TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pirmasis biudžetas eurais gresia subliūkšti

2014 10 22 6:00
Rimanto Šadžiaus teigimu, kitų metų valstybės biudžetas – įtemptas, bet realistinis. Alinos Ožič nuotrauka

Vakar Seime pristatytas kitų metų valstybės biudžetas, pasak valdančiųjų, – įtemptas, bet realus, o opozicijos vertinimu, kartojamos prieškrizinės klaidos. Galvasope išlieka ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui, mat biudžetas apskaičiuotas su šimtamilijoninėmis pajamomis ją panaikinus, nors prieš tai piestu stoja dalis valdančiųjų.

Kitų metų valstybės biudžeto projektas pateiktas ligšioliniam gana sparčiam ekonomikos augimui ėmus mažinti apsukas ir prastėjant verslo lūkesčiams. Tarp numatomų 2015 metų valstybės pajamų ir išlaidų žioji nemaža skylė – beveik 1,2 mlrd. litų deficitas.

Seimo opozicija priekaištauja, kad biudžetas parengtas užsidėjus rožinius akinius, o Finansų ministerijos prognozuojamas ūkio augimas esą niekuo nepagrįstas.

Ramino atsarginiu variantu

Seime biudžetą pristatęs finansų ministras Rimantas Šadžius neslėpė, kad ekonominė situacija yra gana sudėtinga. Pasak jo, naujausi Statistikos departamento skelbiami verslo ir vartotojų lūkesčiai išlieka pesimistiniai. Pramonės produkcijos investicinių prekių importo duomenys siunčia signalus dėl galimų nepalankių tendencijų. „Tačiau neskubėkime daryti išvadų pagal vieno ar dviejų mėnesių tarpinius duomenis. Jeigu artimiausiu metu paaiškėtų, kad ekonomikos augimas yra lėtesnis, negu prognozuota, atitinkamai koreguotume ir makroekonomines projekcijas, ir tai įvyktų dar biudžeto svarstymo metu“, - tikino ministras.

Pasak R. Šadžiaus, Vyriausybė yra numačiusi konkrečius žingsnius ir priemones, mažinančias ekonomikos lėtėjimo rizikas, tarp jų – ir narystė euro zonoje, smulkiojo bei vidutinio verslo prieigos prie finansavimo šaltinių gerinimas, atsakinga valstybės fiskalinė politika.

Slegia įsipareigojimai pensininkams

R. Šadžiaus teigimu, kitų metų valstybės biudžetas – įtemptas, bet realistinis. Ministras pažymėjo, kad biudžeto rodikliai parengti remiantis Finansų ministerijos rugsėjį paskelbtomis projekcijomis. Skaičiuojama, kad 2015 metais BVP augs 3,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,2 proc., darbo užmokestis didės vidutiniškai 5,8 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 10,4 procento.

Kitų metų biudžeto išlaidos pajamas viršija daugiau nei 340 mln. eurų. Kaip aiškino R. Šadžius, taip yra, nes valstybės biudžetas perėmė didelę dalį „Sodros“ išlaidų. „Būtent valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo, sunkmečiu sumažintų pensijų kompensavimo – 52 mln. eurų, Darbo biržos išlaikymas – 21 mln. eurų. Taip pat valstybės biudžetas nuo 2014 metų moka visas palūkanas, kurias mokėtų Socialinio draudimo fondas už nuo šių metų pasiskolintas lėšas“, – sakė R. Šadžius.

Didinamos išlaidos gynybai

R. Šadžius išskyrė kitų metų prioritetus – šalies saugumą, ūkio augimo skatinimą, socialinių įsipareigojimų žmonėms vykdymą ir savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimą.

Ministras priminė, kad priimtas sprendimas nuo kitų metų liepos keliolika litų padidinti pensijas. Tiesa R. Šadžius sulaukė priekaištų iš valdančiosios koalicijos atstovų, kad nedidinama kitų svarbių išlaidų. „Darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas piktinosi, kad nenumatyta papildomų lėšų „vaiko pinigams“, biudžetininkų algoms didinti.

