TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pirmuosius rinkimus lydėjo skaičius 13

2014 05 26 6:00
Nuo pat pirmųjų Lietuvos rinkimų į EP pradžios, DP ir jos lyderis Viktoras Uspaskichas stebino politikus ir apžvalgininkus.  AFP/Scanpix nuotrauka

2004 ir 2009 metais Lietuvoje vykę rinkimai į Europos Parlamentą atskleidė, kad mūsų šalies rinkėjai, kartais pasiduodantys populistų vilionėms, deleguoti į europines institucijas linkę išbandytas politines jėgas ir nemėgsta „migrantų“, keičiančių idėjas bei partijas.

Pirmą kartą savo atstovus į Europos Parlamentą Lietuva rinko 2004 metų birželio 13 dieną – praėjus vos kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai tapo pilnateise Europos Sąjungos nare. Tąkart mūsų šalis delegavo daugiausiai – net 13 europarlamentarų. Dėl šių mandatų varžėsi 241 pretendentas iš 13 partijų, tiesa, dvi iš jų – Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ir Lietuvos rusų sąjunga (LRS) - rinkimuose dalyvavo kaip koalicija „Kartu mes jėga!“. Šiems rinkimams dalyvavusios partijos kartu išleido 4,3 mln. litų.

Maksimalų tuo metu leistiną kandidatų skaičių - po 26 - savo sąrašuose iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (VNDPS) bei Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga. Vos prieš metus įsteigta Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) iškėlė 25 kandidatus, Tėvynės sąjunga (TS, konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai) – 24 , Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai) – 23, LLRA ir LRS koalicija – 21 kandidatą.

Liberalų demokratų partija (LDP) siūlė rinktis iš 19 pretendentų, Lietuvos krikščionys demokratai pristatė 15 kandidatų, Tautos pažangos partija – 14, Nacionalinė centro partija – 9.

O štai Darbo partija, kuri pirmuosiuose Lietuvoje EP rinkimuose pasiekė stulbinančią pergalę, iškėlė 13 kandidatų sąrašą.

Darbo partija kėlė „specialistus“

Nuo pat pirmųjų Lietuvos rinkimų į EP pradžios, DP ir jos lyderis Viktoras Uspaskichas stebino politikus ir apžvalgininkus. Pirmiausia, V. Uspaskichas pareiškė, kad jo vadovaujamos partijos kandidatų sąraše nebus vietos politikams. Pirmąja iš 13-kos pretendentų sąraše buvo įrašyta ekonomistė Ona Juknevičienė (vėliau tapo O. Rainyte-Bodard). Po jos rikiavosi ekonomistas Arūnas Degutis, socialinių mokslų daktarė Danutė Budreikaitė, ekonomistas Šarūnas Birutis, medicinos mokslų daktarė Jolanta Dičkutė ir kiti aktyvioje politikoje iki tol neveikę pretendentai. Visi - DP nariai.

Kaip tuo metu samprotavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Vytautas Radžvilas, toks V. Uspaskicho sprendimas galėjo rodyti „darbiečių“ lyderio siekį, kad ES institucijose Lietuva atrodytų politiškai bevalė ir nežinanti ką daryti valstybė.

Nepaisant skeptiškų Lietuvoje skambančių DP taktikos vertinimų, likus savaitei iki EP rinkimų įtakingas Vokietijos dienraštis "Welt" paskelbė, kad būsimojo balsavimo Lietuvoje rezultatai „jau dabar yra aiškūs“. Dienraščio manymu, 34 proc. balsų rinkimuose turėjo gauti DP, nes ES jau buvo išryškėjusi balsavimo prieš nacionalinėse vyriausybėse dirbančių partijų kandidatus tendencija.

„Tai yra bendras visos Europos fenomenas. Piliečiai išnaudoja EP rinkimus kaip šansą nubausti valdančiąsias partijas", - laikraščiui 2004-aisiais sakė Duisburgo politologas Heinzas Juergenas Axtas.

Protesto balsavimas

2004-ųjų birželio 13 dieną prie balsadėžių atėjo vos 39,43 procento Lietuvos piliečių. Paštu iš anksto balsavo dar 6,62 procento rinkėjų.

46 procentai rinkimuose dalyvavusių piliečių nusprendė, kad Lietuvai EP geriausiai atstovaus DP: iš 13 kandidatų sąrašo net 5-iems pretendentams buvo suteiktas europarlamentaro mandatas. DP pelnė 30,16 procento balsavusiųjų pasitikėjimą – tai yra tik 4 procentais mažiau nei prognozavo užsienio apžvalgininkai.

