TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pirmas žingsnis elektroninio balsavimo link

2015 07 03 6:00
Balsavimo terminalai tikriausiai nepateisintų vilčių tais atvejais, kai būtų itin didelis balsuojančiųjų srautas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Teisingumo ministerija (TM), nesulaukusi parlamento pritarimo sukurti sąlygas per rinkimus balsuoti internetu, pasiūlė Vyriausybei pritarti, kad jau kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose, balsuojant iš anksto, būtų visiškai atsisakyta popierinių rinkimų biuletenių. Raginama įteisinti elektroninį balsavimą specialiai tam įrengtuose terminaluose.

Naudojimasis balsavimo terminalais nesudėtingas. Atvykusiam balsuoti piliečiui būtų suteikta prieiga prie elektroninio balsavimo įrenginio. Terminalo ekrane pasirodytų rinkimų biuletenis, žmogus jį užpildytų ir ekrane patvirtintų savo pasirinkimą. Ten pat užpildytas biuletenis būtų išspausdinamas ir, rinkėjui patvirtinus, įmetamas į balsadėžę. Jei išspausdinto balsalapio turinys nesutaptų su asmens pasirinkimu, rinkėjas pažymėtų jį kaip negaliojantį ir galėtų balsuoti pakartotinai.

Užpildyti ir piliečių patvirtinti biuleteniai būtų užkoduojami elektroniniame balsavimo įrenginyje ir saugaus elektroninio ryšio priemonėmis perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

Prevencinė priemonė

Kad idėja virstų realybe, TM siūlo Seimo rinkimų ir Referendumo įstatymų pataisas. Teisingumo ministro Juozo Bernatonio teigimu, įdiegus elektroninį išankstinį balsavimą būtų užkirstas kelias rinkimų įstatymų pažeidimams. Mat vien po šį pavasarį vykusių rinkimų į vietos savivaldą dėl pažeidimų per išankstinį balsavimą teko anuliuoti trijų savivaldybių – Trakų, Švenčionių ir Šilutės rajonų - rinkimų rezultatus. Vėliau jose buvo rengiami pakartotiniai rinkimai, kurie papildomai kainavo apie 1,5 mln. eurų.

„Jeigu balsavimas iš anksto būtų vykdomas per elektroninio balsavimo terminalus, visų šių pažeidimų būtų išvengta. Nebeliktų vokų, kuriuos galima pažeisti, niekas nepakeistų rinkimų balsavimo rezultatų, nes jie būtų užfiksuoti ir elektroninio balsavimo terminalo programoje“, - aiškino J. Bernatonis.

Pasak teisingumo ministro, įdiegus elektroninio balsavimo sistemą atsirastų daugiau galimybių balsavimo procesą padaryti patogesnį neįgaliesiems. Taip pat palengvėtų Seimo rinkimų administravimas.

TM suskaičiavo, kad balsavimui elektroninio ryšio priemonėmis įgyvendinti reikėtų apie 350 tūkst. eurų. Šie pinigai būtų skirti informacinei sistemai sukurti ir įdiegti, taip pat - elektroninio balsavimo terminalams įsigyti. Lėšų tikimasi gauti iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Vertina atsargiai

Tačiau tam, kad elektroninis balsavimas būtų įdiegtas jau kitąmet, įstatymų pataisoms turi pritarti Seimas. Tikėtina, jog savo nuomonę parlamentarai pareikš per rudens sesiją. „Komitete dar labai mažai diskutavome apie elektroninio balsavimo galimybę“, - LŽ prisipažino Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkė Zita Žvikienė LŽ aiškino, kad pirmiausia turėtų būti stengiamasi užtikrinti teisę balsuoti ir galimybę tai daryti saugiai. „Išanalizuosime ministerijos siūlymus ir pateiksime išvadas“, - žadėjo parlamentarė. Jos nuomone, norint jau kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose įvesti tik išankstinį elektroninį balsavimą, reikia pasirūpinti elektroninės įrangos apsauga. Būtent šioje srityje Z. Žvikienė įžvelgė rimčiausių pavojų. Be to, anot jos, vargu ar visiems rinkėjams naujoji sistema bus paranki.

Pirmenybę teiktų internetui

Keisti išankstinio balsavimo tvarką siūloma tik per Seimo rinkimus ir referendumus. Tačiau Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Jūratė Raguckienė įsitikinusi, kad reikėtų suvienodinti išankstinio balsavimo tvarką per visus - prezidento, Europos Parlamento, Seimo ir savivaldybių - rinkimus.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas LŽ teigė pritariantis minčiai, jog atėjo metas balsuoti naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis. Tačiau jis suabejojo, ar iš tiesų verta pirmiausia pereiti prie elektroninio, o tik vėliau – prie internetinio balsavimo. VRK vadovas pažymėjo, kad užsienyje elektroniniu būdu dažniausiai balsuojama, kai vienu metu tenka pildyti daug biuletenių. Be to, gana greitai - per keletą metų - pasensta pati įranga. Ją tektų nuolat atnaujinti, o tam vis reikėtų papildomų lėšų.

„Balsuojant kontroliuojamoje aplinkoje lengviau užtikrinti žmogaus teisę apsispręsti pačiam. Bet gal jau metas pasitikėti rinkėjais?“ - retoriškai klausė VRK pirmininkas. Z. Vaigauskas taip pat pabrėžė, kad balsavimo terminalai tikriausiai nepateisintų vilčių tais atvejais, kai būtų itin didelis balsuojančiųjų srautas, nes jų galimybės ribotos. Per vieną darbo dieną taip galėtų balsuoti apie 200 žmonių. Todėl norint, kad būtų sudarytos galimybės iš anksto balsuoti elektroniniu būdu, pavyzdžiui, vien Vilniuje, reikėtų dešimčių tokių įrenginių, nes čia per dieną paprastai balsuoja apie 9000 rinkėjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"