Nuo kitų metų numatyta į prieškrizinį lygį grąžinti nedarbo išmokas. Jos sudarys 70 proc. draudžiamųjų pajamų, kurios dabar siekia 1488 litus. Taip pat žadama nebepratęsti krizinio ligos pašalpų sumažinimo. Tai reiškia, kad susirgus kitąmet už 3-7 nedarbingumo dieną būtų kompensuojama 80 proc. darbo užmokesčio, o ne 40 proc., kaip yra dabar.

Palyginti su šiųmečiu biudžetu, 2015-aisiais labiausiai didinamos valstybės biudžeto išlaidos gynybai (114 mln. eurų), ekonomikai skatinti (77 mln. eurų, iš jų beveik 49 mln. eurų – kelių priežiūrai ir plėtrai), socialinei apsaugai – 55 mln. eurų. Skaičiuojama, kad skolos valdymo išlaidos kitais metais mažės 17 mln. eurų. Siekiant optimizuoti viešojo sektoriaus išlaidas, beveik 12 mln. eurų mažinamos asignavimų valdytojų valdymo išlaidos.

PVM lengvatos likimas

Valdantieji ginčijasi dėl PVM lengvatos šildymui. Ją nuo kitų metų siūlo „nubraukti“ socialdemokratai, o kiti koalicijos partneriai – „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ tam priešinasi. Vienas pastarųjų nuskambėjusių siūlymų – lengvatą naikinti nuo kitų metų liepos mėnesio. Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko, iki tol būtų ieškoma būdų, kaip atpiginti šilumą bei sukurti paramos mechanizmą nedideles pajamas gaunantiems gyventojams.

Neapdairus biudžetas

Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus nuomone, Vyriausybės pateiktas kitų metų biudžetas pagrįstas nepamatuotu požiūriu dėl makroekonominių rodiklių. Esą todėl biudžete numatytas pajamų augimas 6 proc. nėra realistinis. Taip pat konservatorių lyderiui kilo klausimas dėl biudžeto projekte numatyto išlaidų augimo atitikties Fiskalinės drausmės įstatymui. „Manome, kad kitų metų biudžetas yra neapdairiai suplanuotas, todėl Vyriausybė turi iš naujo pateikti kitų metų biudžeto projektą, kuriame atsižvelgtų į naujausius ekonominės raidos duomenis, ekonomistų įspėjimus ir visus galiojančius teisės aktus“, – tvirtino A. Kubilius.

Opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis įsitikinęs, kad biudžetą pristatęs R. Šadžius lipa ant to paties grėblio. „Šis biudžeto projektas man primena 2008 metų biudžetą, kai lygiai taip pat ponas R. Šadžius artėjant pasaulinei ekonomikos krizei užsidėjęs rožinius akinius piešė labai gražius skaičius“, - tvirtino E.Masiulis. Jo nuomone, planuojamas ekonomikos augimas kitąmet yra niekuo nepagrįstas. „Negana to,augant ekonomikai, užuot mažinus biudžeto deficitą, 1,4 mlrd. litų didinamos išlaidos. Tai niekaip nepateisinama“, - pabrėžė E. Masiulis.

Pagrindiniai biudžeto rodikliai

Numatoma, kad kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, sudarančiomis beveik 2,3 mlrd. eurų, sieks apie 9,2 mlrd. eurų. Tai yra 5,9 proc. daugiau, nei planuojama gauti šiemet. Tik į valstybės biudžetą su ES parama ketinama surinkti beveik 8 mlrd. eurų.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos iš mokesčių sudarys apie 6,3 mlrd. eurų, t. y. apie 359 mln. eurų daugiau, nei planuojama 2014 metais. Daugiausia pajamų – beveik 3 mlrd. eurų – numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio. Iš gyventojų pajamų mokesčio numatoma gauti 1,4 mlrd. eurų, iš akcizų – 1,1 mlrd. eurų, o iš pelno mokesčio – 522 mln. eurų.

Numatomos konsoliduotos išlaidos su ES paramos lėšomis bus apie 9,6 mlrd. eurų, o valstybės biudžeto išlaidos – beveik 8,3 mlrd. eurų.

2015 m. valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 342,4 mln. eurų, planuojamas viešojo sektoriaus finansų deficitas − apie 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Numatoma, kad valstybės skola 2015 metų pabaigoje sudarys apie 40 proc. prognozuojamo BVP.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"