TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pirmininkavimas ES - didelė galimybė

2013 01 07 8:02
G.Kirkilo nuomone, Rusijoje taip pat yra nemažai politinių sluoksnių, nenorinčių gerų santykių su Lietuva. /Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Seimo vicepirmininkas, parlamento Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas įsitikinęs, kad po pusmečio Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkausiančios mūsų šalies diplomatai, ministerijų specialistai ir naujieji Vyriausybės nariai pajėgūs tinkamai organizuoti darbą ir jam vadovauti. 

G.Kirkilo nuomone, ligšiolinė Lietuvos užsienio politika buvo nenuosekli. Siekiant tai keisti, jis siūlo politiniu lygmeniu atsisakyti toli gražu ne visada pagrįstos negatyvios retorikos kitų valstybių atžvilgiu ir stiprinti bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu. Apie tai - LŽ interviu su Seimo pirmininko pavaduotoju Gediminu Kirkilu.

Naujos galimybės

- Lietuvos diplomatija neatrodo labai puiki: dvišaliai santykiai su Lenkija - smarkiai pašliję, su Rusija ir Baltarusija nesiseka rasti konstruktyvaus dialogo, svarstant 2014-2020 metų ES biudžetą nepavyksta gauti norimo tam tikrų sričių finansavimo. Kas kaltas dėl tokios padėties?

- Europoje ir pasaulyje - ekonomikos krizė, todėl visų šalių santykiai dėl įvairių priežasčių yra daugiau ar mažiau įtempti. Svarstymai dėl ES biudžeto ir yra tokių santykių išraiška. Valstybės, į Bendrijos biudžetą mokančios daugiau nei iš jo gauna, nesutaria, nes nori mokėti šiek tiek mažiau. Būtų labai gerai, kad pirmąjį 2013 metų pusmetį ES Tarybai pirmininkausiančiai Airijai pavyktų pasiekti susitarimą dėl Bendrijos biudžeto. Jei ne, keli šimtai papildomų renginių tektų mūsų pirmininkavimo laikotarpiui. Tai reikštų, kad prireiktų koreguoti didžiulį jau suplanuotų renginių grafiką.

Turėjome šansą išsaugoti santykius su Lenkija. Tiesiog pirmieji buvusios Vyriausybės žingsniai buvo neteisingi. Tačiau kiekviena nauja Vyriausybė - tai galimybė "perkrauti" santykius. Manau, kad dabartiniai signalai, ateinantys iš Varšuvos, mums yra palankūs. Pozityviai vertinamas bent jau Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įtraukimas į Vyriausybę ir parlamento vadovybę.

- Negailite kritikos buvusiai valdžiai dėl nesėkmingos užsienio politikos. Tačiau ir jūsų vadovaujamai Vyriausybei nesisekė iš esmės pagerinti santykių su Rusija ir Baltarusija. Kodėl manote, kad dabar pasiseks?

- Nevisiškai sutikčiau su jūsų teiginiu, kad santykiai su šiomis valstybėmis buvo blogi. Mūsų laikais dvišaliai santykiai su Baltarusija vyriausybiniu lygmeniu buvo konstruktyvūs ir geranoriški. Tuometis premjeras Sergejus Sikorskis ne kartą lankėsi Lietuvoje. Tiesa, jį priimdavome ne oficialiai, dažniausiai susitikdavome Druskininkuose. Tačiau tai netrukdė spręsti konkrečių klausimų: tranzito, mūsų verslo Baltarusijoje ir baltarusiško verslo Lietuvoje. Nebuvo atvejų, kad išduotume disidentus. Palaikėme santykius ir su Baltarusijos opozicija, ir su oficialiąja valdžia.

Padėtis dėl Rusijos buvo visai kitokia. Tik pradėjus darbą mano vadovaujamai Vyriausybei buvo uždarytas naftotiekis "Družba". Tai labai paaštrino santykius. Tuo metu buvo pradėtas svarstyti "NordStream" projektas ir Lietuva turėjo prisidėti prie šiaurės kraštų, kurie kėlė didelius ir griežtus ekologinius reikalavimus. Santykių su Rusija labai nepabloginome. Tiesiog tuometis kontekstas nebuvo palankus.

Dabar sakome, kad yra galimybė į dvišalius santykius pažvelgti iš naujo. Konservatorių ketverių metų valdymas parodė, kad okupacinės žalos atlyginimo klausimas nė nepajudėjo iš vietos. Galbūt čia reikia ieškoti kito priėjimo?

JAV išlieka svarbios

- Naujoji Vyriausybė žada vykdyti efektyvią ir nuoseklią užsienio politiką. Ką tai reiškia?

- Dabar Lietuvos užsienio politikos pavadinti nuoseklia negalima. Visos politinės partijos laikosi gana skirtingų nuostatų.

Efektyvi užsienio politika vykdoma tada, kai turime konkrečius teigiamus rezultatus. Kaip to pasiekti? Politiniu lygmeniu reikia atsisakyti negatyvios retorikos, bendradarbiauti ten, kur įmanoma.

- Vyriausybės programoje daugiausia dėmesio žadama skirti partnerystei su ES šalimis, Šiaurės Europos ir Baltijos valstybėmis, Vokietija, Lenkija, Prancūzija ir Jungtine Karalyste stiprinti. Kodėl pasirinkti būtent tokie užsienio politikos prioritetai?

