TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Planuotos universitetų "tuoktuvės" atšauktos

2013 02 05 6:04
Švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis LŽ aiškino, kad aukštojo mokslo pertvarka neturėtų remtis institucijų reorganizavimu. /Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Aukštųjų mokyklų bendruomenes prieš mažiau nei pusantrų metų pribloškusią žinią apie potencialias jų jungtuves ir virsmą dviem valstybiniais universitetais teks pamiršti kaip blogą sapną. Naujieji aukštojo mokslo architektai į jo bėdas ragina žvelgti kitu kampu.

Iš 11 šiuo metu veikiančių valstybinių universitetų per artimiausius penkerius metus turėjo likti tik du - vienas Kaune ir vienas Vilniuje. Tokias rekomendacijas 2011-aisiais pateikę nepriklausomi ekspertai tąkart teigė radę būdą, kaip mūsų šalies aukštąsias mokyklas grąžinti į pasaulio elitą. Tačiau daugumos universitetų bendruomenių ir opozicijos piktai pliekta tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus suburta darbo grupė buvo priversta šią viziją nugrūsti kuo giliau į stalčių. Klausimą, kuris tada vadintas neišvengiamu, neseniai valdžią perėmę politikai ragina pamiršti ir susitelkti į gerokai svarbesnių sprendimų paieškas, o akademinė bendruomenė - neužsisklęsti savame kiaute ir sekti Europos pavyzdžiu.

Rekomendaciją supeikė

Dar iki praėjusių metų pabaigos Lietuvos edukologijos universitetui reikėjo prisišlieti prie Vilniaus universiteto (VU), o iki 2015-ųjų, jo pavyzdžiu pasekus Vilniaus Gedimino technikos universitetui, aukštųjų mokyklų reorganizacija sostinėje turėjo būti baigta. Mykolo Romerio universitetui buvo piešiama privataus universiteto vizija.

Pertvarka Kaune turėjo trukti dvejais metais ilgiau. Pirmiausia prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) planuota prijungti dabartinį Lietuvos sporto universitetą. VU Kauno humanitarinis fakultetas ir Vilniaus dailės akademijos filialas turėjo tapti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), o Aleksandro Stulginskio universitetas - Kauno technologijos universiteto (KTU) dalimi. LSMU tuomet norėta sujungti su VDU. Paskutinį tašką būtų padėjusios VDU ir KTU tuoktuvės, iš kurių turėjo atsirasti Kauno universitetas. Dėl regioninių universitetų iki galo neapsispręsta.

Tokias užmačias dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius, prieš pusantrų metų būdamas opozicijos lyderiu, vadino nenuovokiomis ir iš tolo prasilenkiančiomis su noru gerinti aukštojo mokslo kokybę. "Suprantama, Lietuva - maža šalis, o universitetų "kepyklos" neretai į darbo rinką išleidžia per daug vienos srities specialistų - tiek, kiek esame nepajėgūs įdarbinti. Bet argi sujungus universitetus pagerės mokslo kokybė?" - tada kalbėjo jis.

Prievartos nebus

Dabar apie tai šneka naujasis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. LŽ jis aiškino, kad aukštojo mokslo pertvarka neturėtų remtis institucijų reorganizavimu, kad esminis tikslas - kokybiškos darbo rinkos ir visuomenės poreikius atitinkančios studijos. "Aukštosios mokyklos yra autonomiškos, bet naudoja viešuosius finansus. Todėl jos turi tikslingai, efektyviai leisti skiriamas lėšas ir būti atskaitingos visuomenei. Rengti absolventą, kuris taps bedarbiu, yra dvigubai neefektyvus valstybės lėšų naudojimas", - pabrėžė ministras.

Jis tvirtino abejojantis prievartinės, iš aukščiau nuleistos universitetų reorganizacijos nauda. Esą turėtų būti einama natūralesniu studijų programų jungimo, koncentravimo keliu. "Juk kai kurios studijų programos dalyje universitetų dubliuojamos. Ar to reikia? Prasmingiau jas sutelkti geriausiai tam pritaikytuose universitetuose. Galbūt kai kurioms aukštosioms mokykloms perspektyviausia būtų susijungti, tačiau tai jos turėtų daryti savo iniciatyva", - prisimindamas pavyzdinę, jo nuomone, tuomečių Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos "santuoką" kalbėjo D.Pavalkis.