Antroje vietoje, gavusi 14,43 procento balsų ir 2 mandatus, liko LSDP, trečiojoje – TS (konservatoriai), surinkę 12,58 procento balsų ir pelnę taip pat du mandatus. Dar dvi vietas EP gavo LiCS atstovai, po vieną – VNDPS bei LDP.

DP, kaip ir žadėjo V. Uspaskichas, į EP išsiuntė „specialistus“: sąrašo vedlę ekonomistę Oną Juknevičienę bei pirmajame penketuke įrašytus ekonomistą Arūną Degutį, socialinių mokslų daktarę Danutę Budreikaitę, Medicinos mokslų daktarę Jolantą Dičkutę ir ekonomistą Šarūną Birutį. Nepaisant reitingavimu sukeistų jų vietų, iš šio penketuko niekas žemyn nesmuko.

LSDP atstovais EP, rinkėjų valia, tapo partijos kandidatų sąrašo lyderis, tuometinis užsienio reikalų viceministras Justas Vincas Paleckis. O štai antrasis mandatas atiteko vienam iš partijos lyderių Aloyzui Sakalui. Jis, priešrinkiminiame sąraše įrašytas 5-uoju numeriu, po reitingavimo peršoko net per keturias pozicijas, atimdamas pergalę iš LSDP vicepirmininko Gedimino Kirkilo, vicepirmininkės Irenos Šiaulienės ir kviestinės sąrašo „puošmenos“ - žurnalisto Algimanto Čekuolio.

Tokia pati situacija pasikartojo ir TS (konservatorių) sąraše. Pirmoje vietoje liko sąrašo vedlys partijos patriarchas Vytautas Landsbergis, o štai antrasis mandatas atiteko tik penktąja priešrinkiminiame sąraše įrašytai tuo metu Lietuvos teisės universiteto Valstybinio valdymo fakulteto dekane dirbusiai buvusiai Europos reikalų ministrei Laimai Liucijai Andrikienei. Ji aplenkė tuo metu valstybės įstaigoje dirbusį Audronį Ažubalį, Kauno tarybos narį Algirdą Avižienį ir tuometį Žydų muziejaus vadovą Emanuelį Zingerį.

Siurprizų nebuvo LiCS sąraše. EP mandatai atiteko aukščiausiose pozicijose buvusiems partijos vicepirmininkui Eugenijui Gentvilui ir ekonomistei Margaritai Starkevičiūtei.

VNDPS sąraše vienintelį mandatą laimėjo partijos lyderė Kazimiera Prunskienė, dalyvavusi ir tuo metu vykusiuose prezidento rinkimuose, bet ji galimybe dirbti EP nepasinaudojo – užleido savo vietą partijos vicepirmininkui Gintarui Didžiokui.

Iš LDP sąrašo į EP pateko Seimo narys, prieš tai daug metų Vilniaus universitetui vadovavęs profesorius Rolandas Pavilionis, rinkėjų kilstelėtas iš antrosios vietos. Jis aplenkė sąrašo lyderiu buvusį ekonomistą, buvusį ūkio ministrą Eugenijų Maldeikį.

Kaina nelemia sėkmės

Pirmieji Lietuvoje rinkimai į EP atskleidė, kad ne visada varžytuvėms dėl mandatų skiriami pinigai lemia pergalę. 2004-ųjų rinkimams daugiausiai išleido NS (socialliberalai) – 921,1 tūkst. litų, bet, nepaisant to, gavo tik 4,85 procento balsų ir nė vieno mandato.

5-is iš Lietuvai skirtų 13-os mandatų iškovojusi DP europiniams rinkimams skyrė 790,7 tūkst. litų. Labai panašią sumą – 720,7 tūkst. litų – išleidę konservatoriai tegavo du mandatus. Už tą patį, kaip ir konservatoriai, mandatų skaičių socialdemokratai „sumokėjo“ beveik dvigubai mažiau – jiems EP rinkimai kainavo 559,9 tūkst. litų. Taip pat du mandatus iškovojusi LiCS rinkimams išleido 499,4 tūkst. litų.

VNDPS vienintelis laimėtas mandatas atsiėjo 390 tūkst. litų, išleistų rinkimų kampanijai. LDP už tą pačią vieną EP kėdę išleido 184,7 tūkst. litų.

Nė vieno mandato neiškovojusi ekspremjero Gedimino Vagnoriaus vadovauta Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga rinkimams išleido 197,8 tūkst. litų, Koaliciją "Kartu mes jėga!" sudariusios LRS ir LLRA išleido atitinkamai 31,7 tūkst. ir 21,3 tūkst. litų. Nacionalinė centro partija rinkimams skyrė 25,1 tūkst. litų, Lietuvos krikščionys demokratai - 37,1 tūkst. litų.

