TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Plaunamas" smėlis virsta išplautais pinigais

2009 08 28 0:00
Kartais padaroma daug didesnė žala nei nesumokėti mokesčiai - sudarkomas unikalus kraštovaizdis.
LŽ archyvo nuotrauka

Prisidengdami oficialiais leidimais kūdroms ar karjerams kasti savininkai įsigudrina nelegaliai pardavinėti iškastą gruntą. Dažnai dėl tokių machinacijų į valstybės biudžetą nepatenka dešimtys ar net šimtai tūkstančių litų. Pareigūnai juokauja, kad dabar sugebama išplauti ne tik pinigus, bet ir smėlį.

Nusikaltimai, kai iš po skverno pardavinėjami žemės gelmių turtai, pradėti vykdyti palyginti neseniai, maždaug 2007-aisiais. Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Žemės gelmių naudojimo kontrolės poskyrio viršininkas Giedrius Giparas LŽ sakė, kad pirmieji tokie nusikaltimai užfiksuoti Klaipėdos apskrityje. Tačiau dabar jų jau išaiškinama visoje Lietuvoje. Pasak jo, Geologijos tarnyba išduodant leidimus beveik nedalyvauja. Dažniausiai tarnybos darbuotojai gauna prašymus patikslinti, ar nurodytoje vietoje esama naudingųjų iškasenų. Kartais pasitaiko ir kitokių individualių atvejų. "Dažniausiai mus kviečia tada, kai reikia specialisto išvadų. Mes nurodome, kiek grunto iškasta, iš kokio ploto, kas buvo kasta - molis, smėlis ar žvyras. Tada ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikiame preliminarią išvadą", - LŽ sakė G.Giparas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) duomenimis, per dvejus metus susekta daugiau kaip dešimt tokių nusikalstamų veikų. Išaiškinti daromus pažeidimus itin sunku. "Tokius dalykus turi kontroliuoti rajonų žemėtvarkos tarnybos, aplinkos apsaugos agentūros. Juk važinėjant po rajoną visada galima pastebėti naujai pradėtų kasimo darbų. Tačiau dažnai to nenorima matyti. Gal tai ir yra didžiausia problema", - LŽ sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Karpavičius.

Sukasi milijonai

Lietuvos įstatymai gana griežtai reglamentuoja bet kokius kasybos darbus. Bet kokiai kasybai reikalingi leidimai. Jų būna įvairių, atsižvelgiant į tai, ką norima kasti - kūdrą, karjerą ar panašiai. Svarbu ir tai, ar toje vietoje, kur bus naujasis kasinys, yra naudingųjų iškasenų. Tačiau gavus visus leidimus niekas netrukdo - dirbkite. Bėda ta, kad dažnai stengiamasi gauti kuo daugiau naudos ir toli gražu ne visada teisėtais būdais.

Pareigūnai teigia, kad sąlygiškai galima skirti tris vykdant šią veiklą pasitaikančių pažeidimų rūšis. Pirma, kai kasama neturint jokių leidimų. Taip nutinka gana retai. Atsiranda ir kitaip gudraujančiųjų: gavus leidimą kasti vienoje vietoje ir juo prisidengus darbuojamasi net keliose. Ir trečia, bene populiariausias ir sunkiausiai išaiškinamas pažeidimas - kai gaunamas leidimas kasti gruntą be teisės jį parduoti. Dažniausiai tokiu atveju prašoma leidimo išsikasti kūdrą savoje žemėje. Tada savininkas neturi teisės parduoti iškasto grunto, o privalo jį panaudoti savo sklype. Tačiau susitarus su kokia nors bendrove įmanomas ir kitas variantas. Bendrovė už dyką iškasa kūdrą, o gruntą patyliukais parduoda. Visi patenkinti: bendrovė gavo pelno nemokėdama jokių mokesčių, savininkas už dyką turi kūdrą. O tikrintojai? Nagi, tikrinkite: štai kūdra, jos plotas atitinka reikalavimus. Klausiate, kur dingo gruntas? Ogi panaudotas sklype.

Tiesa, G.Giparas LŽ teigė, kad nuo šių metų priimtos naujos įstatymo pataisos, kuriomis leidžiama savo sklype iškastą gruntą pervežti į kitą tam pačiam savininkui priklausantį sklypą. "Dabar atsiranda įstatymo spragų, leidžiančių laisviau disponuoti iškastu gruntu", - LŽ sakė jis.

FNTT patarėjas Igoris Kržečkovskis LŽ teigia, kad sunku tiksliai nustatyti padarytą žalą gamtai ir nelegaliai parduoto iškasto grunto kiekį, bet jau dabar galima teigti, kad šio nelegalaus verslo apyvarta siekia milijonus.

