuo metu vykstančių tyrimų rezultatai ir mūsų paminklosaugininkų sprendimai?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"