Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Planuojamos apkaltos – išbandymas Seimui

 
2017 03 14 6:00
Mindaugas Bastys atsisako savanoriškai trauktis iš Seimo, tad bus mėginama jį pašalinti apkaltos būdu.
Mindaugas Bastys atsisako savanoriškai trauktis iš Seimo, tad bus mėginama jį pašalinti apkaltos būdu. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Opozicinėms parlamento frakcijoms pradedant rinkti parašus dėl apkaltos socialdemokratui Mindaugui Basčiui ir pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą išrinktam Kęstučiui Pūkui, konstitucinės teisės žinovai teigia, kad šis procesas atskleis tikruosius Seimo interesus. Iki šiol apkalta parlamente grasinta keliolika kartų, bet mandatai buvo atimti tik iš dviejų politikų.

Vakar opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai pradėjo rinkti Seimo narių parašus dėl apkaltos socialdemokratui M. Basčiui surengimo. Procesas inicijuojamas atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadą, kad šiam politikui neleidžiama dirbti su slapta informacija, nes jis gali būti pažeidžiamas dėl sąsajų su kai kuriais Rusijos veikėjais, siejamais su šios šalies specialiosiomis tarnybomis, bei dėl ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovais.

Šią savaitę parašus dėl apkaltos kitam parlamentarui – frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovui K. Pūkui, kaltinamam seksualiniu priekabiavimu, – ketina pradėti rinkti ir opozicinis Liberalų sąjūdis. Procesą liberalai žada pradėti rytoj, pasibaigus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos, svarstysiančios K. Pūko elgesį ir galimybes pradėti apkaltos procedūras, posėdžiui.

Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius, Seimas ir vieno, ir kito politiko atveju turėtų sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, kurios privalėtų atsakingai ištirti visas aplinkybes ir paskelbti sprendimą, ar yra pagrindas parlamentarų apkaltai. „Jeigu būtų apsispręsta komisijų nesuburti, būtų galima suabejoti, ar Seimas vadovaujasi valstybės ir visuomenės interesais“, – teigė vienas Lietuvos Konstitucijos kūrėjų.

Mindaugas Bastys atsisako savanoriškai trauktis iš Seimo, tad bus mėginama jį pašalinti apkaltos būdu.

Sprendimas – politikų valia

Anot V. Sinkevičiaus, parlamentaro apkalta yra galima trimis atvejais: jeigu šiurkščiai pažeidžiama Konstitucija, sulaužoma Seimo nario priesaika arba paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas. M. Basčio atveju, teisininko teigimu, galėtų būti nagrinėjami pirmi du pagrindai.

„Seimo narys prisiekia gerbti ir vykdyti įstatymus, sąžiningai tarnauti demokratijai bei Lietuvos žmonių gerovei. Kiek galima spręsti iš viešumoje pasirodžiusios informacijos, šis politikas galėjo nuslėpti kai kurias svarbias, esmines aplinkybes, siekdamas teisės dirbti su slapta informacija. Jeigu jis taip pasielgė, Seimas, be abejo, turi sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ir viską išsiaiškinti“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Laikinajai komisijai baigus tyrimą, Seimas spręstų, ar yra pagrindas apkaltai, o jį įžvelgęs turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) ir prašyti išvados. „Jei KT nuspręs, kad politiko veiksmais šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, Seimas gali apkaltos proceso tvarka pašalinti jį iš pareigų, panaikindamas mandatą, bet už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai. Mandato netekęs asmuo ateityje negalėtų būti renkamas nei Seimo nariu, nei prezidentu, eiti ministro, premjero, teisėjo, valstybės kontrolieriaus pareigų ir panašiai“, – aiškino teisininkas.

K. Pūko situacija, anot MRU profesoriaus, yra kitokia: šis politikas kaltinamas nusikaltimo padarymu – seksualiniu priekabiavimu. „Tokiu atveju Seimas taip pat turėtų sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes. Jei paaiškėtų, kad nusikaltimas akivaizdus, Seimas net be teisėsaugos institucijų tyrimo galėtų surengti apkaltą. Žinoma, parlamentarams vis tiek reikės kreiptis į KT klausiant, ar tuo nusikaltimu taip pat nėra šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika. Vis dėlto tai, ką pasakytų KT, nebūtų taip svarbu – jeigu apkaltos pagrindas yra nusikaltimas, už tai galima pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka“, – dėstė V. Sinkevičius.

