TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pirmoji nepartinių kandidatų pergalė

2011 03 21 0:00
E.Dzežulskis-Duonys mano, kad nepartiniai kandidatai turėtų patekti į Kauno miesto tarybą.
Erlendo Bartulio nuotrauka

Penki rinkimuose į Kauno miesto tarybą dalyvavę nepartiniai kandidatai, tvirtinantys, kad yra diskriminuojami Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), pasiekė pirmąją pergalę. Jų inicijuotos bylos aplinkybes nagrinės Konstitucinis Teismas (KT).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) KT perdavė bylos, inicijuotos savivaldybių rinkimuose save iškėlusių kandidatų, medžiagą. KT turės išaiškinti, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. KT teisėjai taip pat turės nustatyti, ar tvirtindama rinkimų rezultatus VRK nepažeidė minėtame įstatyme įteisinto lygiateisiškumo principo.

Argumentai įtikino

Rinkimų rezultatus apskundę kandidatai yra įsitikinę savo teisumu ir beveik mėnesį įrodinėja, kad VRK neteisingai interpretavo minėtą įstatymą ir taip pažeidė lygiateisiškumo principą.

Vieno ieškinio iniciatorių kauniečio Jono Guzavičiaus teigimu, nepartinių pretendentų į Kauno miesto savivaldybės tarybą LVAT pateikti argumentai buvo svarūs ir įtikinami, todėl negavusieji vietų savivaldybėje turi vilties, kad VRK verdiktas bus pakeistas. "Byla sustabdyta, kol išaiškinimą pateiks Konstitucinis Teismas. Neabejojame esantys teisūs, nes įstatyme aiškiai išvardyta, kaip reikia padalyti tarybų mandatų likučius. Tačiau to nebuvo padaryta", - sakė kartu su J.Guzavičiumi ir dar trimis save iškėlusiais kandidatais ieškinį teismui pateikęs Eligijus Dzežulskis-Duonys. Jo teigimu, Kauno miesto taryboje buvo aštuoni laisvi mandatai, kurie pagal įstatyme numatytą vadinamąjį liekanų dalijimo metodą paskirstyti tik kandidatų sąrašams.

Pažeistas įstatymas

Patekti į Kauno miesto tarybą pretendavo 15 politinių partijų, trys koalicijos ir 10 save iškėlusių kandidatų. Penkiems iš pastarųjų pavyko surinkti nuo 1142 iki 1771 rinkėjų balso. Tačiau mandatai Donatui Pilinkui, Jonui Viesului, E.Dzežulskiui-Duoniui, Povilui Dievaičiui ir J.Guzavičiui neskirti, nes jie neįveikė rinkimų barjero - nesurinko VRK Kaunui apskaičiuotos mandatų skirstymo kvotos, kuri siekė 2126 rinkėjų balsus.

"Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nurodyta, kad save iškėlusieji kandidatai dalyvauja mandatų pagal liekanas dalybose. Tai įvertinus mums visiems penkiems teisę dirbti taryboje suteikė rinkėjai, nes vadinamosios liekanos, įvertinus mums skirtuosius rinkėjų balsus, yra didesnės nei daugelio partijų. Tačiau nežinia kodėl mandatai atiteko joms", - sakė E.Dzežulskis-Duonys.

Kiekvieno rinkimuose dalyvavusio kandidato sąrašo gautą balsų sumą padalijus iš 2126 balsus siekusios kvotos, įstatymais numatytą barjerą perkopusioms aštuonioms partijoms Kaune buvo išdalyti 33 mandatai. Likusios aštuonios vietos taryboje yra dalijamos vadinamuoju liekanų metodu. Pagal jį kiekvienai į tarybą patekusiai partijai ir visuomeniniam judėjimui "Vieningas Kaunas" VRK padalijo po vieną mandatą. Pasak E.Dzežulskio-Duonio, tai yra įstatymų nepaisymas.

Išstumti iš kovos

Didžiausią - 0,89 - vadinamąją liekaną gavo Socialdemokratų partija. Kiek mažesnė - 0,86 - teko save iškėlusiam kandidatui D.Pilinkui. Trečioji liekana (arba laisvas mandatas) pagal dydį priklausė J.Viesului, ketvirtoji - E.Dzežulskiui-Duoniui. Likę trys mandatai turėjo atitekti P.Dievaičiui, liberalcentristams ir "Vieningam Kaunui". Save iškėlusiųjų kandidatų įsitikinimu, jiems priklausantys mandatai atiteko jaunalietuviams, Liberalų sąjūdžiui, partijai "Tvarka ir teisingumas", "darbiečiams" bei konservatoriams.

"Vienas pagrindinių rinkimų įstatymo punktų nurodo, kad visi kandidatai į savivaldybių tarybų narius yra lygūs. Kodėl to nepaisoma skirstant mandatus?" - piktinosi J.Viesulas. Jo teigimu, rinkimų įstatymo 83 straipsnio ketvirtame punkte parašyta, kad dalijant gautos liekanos naudojamos likusiems mandatams (nepaskirstytiems išsikėlusiems kandidatams, neįeinantiems į jungtinį sąrašą, ir kandidatų sąrašams) paskirstyti pagal liekanas.

"Skliausteliuose nurodyta, kad save iškėlusieji dalyvauja likusių mandatų dalybose. Jei mūsų gauti balsai naudojami kvotoms,

reikalingoms mandatui gauti, apskaičiuoti, kodėl mes eliminuojami iš kovos dėl vietų taryboje?" - stebėjosi E.Dzežulskis-Duonys.

Reikėtų keisti įstatymą

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas tikino, kad save iškėlusių kandidatų pretenzijos yra nepagrįstos, nes jie nesurinko pakankamo balsų skaičiaus. Jis pabrėžė, kad save iškėlusiems kandidatams procentinis barjeras netaikomas. Esą norėdami laimėti mandatą, jie turi surinkti tiek palaikančiųjų balsų, kiek numatyta pagal specialią formulę apskaičiuotoje kvotoje.

Pasak Z.Vaigausko, norint įgyvendinti penkių nepriklausomų kandidatų į Kauno miesto savivaldybės tarybą reikalavimus, reikėtų keisti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą.

KT savo verdiktą nepartinių kandidatų klausimu turėtų paskelbti iki balandžio pradžios, kol darbo nepradėjo naujai išrinktos savivaldybių tarybos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"