TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pirmą kartą – lietuviškos ilgalaikės pasaulio ateities prognozės

2012 11 06 9:25
wall-maps.com nuotrauka

Vasaros gale išleistas analitinis Krašto apsaugos ministerijos (KAM) dokumentas „Pasaulis 2030“ – kol kas pirmas šios institucijos bandymas pažvelgti į tolimesnę pasaulio ateitį. Vakar VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute jį aptarė autoriai, ministrė Rasa Juknevičienė ir būrys akademinio pasaulio žmonių.

Tris metus kurtas aštuoniasdešimties puslapių apimties dokumentas susilaukė ir sveikinimų, ir pasiūlymų, ir kritikos strėlių. Krašto apsaugos ministrė teigė darbą laikanti geru, turint galvoje, jog tokio pobūdžio dokumentas išleidžiamas pirmą sykį. „Pasaulį 2030“ pavadinusi „išimtinai jaunų žmonių kūrinių“, R.Juknevičienė pabrėžė, kad iniciatyva jį išleisti kilo jaunų ministerijos darbuotojų tarpe, o jį rengęs departamentas papildomų lėšų tam daryti negavo.

Dokumentas pateikia, anot autorių, tikėtiną pasaulio ateities versiją dvidešimčiai metų pirmyn. Analizuojami galimi pokyčiai socialinėje, karinėje, politinėje ir ekonominėje srityse, pasikeitimai su Lietuva susijusių šalių raidoje, o paskutinėje dokumento dalyje aptariamos galimos ypatingos aplinkybės (šokai), kurios pakeistų pasaulio vystimąsi – branduolinio ginklo panaudojimas, kosmoso apginklavimas, globalios ekonomikos žlugimas ir kt.

Atsakingoji „Pasaulis 2030“ redaktorė Kristina Šapkinaitė pažymėjo, jog dokumentu siekta išjudinti viešąją erdvę, suteikti peno kritikai, diskusijoms. Anot R.Juknevičienės, šia tema „rimtų diskusijų iki šiol nebūta, nes jos negimsta politiniame lygmenyje“.

Menki analitiniai Lietuvos pajėgumai

Dokumento autorių teigimu, „Pasaulis 2030“ buvo paruoštas daugiausiai remiantis antriniais šaltiniais – užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų rinktais duomenimis, parengtomis prognozėmis. Savais šaltiniais pasiremta tik iš dalies, kadangi jų Lietuvoje dėl ribotų nedidelės šalies išteklių nėra sukuriama daug.

Pasisakęs dr. Tomas Janeliūnas tvirtino, jog dokumentas „leidžia pajust, ką apie ateitį mąsto pasaulyje garsiausių prognozėm užsiimančių institucijų analitikai, o kartu ir pasaulio politikai“, savo veiksmus kartais priimantys pagal analitikų prognozėse išdėstytus scenarijus. Jis pastebėjo fenomeną, kad dažnai prognozės išpildo pačios save, jeigu žmonės jomis tiki.

Dr. Margarita Šešelgytė ir dr. Kęstutis Girnius minėjo, jog „Pasaulis 2030“ autoriai neatsižvelgė į naudotų šaltinių galimą neobjektyvumą, vietomis nekritiškai perteikė tam tikroms šalims būdingą pasaulio suvokimą. Pavyzdžiui, vietoje žodžio „kankinimai“ pavartojamas junginys „sunkus tardymas“, anot K.Girniaus, rodo toje teksto vietoje esantį amerikietišką toną.

Vis tik R.Juknevičienė teigė, jog be antrinių šaltinių dokumente remtasi ir Lietuvos surinkta bei viešai neprieinama informacija, ypač kalbant apie nuo Lietuvos netoli esančias valstybes.

Keli scenarijai – geriau

Renginyje dalyvavę mokslininkai išreiškė nuomonę, jog dokumente aprašyti vieną galimą pasaulio raidos dvidešimčiai metų į priekį kelią, kaip kad buvo padaryta, yra nepakankama. Tie patys faktai gali būti interpretuojami skirtingai dėl skirtingų prielaidų, galimi ir skirtingi ateitį lemsiančių faktorių svoriai – į visą tai vertėtų atsižvelgti.

Anot dr. Arūno Molio, „reiktų ne ginčytis, kuris scenarijus labiausiai tikėtinas, o tiesiog  paimti keletą scenarijų, pažiūrėti, kas būtų jiems vykstant“ –  tada dokumentas būtų naudingesnis. KAM atstovai sutiko, jog kelių galimų scenarijų aprašymas praverstų, ir tai tikimasi padaryti ateityje.

Lietuvos karius – į Somalį ar į Arktį?

Antroji „Pasaulis 2030“ dalis prognozuoja ateitį regionų, esminių pasaulio ir Lietuvos saugumui. Jų atranka taip pat susilaukė atgarsio pašnekovų pasisakymuose.

„Galbūt po dvejų trejų metų reikės Lietuvos žmonėms aiškinti, kodėl turime iš Afganistano sugrįžusius Lietuvos kareivius siųsti į Somalį“, – sakė dr. Deivydas Šlekys, pasigedęs dokumente subsacharinės Afrikos regiono analizės dokumente. Jo teigimu, pasaulio saugumo sistemai ši vieta kelia vis daugiau nerimo, o fizinio nuotolio prasme nuo Lietuvos yra net arčiau už Afganistaną.

M.Šešelgytė atkreipė dėmesį į Arkties klausimą, kuris dokumente liko nepaliestas. Dėl klimato kaitos ir Arktyje slypinčių gamtos resursų jis tampa aktualus ne tik Rusijai, bet ir itin svarbiems mūsų partneriams – Šiaurės šalims. Ekspertės manymu, aprašyti Arkties konflikto tikimybę būtų buvę logiška.

Prognozės turėtų tapti tęstinėmis.

Atsakingoji „Pasaulis 2030“ redaktorė K.Šapkinaitė teigė, jog rengėjai turėjo ribotus pajėgumus ir, nepaisant netobulumų, „norėjo išleisti šį dokumentą, todėl toks kelias ir buvo pasirinktas – dabar išleisti pirmąjį ir nenutraukti šio projekto, o ne per ilgesnį laiką padaryti geresnį dokumentą.“ Tikimasi, kad KAM ilgalaikių pasaulio raidos prognozių kūrimą bei tikslinimą tęs ir ateityje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"