Kalba aptakiai

Skandalas dėl M. Basčio kilo, šiam socialdemokratui, ėjusiam Seimo vicepirmininko pareigas, paprašius VSD leidimo dirbti su slapta informacija. Kovo 9-ąją VSD pateikė Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pažymą, kurioje aprašomi M. Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. VSD vertinimu, šie ryšiai daro M. Bastį pažeidžiamą, o tai keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui.

Parlamentaras jau atsistatydino iš Seimo vicepirmininko pareigų, sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP). Tačiau trauktis iš Seimo M. Bastys, išrinktas vienmandatėje Zanavykų apygardoje, atsisakė. Jis pareiškė, jog kreipsis į Generalinę prokuratūrą, kad ji įvertintų specialiųjų tarnybų informaciją.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis neatmetė galimybės, kad apkalta M. Basčiui gali būti pradėta. Apie tai užsiminė ir premjeras Saulius Skvernelis, bet jis vis dėlto būtų linkęs palaukti daugiau informacijos apie politiko galimus ryšius su Rusija. „Iš informacijos, kurią jau turime, galbūt galėtume kelti klausimą dėl to, ar tas Seimo narys yra savarankiškas, ar jis galėtų toliau atstovauti tautai. Jeigu išanalizavus gautą informaciją bus konstatuota, kad jis negali būti savarankiškas, tada – taip, pasirašysiu ir aš (dėl apkaltos inicijavimo – aut.)“, – sakė premjeras.

O kalbėdamas apie K. Pūką S. Skvernelis pareiškė palaikantis apkaltos jam inicijavimą, taip pat teigė, kad šio politiko veiksmus turėtų įvertinti teisėsauga. Praėjusią savaitę K. Pūkas buvo apkaltintas seksualiniu priekabiavimu. „Info TV“ pranešė, kad į televiziją kreipėsi vilnietė, kuri teigė per pokalbį dėl parlamentaro padėjėjos darbo sulaukusi K. Pūko siūlymo apsilankyti jo kambaryje Seimo viešbutyje, apžiūrėti miegamąjį ir pareiškimų, „kaip būtų smagu pasivolioti miegamojo lovoje“. Šiai informacijai iškilus į viešumą, apie nederamą parlamentaro elgesį prabilo ir daugiau moterų.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Mindaugo Jurkyno manymu, pagrindas Seimo narių apkaltai turėtų būti realus padarytas nusikaltimas. „Jei kalbėtume apie M. Bastį, susitikimai su kokiais nors Rusijos verslininkais savaime nėra nusikaltimas, kitas dalykas, jei būtų įrodyta, kad jis pažeidė Konstituciją, išdavė valstybės paslaptis ir panašiai. Apkaltai reikalingas labai aiškus teisinis pagrindas, tai yra veikla, nesuderinama su Seimo nario įsipareigojimais piliečiams. Jeigu nusikaltimo nėra, kalbos apie apkaltą tėra oro virpinimas“, – pažymėjo politologas.

Pašalintųjų – du

Iki šiol per apkaltą mandato yra netekę du Seimo nariai. Praėjusios kadencijos metu, 2014-ųjų birželį, mandatas buvo atimtas iš partijos „Drąsos kelias“ įkūrėjos, buvusios teisėjos Neringos Venckienės, daugiau kaip metus nesirodžiusios Seime. KT patvirtino, kad taip besielgdama N. Venckienė savo interesus iškėlė aukščiau valstybės ir sulaužė priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Pati parlamentarė jai lemtingame posėdyje nedalyvavo – tuo metu ji jau daugiau kaip metus slapstėsi užsienyje.

2010 metų lapkritį mandato per apkaltą neteko su Tautos prisikėlimo partija (TPP) į Seimą išrinktas Linas Karalius, nors procesas buvo pradėtas ne tik dėl jo, bet ir dėl partijos kolegos Aleksandro Sacharuko veiksmų. KT, vertinęs jų elgesį, konstatavo, kad A. Sacharukas, kelis kartus plenariniuose posėdžiuose balsavęs už juose nedalyvavusį kolegą, o L. Karalius – išvykdamas į užsienį ir praleisdamas posėdžius be svarbių pateisinamų priežasčių, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką ir diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.

