TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Plyšiai pastatų sienose - Vilniaus griūčių pranašas

2007 02 26 0:00
Inžinierius statybinikas, Nacionalinės vartotojų konfederacijos prezidentas Kornelijus Papšys
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vilniaus miesto savivaldybė vis dar svarsto, kaip kompensuoti turtinę žalą nugriuvusio Šiaulių gatvės namo gyventojams. Kai kurie ne savo valia benamiais tapę gyventojai ketina prisiteisti ir neturtinę žalą. Ar biudžeto lėšų pakaks kompensacijoms, jei nugrius panašios būklės monolitinis gigantas Klaipėdos gatvėje ir kiti statiniai?

 

Kaip teigia specialistai, kiekvieną akimirką galinčių sugriūti statinių Vilniuje yra dešimtys. Pasak LŽ pašnekovų, pavojinga ir kelių daugiaaukščių monolitinių namų padėtis.

Ar grius monolitiniai?

Nacionalinės vartotojų konfederacijos prezidentas, inžinierius statybininkas Kornelijus Papšys daugelį metų stengiasi ginti pavojinguose statiniuose gyvenančių žmonių teises. Neseniai į Papšį kreipėsi Justiniškėse esančio monolitinio namo bendrijos pirmininkas. Jis paaiškino, kad laiptinės aikštelėse skyla sienos ir lubos.

Pamatytas vaizdas statybų ekspertą apstulbino. Vėliau paaiškėjo, kad panaši padėtis dar trijuose tokio pat tipo monolitiniuose daugiaaukščiuose.

"Štai trijų Rygos gatvės daugiabučių namų konstrukcijų nuotraukos. Panašiai atrodo ir vienas Taikos gatvės daugiaaukštis, - pateikęs paties darytų fotografijų sakė Papšys. - Namai nėra seni. Vienas jų pastatytas 1992 metais."

"Ko tikėtis šių namų gyventojams? - retoriškai klausė Papšys. - Štai aš ten vaikštau drebėdamas, na, o nieko neišmanantieji eina ramiai kaip veršeliai į mėsos kombinatą. O savivaldybė tvirtina, kad "viskas kontroliuojama".

Pasak pašnekovo, suvokę pavojų žmonės mėgino skųstis už statinių priežiūrą atsakingoms institucijoms. Vienas kitas gal mėgino parduoti butus ir išsikraustyti kitur. "Aš prieš metus apie tai žodžiu pranešiau savivaldybei, bet sužinojau, kad ši "gyventojų skundų nėra gavusi". Ir kurgi gaus: žmonės skundėsi anksčiau, niekas nepadėjo, tad daugiau pagalbos neieškojo", - paaiškino pašnekovas.

Minėti daugiabučiai pastatyti iš monolitinio betono, tačiau sijos išlietos ne vientisos, o tiesiog uždėtos ant sienų. Ant šių sijų laikosi daugiatonės perdenginių plokštės.

Vienai namo pusei į gruntą smengant greičiau už kitą, sijos išsijudino ir beveik išsitraukė iš sienų, nuo jų atskilo ir plokštės.

"Ar dideli plyšiai? Paliejus vandens, jis iš vieno aukšto nutekėtų į žemiau esantį aukštą", - Papšys situaciją apibūdino kaip grėsmingą. Jo tvirtinimu, kai kurios plokštės ir sijos laikosi tik "dėl trinties". Pakaktų didesnio trinktelėjimo, kad jos nubildėtų žemyn, žmonėms ant galvų. Monolitiniams daugiabučiams gali pakenkti ir žemės drebėjimas, panašus į tą, kuris neseniai buvo sudrebinęs Vilnių.

Namai - tragedija

Nuotraukas, kuriose užfiksuoti šių monolitinių statinių defektai, parodėme Vilniaus Gedimino technikos universiteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros specialistams. Šios katedros profesorius, habilituotas daktaras Gediminas Marčiukaitis tvirtino, esą sunku spręsti iš nuotraukų, tačiau "visiems, kurie jas matė, kilo negerų įtarimų".

"Gal tai tik atskilęs tinkas? Reikėtų pažiūrėti vietoje, - abejojo Marčiukaitis. - Tačiau jei tai - laikančiosiose konstrukcijose atsivėrę plyšiai, tokius pastatus galima laikyti avariniais."