"Transporto paslaugos"

Neseniai pareikšti įtarimai Kaune registruotai bendrovei "Bartas ir Ko". Pirminiais duomenimis, bendrovė nelegaliai iškasė ir patyliukais pardavė apie 50 tūkst. kubinių metrų grunto - smėlio, molio, žvyro. Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo bendrovė neturėjo. Kam jo reikia, jei, pavyzdžiui, Kauno rajono Girininkų pirmame kaime planuota iškasti penkias kūdras? Bendrovė jas kasė, o iškastą gruntą išgabendavo savo transportu. Smėlį, molį ir žvyrą pirkėjams parduodavo PVM sąskaitose faktūrose nurodydama, kad teikia transporto paslaugas. Nustatyta, kad tokių paslaugų kainos buvo gerokai didesnės, kadangi į jas iš dalies buvo įskaičiuotas ir parduotas gruntas. Atsiskaitymas už parduotą gruntą buvo vykdomas per bankus, nurodant, kad mokama už transporto paslaugas. Pirminiais skaičiavimais, UAB "Bartas ir Ko" apyvarta per beveik pusantrų metų siekė daugiau kaip milijoną litų. Įtariama, kad apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir verčiantis neteisėta veikla valstybei per tą laiką nesumokėta apie 300 tūkst. litų mokesčių. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl laikinai apribotos nuosavybės teisės į įtariamųjų bendrovės administracijos darbuotojų ir pačios bendrovės turtą.

Ir vėl kūdros...

Panašių atvejų užregistruota ir kitose apskrityse. Šilutėje registruota bendrovė "Šilutės polderiai" be leidimo naudoti smėlio ir žvyro išteklius sudarė sutartį su Šilutės rajono Akmeniškių kaime gyvenančiu ūkininku dėl dviejų vandens telkinių kasimo. Nelegaliai iškastas žvyras buvo naudojamas įvairių bendrovės objektų statyboms ir keliams tiesti. Įdomu tai, kad dalį šios bendrovės akcijų valdo Žemės ūkio ministerija. Galbūt dėl to "Šilutės polderiai" dažnokai laimėdavo Šilutės rajono savivaldybės paskelbtus konkursus kelių tiesimo ir žvyravimo darbams atlikti. Pirminiais duomenimis, iš Akmeniškių kaime esančio neoficialaus karjero iškasta 22 tūkst. kubinių metrų grunto, o Kukorų kaime - apie 30 tūkst. kubinių metrų grunto (smėlio ir molio).

Sudarkytas kraštovaizdis

Tauragėje esanti bendrovė "Uliksas" kūdrų nekasė. Ji pasirinko kitą, ne mažiau pelningą variantą. Bendrovė visiškai legaliai, turėdama visus leidimus, eksploatavo Galmenų karjerą. Tačiau kas yra vienas karjeras? Tik antrojo registruoti bendrovė nepanoro. Pareigūnai gavo informacijos, kad Tauragės rajono Stokaičių kaime, vaizdingoje vietoje šalia senovinių kapinių ir Jūros upės vingio, nelegaliai kasamas žvyras. Atvykę tikrintojai rado plušančius to paties "Ulikso" darbininkus. Pirminiais duomenimis, iškasta palyginti nedaug - vos apie 9 tūkst. kubinių metrų žvyro. Informacija apie nelegalias kasybas pareigūnus pasiekė gana greitai, tad daugiau iškasti nespėta. Valstybei nesumokėta apie 14 tūkst. litų. Tačiau šiuo atveju pažeidimas daug didesnis nei vien nesumokėti mokesčiai - sudarkytas unikalus kraštovaizdis. Specialistai nustatė, kad gamtai padaryta žala siekia apie 66 tūkst. litų. Net ir išieškojus tuos pinigus gamtai padarytos žalos neįmanoma atitaisyti.

Kuo uždengiamos akys

Šiuo metu baigtos nagrinėti septynios baudžiamosios bylos dėl neteisėto žemės gelmių turtų naudojimo. Nors įstatymas už tai numato net laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmę, kol kas ji nebuvo taikyta. "Dažniausiai skiriamos baudos. Vienokios už kasybą neturint leidimo, kitokios už mokesčių nemokėjimą. Dar būtina atlyginti gamtai padarytą žalą, jei ji padaroma", - sakė J.Karpavičius. Suprantama, žala gamtai nenustatoma, jei buvo legaliai kasamos kūdros. Tokiais atvejais baudos skiriamos už neteisėtą veiką ir už mokesčių nemokėjimą. Baudos už mokesčių nemokėjimą per kišenę kerta tikrai skaudžiai. Bendrovės tokiais atvejais privalo sumokėti už neteisėtai iškastą gruntą ir už šią sumą dešimteriopai didesnę baudą. Be to, teismas paprastai skiria dar vieną baudą už padarytą nusikaltimą, kuri dažniausiai būna 20-30 MGL (minimalaus pragyvenimo lygio) dydžio.

"Kasybas kontroliuojančios institucijos privalėtų dažniau tikrinti apylinkes. Neabejoju, kad jokie kasimo darbai negali likti nepastebėti. Juk dirba žmonės, naudojama technika. Gaila, kad kontroliuoti nelegalius darbus turintys valdininkai kartais linkę užsidengti akis", - apgailestavo J.Karpavičius. Juk akys paprastai uždengiamos ne bet kuo, o gražiais šlamančiais popierėliais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"