- Nuostata dėl partnerystės su ES šalimis yra natūrali. Baltijos valstybės yra mūsų partnerės ir kaimynės, su jomis mus sieja bendra istorija, bendri projektai ir daugybė kitų dalykų. Lenkija mums reikšminga vien dėl to, kad yra mūsų kaimynė, turime daug bendrų projektų: energetinių, transporto. Ši valstybė vaidina vis didesnį vaidmenį mūsų prekyboje, daug investuoja.

Vokietija vis daugiau įtakos daro mūsų ekonomikai ir prekybai, jau nekalbant apie tai, kad ši valstybė - ES lyderė, pagrindinis variklis įveikiant krizę. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė šiuo metu taip pat vienos svarbiausių valstybių, nuo jų požiūrio ir elgesio priklausys ES ateitis. Šioms valstybėms būsime tiek svarbūs, kiek būsime aktyvūs.

- Naujosios Vyriausybės programos Užsienio politikos skyriuje neskiriama dėmesio santykiams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV). Ar strateginė partnerystė su šia valstybe jau nėra mūsų šalies prioritetas?

- Tai išlieka mūsų užsienio politikos prioritetu. Partnerystė su JAV, šios valstybės vaidmuo Europoje mums yra labai svarbūs. Nors esu buvusios Vyriausybės užsienio politikos kritikas, nepasakyčiau, kad santykių su JAV srityje nuveikta mažai. Lietuvoje porąsyk viešėjo JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, vyko keletas svarbių renginių. Šią liniją reikėtų tęsti ieškant naujų perspektyvų.

Su Rusija reikia bendrauti kitaip

- Naujoji valdžia mano, kad Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas "perkrovimas". Kokiu būdu ir ką reikia "perkrauti"?

- Dvišaliai santykiai su Rusija šiuo metu beveik užšalę. Manau, pirmiausia reikia bent jau atkurti Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos veiklą. Ši komisija, kuriai paprastai vadovauja užsienio reikalų arba susisiekimo ministrai iš kiekvienos pusės, turi labai daug konkrečių, kasdienių spręstinų klausimų.

Reikia keisti net ir leksiką, bendravimo stilių. Labai sunku tikėtis gerų santykių su kaimynais, jei prieš juos naudojama negatyvi retorika. Prisimenu a.a. Algirdo Brazausko mėgtą posakį: "Saugiausia saugumo politika yra geri santykiai su kaimynais."

Paveldime nemažai klausimų, klampinančių mus į aštresnius santykius: pirmiausia, ieškinys Stokholmo arbitraže Rusijos dujų koncernui "Gazprom". Manau, reikia pasiaiškinti, ar jis tikrai pagrįstas.

Ar naujoji politika bus efektyvesnė, parodys gyvenimas. Pasakysiu atvirai, Rusijoje taip pat yra nemažai politinių sluoksnių, nenorinčių gerų santykių su Lietuva. Rusijos užsienio reikalų ministerijoje yra nemažai konservatyvių politikų, kuriems konfliktai su Baltijos valstybėmis yra jų gyvenimo būdas, iš to jie daro politiką.

- Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad santykiams su Lenkija reikia pertraukos, o valdančioji koalicija jiems žada suteikti naują postūmį, atkurdama ir intensyvindama dialogą strateginiais klausimais. Kaip suderinsite šias dvi priešingas pozicijas?

- Galbūt pačiu aukščiausiu lygmeniu pertrauka beveik neišvengiama. Tačiau kodėl neatkūrus Lietuvos ir Lenkijos parlamentinės asamblėjos, kur galima pradėti kalbėtis? Kodėl nepasinaudojus Lietuvos pirmininkavimu ES Taryboje? Yra galimybių intensyvinti ir kitų lygių dialogą. Manau, galime suderinti prezidentės ir naujos Vyriausybės poziciją.

Keturi prioritetai

- Artėja Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. Ką tokia galimybė reiškia mūsų šaliai?

- Tai labai didelė galimybė. Pirmininkaujančios valstybės pirmiausia stengiasi tinkamai save pateikti, pasinaudoti galimybėmis ekonomikos srityje. Kokybiškas, sklandus pirmininkavimas rodo šalies gebėjimus ir pajėgumą.

- Ar mūsų šalies politikams užteks kompetencijos, išmanymo ir patirties tinkamai atstovauti Lietuvai?

- Manau, kad užteks. ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė sudaro sąlygas įvairioms deryboms. Mūsų skaičiavimais, antrąjį 2013 metų pusmetį laukia daugiau nei 3 tūkst. renginių.

Diplomatiniame korpuse bei ministerijose turime užtektinai patyrusių ir kompetentingų diplomatų, ekspertų. Naujai paskirti Vyriausybės nariai tikrai pajėgūs organizuoti darbą ir jam vadovauti.

- Kokie bus svarbiausi mūsų šalies pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai?

- Šie prioritetai glaudžiai susiję su Lietuvos problemomis. Pirmasis - energetinio saugumo užtikrinimas, jo infrastruktūra.

Lietuva visada buvo aktyvi Rytų partnerystės srityje. Dirbame su daugeliu galimų naujų ES narių: Ukraina, Moldova, Kaukazo šalimis. Kitas prioritetas - Baltijos jūros regiono strategija. 2006 metais, kai buvo organizuojama Viduržemio jūros regiono strategija, mes, latviai, estai, lenkai ir vokiečiai ją palaikėme tik todėl, kad Europos vadovai sutiko, jog būtų kuriama ir Baltijos jūros regiono strategija. Dabar esame šio klausimo finišo tiesiojoje. Ketvirtasis prioritetas - ES išorės sienų kontrolė ir efektyvi kova su kontrabanda. Šie klausimai Lietuvai aktualūs kaip niekad anksčiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"