TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pipirai ir pagyros išėjusiai Vyriausybei

2013 04 03 5:29
Socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė apžvelgė ir įvertino konservatoriaus Andrius Kubiliaus ministrų kabineto darbus. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Ministrų kabinetas parengė ir artimiausiu metu Seimui teiks 2012 metų veiklos ataskaitą. Joje išskirta nemažai laimėjimų, bet konstatuota, kad realaus gyvenimo pagerėjimo žmonės nepajuto.

Praėjusių metų pabaigoje darbą pradėjusi XVI Vyriausybė apžvelgė ir įvertino pirmtakės darbus, padėtį šalyje, išskyrė didžiausias problemas bei prioritetines veiklos sritis. Visa tai sugulė į 75 puslapių Vyriausybės 2012 metų veiklos ataskaitą.

Rodikliai pagerėjo

Ataskaitoje teigiama, kad bendra šalies būklė gerėja. Tačiau konstatuojama, kad žmonės vis dar nesijaučia saugūs. "Sunkmečio sąlygomis finansų sistema buvo stabilizuota, ir tai prisidėjo prie pastarųjų metų ekonomikos augimo. Tačiau to buvo pasiekta skolinantis su didelėmis palūkanomis, didinant mokesčius ir dėl santykinai didelės infliacijos. Tai mažino gyventojų perkamąją galią ir fiskalinio manevro laisvę ateityje. Šiandien reikia spręsti tikrąsias struktūrines problemas ir ieškoti sprendimų, kaip padidinti šalies konkurencingumą", - rašoma dokumente.

Pagrindiniai 2012 metų šalies ekonomikos rodikliai gerėjo: pasiektas 3,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, registruoto nedarbo lygis sumažėjo iki 11,7 proc., augo vidutinis darbo užmokestis. Prekių eksporto srityje pasiektas geriausias metinis rezultatas nepriklausomos Lietuvos istorijoje - pernai, palyginti su 2011 metais, prekių eksportas išaugo 14,5 proc., iki 79,7 mlrd. litų. Pripažįstama, kad rezultatams įtakos turėjo 2009-2012 metais buvusios Vyriausybės "nuosekliai ir kryptingai įgyvendintos ekonomikos skatinimo priemonės".

Tačiau, kaip teigiama ataskaitoje, tai tik pavieniai rodikliai, neatspindintys realios gyventojų padėties. Vartojimo augimo tempas pernai buvo mažesnis, nei tikėtasi, rimta problema išlieka didelis skurdas, socialinė atskirtis. Realaus gyvenimo kokybės pagerėjimo žmonės nepajuto ir dėl 2,8 proc. pernai siekusios infliacijos.

Grėsmingas "Sodros" deficitas

Ataskaitoje nurodoma, kad šiemet Finansų ministerija prognozuoja 3 proc. BVP augimą. Taip pat 2013-aisiais planuojamas darbo našumo, realaus darbo užmokesčio augimas, nedarbo mažėjimas. "Tačiau turime susitelkti ir pasinaudoti šiuo pranašumu - reikšmingai pagerinti verslo sąlygas, sukurti stabilią mokestinę aplinką, skatinti investicijas į gamybą ir technologijų atnaujinimą", - pažymima dokumente.

2012 metais bendra valdžios sektoriaus skola siekė daugiau kaip 46 mlrd. litų ir sudarė 40,7 proc. BVP. Konstatuojama, kad skolos augimo tempas sulėtėjo. Vyriausybė žada įtvirtinti viešojo sektoriaus finansų planavimą pagal ūkio ciklą ir artėjimą prie perteklinio biudžeto.

Perspėjama, kad esminis veiksnys, dėl kurio gali smarkiai susvyruoti viešųjų finansų sistema, - "Sodros" deficitas. 2012 metų pabaigoje fondo pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekė apie 9,7 mlrd. litų. Skolai tvarkyti šiais metais numatyta skirti 634 mln. litų.