Vis dėlto Seimo nariai, balsuodami dėl šių politikų, nubaudė tik L. Karalių, o A. Sacharuko mandatas liko galioti. Tuometę situaciją vertinęs konservatorius Kęstutis Masiulis viešai teigė, esą mandatą išsaugojo kaltesnis žmogus, o mažiau kaltas buvo nubaustas.

Baigėsi kalbomis

Pirma apkalta nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buvo surengta 1999 metais buvusiam krašto apsaugos ministrui Audriui Butkevičiui, nuteistam už pasikėsinimą sukčiauti stambiu mastu. Į plenarinių posėdžių salę politikas, nuteistas penkeriems su puse metų, bausmę atliekant sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje, buvo atvestas surakintas antrankiais. Tačiau A. Butkevičiui, kuris niekada neprisipažino esąs kaltas, mandatą pavyko išsaugoti – už jo apkaltą pasisakė tik 70 parlamentarų, kai minimaliai reikia 85 balsų.

Apkaltos neparėmė A. Butkevičiaus bendražygiai centristai, teigiantys, kad nepasitiki Lietuvos teismais ir įžvelgia norą susidoroti su jų kolega. Tuometis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pareiškė, kad A. Butkevičiui palankus „valstybiškai nesuvokiamas balsavimo rezultatas“ užgavo Seimo garbę.

2004 metais apkalta grėsė parlamentarui Vytautui Šustauskui dėl paviešintų jo ir nusikalstamo pasaulio atstovo Henriko Daktaro pokalbių telefonu, prašant paramos, taip pat dėl reikštos nepagarbos žydų bei armėnų tautoms, kišimosi į teisėsaugos darbą ir panašiai. Ši iniciatyva nebuvo įgyvendinta nusprendus, kad procedūra pernelyg brangiai kainuos. „Mūsų manymu, neverta švaistyti nei laiko, nei jėgų V. Šustausko apkaltai. Esame įsitikinę, kad rinkėjai patys surengs jam apkaltą“, – tuo metu kalbėjo valdančiosios LSDP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

2008-aisiais apkalta grasinta socialdemokratui Gintautui Mikolaičiui, neblaiviam šlitinėjusiam po Seimą. Šis politikas atsipirko partijos papeikimu, o prieš rinkimus buvo išbrauktas iš LSDP kandidatų sąrašo ir į Seimą nebepateko.

2009 metais apkaltos grėsmė pakibo virš aktorės Astos Baukutės, patekusios į Seimą su TPP. Ji kaltinta melavusi, gindama šviesoforą prie Seimo nuvertusį tuometinį sutuoktinį Kęstutį Rupulevičių, ir taip galbūt slėpusi nusikaltimą. A. Baukutė nuo apkaltos gynėsi ašaromis, kurios greičiausiai sugraudino kitus politikus – procedūra prieš ją nebuvo pradėta. Nors politikai ir rinko parašus, apkalta 2010 metais nebuvo surengta ir parlamentarams Petrui Gražuliui bei Kazimierui Uokai, kaltintiems riaušių kurstymu per sostinėje vykusias seksualinių mažumų eitynes.

Pastarąjį kartą diskusijos dėl apkaltos parlamentarui buvo kilusios praėjusių metų pavasarį. 93 Seimo nariai tąkart palaikė iniciatyvą pradėti apkaltą Darbo partijos vicepirmininko pareigas einančiam Vytautui Gapšiui, kuris buvo nuteistas vadinamosios juodosios buhalterijos byloje. Tačiau KT, į kurį kreipėsi Seimas, atsisakė nagrinėti, ar V. Gapšys gali toliau eiti parlamentaro pareigas: teisėjai pareiškė negalintys vertinti asmens veiksmų, atliktų iki jam duodant priesaiką. Po tokio sprendimo apkaltos iniciatyva užgeso, o po kelių mėnesių V. Gapšys pats pasitraukė iš Seimo, kai teisėsauga pareiškė jam įtarimus kitoje byloje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"