Norinčiųjų daugėjo

Antrieji Lietuvoje rinkimai į EP vyko 2009 metų birželio 7 dieną. Lietuva rinko jau nebe 13, bet 12 europarlamentarų. Mūsų šalies atstovų skaičius buvo sumažintas dėl to, kad 2007-aisiais į ES įstojo Rumunija ir Bulgarija. Pagal nustatytą formulę visos valstybės narės pasiskirsto nekintamą 736 EP vietų skaičių.

Prie rinkimų starto išsirikiavo net 15 partijų – ir politikos senbuvių, ir naujai įkurtų. Kartu paėmus jos išleido apie 3 mln. litų.

Į varžybas dėl EP mandatų nespėjo vos prieš pusmetį vykusiuose Seimo rinkimuose skaudų pralaimėjimą patyrusi Artūro Paulausko vadovauta NS (socialliberalai). Partijos vadovai tuo metu tvirtino, kad nedalyvauti rinkimuose į EP buvo apsispręsta, norint koncentruotis į veiklą Lietuvoje ir partijos struktūros, vidinės drausmės stiprinimą.

"Socialliberalai nedalyvaudami rinkimuose į Europos Parlamentą visas jėgas sutelks į Lietuvos žmonių interesų gynimą Lietuvoje. Manome, kad ekonominės krizės akivaizdoje, būtent veikla Lietuvoje ir pagalba piliečiams politinėmis, socialinėmis ir teisinėmis priemonėmis geriausiai atitinka žmonių lūkesčius", - rašė NS pranešime spaudai.

Iš tiesų NS dėjo pastangas dalyvauti EP rinkimuose, tačiau pavėlavo Teisingumo ministerijai pateikti savo narių sąrašą. Socialliberalai savo sąrašą pateikė viena diena per vėlai.

Sąrašus puošė asmenybėmis

Maksimalų galimą kandidatų skaičių sąraše – 24 pretendentus - 2009 metais pristatė LiCS, TS (konservatoriai), LLRA, į savo sąrašą įtraukusi ir Rusų sąjungos atstovus, bet nedeklaravusi koalicinio bendradarbiavimo, nuo LiCS atskilęs Liberalų sąjūdis (LS), LSDP bei partija „Tvarka ir teisingumas“ (TTP) pasivadinę liberaldemokratai.

Naujai registruota Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga kėlė 22 kandidatus, ankstesnių rinkimų lyderė DP – 21, Lietuvos centro partija – 19, „Fronto partija“ – 11, po 10 kandidatų – šoumenus suvienijusi Tautos prisikėlimo partija bei Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga. Tautinė partija „Lietuvos kelias“ kėlė 9 kandidatus, po 8 – nuo DP atskilusi Pilietinės demokratijos partija bei Žemaičių partija.

2009-ųjų rinkimai į EP Lietuvoje pasižymėjo „kviestiniais“ kandidatais, kuriems buvo patikėtos aukštos pozicijos rinkimų sąrašų viršūnėse.

LS kandidatų sąrašą pradėjo Europoje žinomas filosofas, tuometis Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Leonidas Donskis, nors partijos nariu jis nežadėjo tapti. Savo palankumą LS filosofas grindė idėjiniu bendrumu ir kalbėjo galintis vadinti save kultūriniu liberalu (beje, sėkmingai dirbęs 5 metus EP, šiais metais L. Donskis kandidatuoti atsisakė, pareiškęs norintis atsidėti akademiniam darbui).

LSDP į rinkimų sąrašo viršų iškėlė prieš tai aktyviai socialliberalų partijoje veikusią V. Blinkevičiūtę. 2006-aisiais, tuometiniam NS lyderiui Artūrui Paulauskui netekus Seimo pirmininko posto ir po to atsisakius dalyvauti valdančiosios koalicijos veikloje, socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas ėjusi V. Bilinkevičiūtė atsisakė paklusti NS sprendimui ir pareiškė liekanti dirbti Vyriausybėje, o po to prisijungė prie socialdemokratų. Sąrašo lyderio pozicijoje ji pakeitė V. J. Paleckį, sėkmingai pasirodžiusį per 2004 metų EP rinkimus.

Tuo metu aptrupėjusią LiCS į EP vesti apsiėmė pats partijos pirmininkas A. Zuokas, prieš penkerius metus EP rinkimus iškeitęs į Vilniaus mero postą.

