TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pirmininkavimas nėra savų įgeidžių tenkinimas

2013 02 05 6:00
Seimo vicepirmininkas P.Auštrevičius ragina matyti ES iš savo istorinės patirties ir savo regiono vizijos. /Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Su Seimo vicepirmininku Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu Petru Auštrevičiumi kalbamės apie liepos 1 dieną prasidėsiantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai.

- Seimo valdyboje jums pavesta koordinuoti pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens renginius. Ką veiksite, kai pirmininkavimas baigsis?

- Pirmininkavimas ES Tarybai trunka kiek ilgiau, nei atrodo. Matoma ir aktyvi valstybė iš esmės esame net 18 mėnesių. Kadangi ES Tarybai vadovauja vadinamasis trejetas (trys valstybės, viena iš kitos kas pusmetį perimančios pirmininkavimą - aut.) - Airija, Lietuva ir Graikija, dėmesys į mus nukreiptas jau nuo šio sausio. Paskutiniai su pirmininkavimu susiję renginiai vyks 2014-ųjų pavasarį. Taigi šis laikotarpis nėra trumpas. Kita vertus, nuo pat pradžių pasakiau - nereikės mano paslaugų, savo įgaliojimus esu pasirengęs atiduoti.

- Ar yra dalykų, kurie jums, ilgamečiam Užsienio ir Europos reikalų komitetų nariui, likus penkiems mėnesiams iki pirmininkavimo, keltų nerimo?

- Daugiausia nerimo kelia ta neapibrėžta pirmininkavimo darbotvarkės dalis, kuri iki pačios paskutinės minutės, keičiantis įvykiams, taip ir liks neaiški. Turiu galvoje netikėtus įvykius ES arba apskritai pasaulyje, į kuriuos Bendrija neišvengiamai bus įtraukta. Pirmininkaujanti valstybė savo pozicija, veiksmais, pareiškimais bus labai matoma. Viena vertus, tai gali palengvinti pirmininkavimą, nes, turėdami tam tikros patirties, galime padėti reguliuoti tuos įvykius. Kita vertus, gali būti priešingai. Tie įvykiai gali tapti papildoma našta, darbu, kuriam nenumatyti nei ištekliai, nei jiems pasiruošta. Todėl nustatytą darbotvarkę turime vykdyti užmerktomis akimis, tačiau kartu rengtis ir nenumatytiems dalykams.

- Kaip tame pirmininkaujančiųjų trejetuke atrodo Lietuva? Ar toks kontekstas mums palankus?

- Iš viso trejeto mūsų stažas ES trumpiausias. Airija ES nare tapo 1973 metais, Graikija - 1982-aisiais, Lietuva - 2004-aisiais. Kita vertus, visos trys valstybės 2008 ir vėlesniais metais patyrė didelį ekonominį nuosmukį, todėl čia esame lygūs tarp lygiųjų. Turime tą patį supratimą ir norą, kad ekonominis susilpnėjimas nebūtų trukdys pirmininkavimui, - tai irgi svarbu. Be to, ir valstybių dydžiai maždaug tapatūs. Jeigu pasiseks darniai ir sklandžiai padaryti pagrindinius darbus, manau, šis trejetas gali palikti gerą vadovavimo prisiminimą. Nes pirmininkavimas ES nėra savų įgeidžių ar norų tenkinimas, o ES darbotvarkės postūmis į priekį.

- Daug komentarų sulaukė Jungtinės Karalystės premjero Davido Camerono idėjos dėl jo šalies tolesnės narystės ES. Ar jos gali persiduoti kitoms narėms? Kokia turėtų būti Lietuvos pozicija?

- D.Camerono kalba buvo laukta. Ir kuo anksčiau ji nuskambėjo, tuo, mano nuomone, geriau, nes situacija tapo aiškesnė. Jungtinė Karalystė buvo viena tų valstybių, kurios ir anksčiau puse lūpų kritikavo glaudesnio, labiau koordinuoto ES šalių bendradarbiavimo modelį. Dabar, kai viskas paaiškėjo, dirbti bus lengviau ir su kritikais, ir su palaikančiaisiais. Todėl mano pagrindinė išvada tokia - reikia apsibrėžti savo interesus. Lietuvos interesai, būkime atviri, kiek kitokie nei Jungtinės Karalystės. Turime kitokius kaimynus, kitą politinį ir ekonominį potencialą veikti, taip pat ir savarankiškai. Todėl darni, stipri ir vieninga ES mums yra daug didesnis pranašumas. Turėkime savo nuomonę ir savo viziją, ko mums reikia iš ES. Akivaizdu, kad ES nėra tobulas produktas. Tačiau mes esame jos nariai ir turime ją tobulinti. Kiekvienas turi įnešti savo įnašą. Esu įsitikinęs, kad gerokai didesnis blogis būtų, jei ES išsisklaidytų ir pradėtų kalbėti daugeliu balsų. Atsiminkime, kaip mes patys siekėme, kad ES turėtų bendrą nuomonę, formuojamą demokratiškai, atsižvelgiant į visų valstybių įnašą. Todėl matykime ES iš savo istorinės patirties ir savo regiono vizijos.

- Esate kalbėjęs apie naujos Schumano deklaracijos poreikį (1950 metų gegužę Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas pasiūlė pasirašyti deklaraciją steigti anglių ir plieno bendriją, kuri vėliau tapo ES - aut.). Ar tokia galimybė reali?

- Manau, kad anuomet pasirašyta sutartis dabar įgavo kiek kitokią prasmę, nes pasaulis labai pasikeitė. ES, kaip organizacija, yra puikus pavyzdys visam pasauliui. Jei kiti regionai taip vienytųsi ir turėtų tiek bendrumo, mums reikėtų spręsti kur kas mažiau konfliktų. Tačiau siekdama suprasti, ko reikia, kad ši demokratiška, labai ekonomiškai išsivysčiusi vientisa erdvė turėtų ateitį, Europa pirmiausia turėtų atsigręžti į save. Be to, ES negali matyti tik save, ji turi pastebėti ir kaimynus, kurie, galima sakyti, kelia tam tikrų saugumo iššūkių. Tiek Rytuose, tiek Pietuose ir Pietryčiuose. Europos išorės veiksmų tarnyba kol kas neišaugo savo marškinėlių. Tad sakyti, kad ES turi bendrą užsienio ir saugumo politiką, šiandien nedrįsčiau. Politinis sutarimas, nauja politinė vizija būtų labai reikalingi, sveikinčiau tokio dokumento atsiradimą. Laimė, kad ir mes turime galimybę būti jo rengėjais. Tai privilegija, kurią mums suteikia narystė.

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"