Paramai - per 1 mlrd. litų

Ataskaitoje pažymima, kad išlaidos socialinėms išmokoms ir piniginei socialinei paramai, teikiamai vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams, 2012 metais sudarė beveik 1,1 mlrd. litų ir, palyginti su 2011 metais, sumažėjo 0,9 procento. Vaikui skiriamą išmoką vidutiniškai per mėnesį gavo 107,1 tūkst. vaikų (18 proc. Lietuvos vaikų). Nemokamus pietus mokyklose vidutiniškai per mėnesį gavo 128,5 tūkst. (33,2 proc.) mokinių. Parama mokinio reikmenims įsigyti suteikta 118,3 tūkst. (30,6 proc.) mokinių.

Vidutiniškai per vieną 2012 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 221,9 tūkst. asmenų (7,4 proc. visų gyventojų). Palyginti su 2011 metais, pašalpų gavėjų padaugėjo 0,36 proc., o išlaidos joms mokėti sumažėjo 2,1 procento. Vidutiniškai per vieną 2012 metų mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 198,8 tūkst. asmenų (6,6 proc. visų gyventojų). Palyginti su 2011-aisiais, jų skaičius sumažėjo 10 procentų.

Pažymima, kad mažėjantis nedarbas yra džiuginanti tendencija, tačiau liko neišspręstas ilgalaikių bedarbių klausimas. Pernai jie sudarė 30,4 proc. visų užsiregistravusių bedarbių. Taip pat nurodoma, kad nepakankamai mažėjo jaunimo nedarbas.

Regionai vystosi netolygiai

Vyriausybės ataskaitoje grėsmingais įvardijami emigracijos srautai. Nurodoma, kad pernai iš Lietuvos išvyko 42,9 tūkst. piliečių, o emigracijos mastas pralenkė buvusį ekonomikos sunkmečio pradžioje. "Spręsdami emigracijos klausimus žvelgsime plačiau - nustatysime migracijos politikos tikslus, apimančius ne tik emigraciją, bet ir reemigraciją, imigraciją ir netgi vidinę migraciją", - žada dabartinė Vyriausybė.

Prie didžiausių problemų ministrų kabinetas priskiria socialinę ir ekonominę nelygybę tarp savivaldybių. Regionų išsivystymo netolygumus atskleidžia skirtingas nedarbo mastas ir vidutinis darbo užmokestis, vienam gyventojui tenkančio gydytojų skaičiaus, ikimokyklinio ugdymo prieinamumo, dalyvavimo kultūrinėje veikloje rodikliai. "Visi jie rodo, kad iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio kompleksiškam kaimiškųjų savivaldybių problemų sprendimui. Pavienės investicijos, skirtos daugiausia viešajai infrastruktūrai, nesprendžia tikrųjų socialinių ir ekonominių problemų, negarantuoja ilgalaikės plėtros", - nurodoma ataskaitoje.

Rezultatai nedžiugina

Nors ankstesnė Vyriausybė renovacijos klausimams skyrė nemažai dėmesio, veiklos rezultatai nedžiugina. Dabartinis ministrų kabinetas žada, kad daugiabučių modernizavimas taps viena didžiausių artimiausio laikotarpio ekonomikos augimo paspirčių: pagyvins pinigų cirkuliaciją vidaus rinkoje, leis kurti naujas darbo vietas, renovuoti pastatai sumažins dėl energinio neefektyvumo patiriamus nuostolius bei subalansuos namų ūkių ir valstybės išlaidas.

Apgailestaujama, kad pakankamai dėmesio iki šiol nesulaukė šilumos ūkis.

Esą šilumos gamyba "valdoma chaotiškai pagal kiekvienos savivaldybės norus ir atliekant brangiai kainuojančius eksperimentus". Per 2-3 metus žadama pertvarkyti šilumos gamybos ūkį.

Ataskaitoje pažymima, kad energetikos srityje į priekį juda elektros jungčių su Lenkija ir Švedija projektai. Esą reikšmingų rezultatų pasiekta įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą: pasirašyta sutartis su laivo-saugyklos tiekėju, priimtas terminalo įrengimo, veiklos ir eksploatavimo principus nustatantis įstatymas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"