TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pirmųjų pabėgėlių atvykimo data priklausys nuo Graikijos ir Italijos

2015 10 19 11:15
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kada bus perkelti pirmieji pabėgėliai į Lietuvą, priklausys nuo Graikijos ir Italijos sprendimų, sako vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.

Anot jo, po vizitų į abi šalis sutarta, jog graikai ir italai galimų perkelti pabėgėlių sąrašus pateiks „artimiausiu metu“, galbūt lapkričio mėnesį.

„Nei į dantis, nei į batų dydį mes nežiūrėsime. Atranka prasidės, kai graikai pradės vykdyti standartinę procedūrą. Graikai kol kas dar nevykdo, italai vykdo pilotinius projektus. Pradžioje jie turi suformuoti mums sąrašą žmonių, kurie galėtų būti perkelti į Lietuvą, tuomet mes tą sąrašą pagal mūsų preferencijas patikrinsime, pažiūrėsime, ar tie žmonės atitinka mūsų keliamus reikalavimus. Jei taip – tuomet mūsų migracijos specialistai vyks į tas šalis ir bendraus tiesiogiai, kartu su Valstybės saugumo departamentu vykdys papildomas patikras“, – pirmadienį žurnalistams sakė vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.

„Kamuolys yra Italijos ir Graikijos rankose: mes atvažiavome, pasakėme, kad esame pasiruošę – dabar mes laukiame to pirminio sąrašo. Kada jis bus, mes negalime pasakyti, bet jie pasakė „artimiausioje ateityje“. Ką tai reiškia, pamatysime“, – pridūrė jis.

E.Jankevičius taip pat patvirtino, kad Lietuvos pareigūnams viešinti Graikijoje ir Italijoje sutarta, jog visus pabėgėlių transportavimo kaštus apmokės migrantus siunčiančios šalys – Lietuvai teks padengti išlaidas, susijusias su jų priėmimu čia.

„Kol kas mūsų skaičiavimais, (perkėlimas kainuos) iki 500 eurų vienam žmogui“, – sakė E.Jankevičius, paklaustas apie lėšas perkėlimui.

Viceministras akcentavo, kad informacijos apie Lietuvą suteikti prašo ne pabėgėliai, o stovyklų atstovai, nes šiuo metu pabėgėliai esą teiraujasi klausimų, kurių stovyklų darbuotojai negali atsakyti, pavyzdžiui, kur konkrečiai jie bus apgyvendinti, ar vaikai galės lankyti mokyklas, darželius.

E.Jankevičius priminė, jog Lietuva labiausiai pageidauja gauti sirų šeimas, prašoma, kad jos būtų iš skirtingų šalies regionų.

„Tai buvo VSD rekomendacija“, – paaiškino jis.

Lietuva kaip privalumą yra nurodžiusi, kad pabėgėliai mokėtų bent vieną iš Europos Sąjungos (ES) kalbų arba kalbą vienos valstybių, su kuriomis ribojasi Lietuva. Jis pažymėjo, jog Lietuvai svarbiausia atsirinkti, ar perkeliami žmonės yra karo, ar ekonominiai pabėgėliai ir tam nustatyti specialistai esą turi įrankių. Pabėgėliams bus pateikti klausimynai – pagal atsakymus Lietuvos specialistai spręs, ar pabėgėliai „galės sėkmingai integruotis Lietuvoje“.

Anot jo, jei pabėgėliai neturi dokumentų, tai nebus pagrindas jų nepriimti į Lietuvą. Politikas taip pat pabrėžė, kad griežtai atsisakantys vykti į Lietuvą asmenys nebus laikomi karo pabėgėliais, o tik ekonominiais migrantais.

„Žmonės, pagal Europos Tarybos sprendimą, neturėtų galimybės rinktis: jei jie bėga iš tikrųjų nuo karo, nuo mirties, nuo kitų baisybių, kiekviena šalis jiems turi būti tinkama gyventi“, – sakė jis.

Pasak viceministro, ministerijos, Migracijos departamento ir kitų Lietuvos pareigūnų vizitų į Graikiją ir į Italija metu siekta ne bendrauti su pabėgėliais, o sužinoti pabėgėlių perkėlimo procedūrų detales: iš kokių ir į kokius oro uostus būtų gabenami pabėgėliai, ar jie bus lydimi, kokiose patalpose bus vykdomas saugumo patikrinimas.

Abiejų šalių pabėgėlių stovyklose atliekamos saugumo patikros procedūros E.Jankevičiui, anot jo paties, paliko „teigiamą įspūdį“. Taip pat jis pažymėjo, jog kasdien į Italiją ir Graikiją atvyksta iki dešimties tūkstančių pabėgėlių, tad į Lietuvą planuojami perkelti tik kiek daugiau nei tūkstantis italams ir graikams įspūdžio nedaro.

„Skaičiai jiems nėra dideli, bet jie tikrai supranta mūsų visuomenės susirūpinimą ir pasakė, kad suteiks mums visokeriopą pagalbą tikrinant, bendraujant su žmonėmis“, – sakė viceministras.

Jis taip pat sakė su pabėgėliais stovyklose nesiekęs susitikti, tačiau su viena šeima pavyko pabendrauti atsitiktinai.

„Tai yra šeimos su mažais vaikais, nusiminusios, žvilgsniai liūdni. Tai yra normalūs žmonės, kurie bent jau man sukelia žmogišką gailestį“, – įspūdžiais iš stovyklų dalijosi jis.

Konferencijoje kalbėjusi Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė pabrėžė, kad migrantai atvažiuos jau turėdami prieglobsčio prašytojo statusą. Vėliau jiems dvejiems metams bus suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje, kuris galės būti pratęsiamas. Pasak jos, per 180 dienų pabėgėliai gali būti 90 dienų kitose Šengeno valstybėse. Anot E.Gudzinskaitės, departamentas nevykdys vėlesnės migrantų kontrolės – registruotis pabėgėliai neprivalės, nebent tokią prievolę nustatys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Kai bus perduodama savivaldybių sričiai, bent jau nebe mūsų kompetencija taps tų asmenų priežiūra“, – sakė ji.

Tuo metu viceministras pripažino, jog vadovaujantis vyraujančia praktika, jei pabėgėliai išvyks iš Lietuvos ir į ją negrįš, Europos Komisijai gali tekti grąžinti 6 tūkst. eurų pabėgėlio krepšelį. Jis visgi vylėsi, jog pabėgėlius čia laikyti turėtų „taika, vaikų ateitis“.

Pietų Europai susidūrus su pabėgėlių antplūdžiu, Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"