Studentų ir universitetų užtenka

Ministrui antrinusi naujoji Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkė Audronė Pitrėnienė buvo dar kategoriškesnė - kol Lietuvoje esama studentų, tol yra ką mokyti. Todėl, anot jos, reikia šnekėti ne apie universitetų jungimą, o apie ydingą, bedarbius rengiančią studijų sistemą. "Diskusijos apie universitetus, be abejo, vyks toliau. Tačiau dabar kalbėti apie tai, kurie jų turėtų likti ar jungtis prie kitų aukštųjų mokyklų, visiškai nelogiška. Kol yra ką mokyti, kol Lietuvoje yra studentų, tol ugdymo institucijos reikalingos. Pirmiausia privalome kalbėti apie tai, kokių profesijų mums reikia ir kokius specialistus turi rengti mūsų universitetai. Kad darbo rinkai nebebūtų rengiami bedarbiai, šią problemą būtina judinti iš esmės", - dėstė parlamentarė.

Didelė įvairovė

Lietuvos rektorių konferencijos generalinis sekretorius ir Europos universitetų asociacijos narys prof. Kęstutis Kriščiūnas siūlo pažvelgti į modernių Senojo žemyno aukštųjų mokyklų viziją. Joje atsispindi ne įrėminta aukštojo mokslo institucijų sistema, o priešingai - stiprūs ir įvairūs universitetai. "Reikia išryškinti didesniuosius, tačiau nenubraukti ir mažesnių, specifinių, galbūt net vienos disciplinos ar vienų studijų universitetų. Šios tendencijos Lietuva tarsi nežinojo ar neįvertino. Viską norėjome įsprausti į rėmą, kad visi būtų panašūs, beveik vienodi. Europos akimis, tai absurdas", - LŽ aiškino jis.

Pasak K.Kriščiūno, svarbiausia užduotis, tenkanti kiekvienai aukštajai mokyklai, - išryškinti savo misiją, parodyti, kurioje srityje ji siekia išsiskirti ir būti stipri. "Ministras teigia, kad kalbant apie universitetų ateitį reikia akcentuoti didesnį jų profiliavimą. Manau, mūsų nuomonės sutampa. Institucijos turi mokėti išreikšti save, taip pat rasti bendradarbiauti tarpusavyje tinkamas sritis, kuriose galėtų padėti, sustiprinti viena kitą. Akademiniame pasaulyje jokių mechaninių jungimų negali būti", - pabrėžė K.Kriščiūnas.

Niūrios perspektyvos

Buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius LŽ priminė, kad ankstesnės Vyriausybės valdymo laikotarpiu pirmą kartą per 22 metus buvo pradėta aukštojo mokslo institucijų tinklo konsolidacija. Pirmaisiais žingsniais jis vadino dviejų Kauno universitetų, mokslo institutų, taip pat trijų valstybinių kolegijų susivienijimą. "Visi sprendimai turi subręsti pačiose akademinėse bendruomenėse. Visada vadovavausi šia nuostata. Tačiau aukštojo mokslo finansavimas konkurenciniu, studento krepšelių pagrindu universitetams yra labai rimtas signalas - arba demonstruoti rezultatus, arba ieškoti sprendimų jungiantis ir stiprinant pajėgas", - pažymėjo aukštojo mokslo reformos autorius.

Dar vienu rimtu signalu buvęs ministras įvardijo studentų skaičių, kuris iki 2020 metų sumažės trečdaliu. Todėl minėtos darbo grupės pateiktos įžvalgos, anot jo, yra gera medžiaga aukštosioms mokykloms apmąstyti savo perspektyvas. "Džiaugiuosi ministro pozicija, kad dirbtinių sprendimų iš viršaus nebus. Tačiau jei nebus atsisakyta krepšeliais grindžiamo studijų finansavimo, šis modelis per artimiausius metus atves prie kai kurių universitetų jungimosi", - įsitikinęs G.Steponavičius.

Jam pritarė ir praėjusios Seimo kadencijos ŠMKK pirmininkas Valentinas Stundys. Konservatorius ragino valdančiuosius grįžti prie užmarštin stumiamo klausimo, kuriam spręsti anuometei valdžiai nepakako laiko. "Demografiniai pokyčiai neišvengiamai palies visus universitetus ir kolegijas. Galiausiai nuo jų priklauso aukštojo mokslo kokybė", - perspėjo Seimo narys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"