Parama - patyrusiems

2009-aisiais vykusiuose rinkimuose į EP dalyvavo rekordiškai mažas rinkėjų skaičius. Prie balsavimo urnų atėjo vos 15,68 procento rinkimų teisę turinčių piliečių, dar 4,11 procento pasinaudojo galimybe balsuoti iš anksto.

Vos 19,79 procento piliečių nusprendė, kad geriausiai Lietuvos interesus EP atstovaus TS (konservatoriai), prieš pusmetį laimėję ir Seimo rinkimus. Ši partija iškovojo 26,16 procento balsų ir gavo 4 mandatus. Antroje vietoje liko LSDP, gavę 18,12 procento balsų ir gavo 3 mandatus. Du mandatai atiteko TTP (11,9 procento). Ankstesnių EP rinkimų lyderė DP gavo vos 8,56 procento balsų ir gavo 1 mandatą. Po vieną vietą iškovojo ir LLRA (8,21 procento) bei LS (7,17).

Privalomojo 5 procentų rinkimų barjero neperkopė net 9 partijos. Jų neišgelbėjo net tai, kad į savo sąrašus įtraukė ankstesniuose rinkimuose sėkmingai pasirodžiusius kitų partijų atstovus ar visuomenei žinomus asmenis. Taip Gedimino Vagnoriaus vestos krikščionių konservatorių socialinės sąjungos nuo pralaimėjimo neišgelbėjo aktyviai EP dirbusios anksčiau pagal DP sąrašą išrinktos D. Budreikaitės kandidatavimas, sėkmės Pilietinės demokratijos partijai neatnešė nei iš liberaldemokratų paviliotas E. Maldeikis, nei pagal LiCS sąrašą anksčiau EP dirbusi M. Starkevičiūtė, Lietuvos centro partijai nepadėjo ankstesnės DP sąrašo lyderės O. Juknevičienės įrašymas pirmuoju numeriu.

Rinkdami atstovus į EP, Lietuvos žmonės nebepasitikėjo nei prieš pusmetį į Seimą praleista Arūno Valinsko vesta Tautos prisikėlimo partija, nei radikalias kairiąsias idėjas skelbiančia, europarlamentaro J. V. Paleckio sūnaus Algirdo Paleckio vadovaujama Fronto partija, nei buvusio liberaldemokrato Egidijaus Skarbaliaus įkurta Žemaičių partija.

Pirmavo partijų vedliai

Rinkėjų valia TS (konservatoriai) į EP 2009-aisiais delegavo sąrašo viršuje buvusį prof. V. Landsbergį, kaip ir 2004-aisiais, antrąją vietą laimėjusią L. L. Andrikienę. Be jų, į bendrijos parlamentą pateko anksčiau Lietuvos krikščionių demokratų partijai vadovavęs Algirdas Saudargas bei V. Landsbergio globotine vadinta jauniausia EP nare tapusi tuometinė užsienio reikalų ministro patarėja Radvilė Morkūnaitė.

Socialdemokratų sąraše rinkėjų pasitikėjimą gavo sąrašo lyderė V. Blinkevičiūtė, J. V. Paleckis ir iš 4-osios į 3 vietą pakilęs Zigmantas Balčytis. Juo rinkėjai pasitikėjo labiau nei priešrinkiminiame sąraše trečiąja įrašyta, bet į penktąją poziciją nustumta Birute Vėsaite.

TTP į EP delegavo pirmąsias pozicijas rinkimų sąraše išsaugojusius partijos lyderį Rolandą Paksą ir buvusį Vilniaus merą Juozą Imbrasą. Pagal LS sąrašą į EP pateko L. Donskis, LLRA – šios organizacijos vadovas V. Tomaševskis, DP – V. Uspaskichas.

Didžiausią sumą 2009-ųjų EP rinkimuose išleido LLRA. V. Tomaševskio pergalė šiai organizacijai kainavo daugiau kaip 470 tūkst. litų. Beje, LLRA tvirtino šią sumą ėmęs ne iš partijos sąskaitos, bet iš savo kišenės.

V. Uspaskichui vienintelis DP atitekęs mandatas kainavo net keturis kartus pigiau: DP deklaravo rinkimams išleidusi 104 tūkst. litų. Vienintelį L. Donskį į EP išleidęs LS skelbė, kad dalyvavimas rinkimuose partijai atsiėjo kiek daugiau kaip 94 tūkst. litų.

Keturis mandatus iškovoję konservatoriai deklaravo rinkimams skyrę beveik pusę milijono litų. Antri su trimis mandatais likę socialdemokratai skelbė, kad rinkimų išlaidos sudarė 275 tūkst. litų, „tvarkiečiai“ – 150 tūkst. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"