Pasak specialisto, tų laikų statyba - "tikra tragedija". Marčiukaitis su kolegomis yra apžiūrėję ne vieną panašų monolitinį pastatą. Kai kuriuose į sienose atsivėrusius plyšius tilpo ranka. "Ir tie plyšiai toliau didėjo", - teigė pašnekovas. Jo nuomone, dalis apžiūrėtų pastatų buvo avarinės būklės.

Ką daryti tokių namų bendrijoms? Ar galima išgelbėti namus, nuo ko pradėti? Marčiukaitis teigė, kad pirmiausia reikia kreiptis į specialistus, ir šie patars, kaip sustiprinti statinius.

Pašnekovas neatmetė tikimybės, kad Vilniuje gali įvykti ir daugiau nelaimių. Iki namo Šiaulių gatvėje griūties likus trims savaitėms, Marčiukaitis buvo iškviestas apžiūrėti vieno monolitinio statinio Klaipėdos gatvėje.

"Ten prie pat monolitinio daugiaaukščio sienos, beveik po namo pamatais, buvo iškasta duobė požeminiams garažams. Visa tai atlikta chaotiškai, be jokių tyrimų", - piktinosi specialistas. Statytojai ir užsakovai turėjo tik vieną "argumentą": "Nieko baisaus nebus." Vietoj dokumentų apie atliktus detalius tyrimus statytojai rodydavo 30 metų senumo inventorizacijos bylą. "Kas nesupranta, tas ir patiki, kad visi dokumentai - tvarkingi. O jie tiesiog ieško kvailių", - sakė Marčiukaitis. Ekspertas baiminasi, kad Klaipėdos gatvėje gali pasikartoti Šiaulių gatvės "scenarijus". Statyti požeminius garažus taip arti daugiaaukščio pastato, neatlikus jokių tyrimų, yra didelė klaida.

Papšys tvirtino susidaręs nuomonę, kad Vilniuje nėra "šeimininkų", o vietų, kuriose nesaugu gyventi dėl aplaidumo ar teisinių aktų nepaisymo, - apstu. "Tai, kas atsitiko Šiaulių gatvėje, tik įrodo, kad buvo peržengtas atsargumo ir nesiskaitymo su elementariausiais statybos dėsniais rubikonas, - sakė Papšys. - Kiek dar tokių rubikonų gali peržengti mūsų valdžios gobšumas ir arogancija, sunku nuspėti."

Tas trapusis senamiestis

Vilniaus senamiesčio dauguma objektų - kultūros paveldo vertybės. Daugelis namų čia buvo pastatyti tais laikais, kai sunkiausias pro šalį prariedėdavęs transportas buvo arklių traukiamos karietos.

Tų laikų statytojai negalėjo numatyti, kad ateis diena, kai į senamiestį įsiverš galingi ekskavatoriai ir sunkiasvorė statybininkų technika, o į kiekvieną laisvą kvadratinį metrą kėsinsis įtakingi ir turtingi "naujakuriai".

"Didžiausia senamiesčio pastatų bėda - jie stovi ant netvirto piltinio grunto, - "Lietuvos žinioms" sakė VGTU daktaras, docentas Arnoldas Šneideris. - Be to, daugelio senų pastatų pamatai - negilūs, o kai kurių statinių pamatai tiesiog sudėti iš riedulių. Kol šių pastatų niekas nejudino, jie laikėsi."

Šneideris prisiminė atvejį, kai vieno antikvariato savininkai nutarė pasididinti patalpas, po namu iškasdami 4 metrų gylio rūsį. Tiesa, atlikti šiuos darbus buvo gautas leidimas. Tačiau pasekmių nei statytojai, nei leidimą davę asmenys nenumatė. "Viršutiniuose namo aukštuose astivėrė tokie plyšiai, kad žmonėms ne tik teko remontuoti butus, bet ir sutvirtinti savo butų sienas, jas suveržti", - sakė Šneideris.

O Papšys redakcijai pateikė dar vieno, jo nuomone, pavojingai skylančio namo nuotrauką. Papšio nuomone, pavojus gresia ir netoli griuvusio Šiaulių gatvės 8-ojo namo esančiam Žemaitijos gatvės 6 namui.

Šneideris prisiminė, kad neseniai teko sustiprinti ir M. Mažvydo bibliotekos konstrukcijas. Svarbiausioje šalies bibliotekoje dėl netoli esančio požeminio tunelio keliamos vibracijos ir kitų veiksnių pleišėja sienos, todėl buvo sustiprintos bibliotekos rūsio kolonos.

Virš galvų "kabančios" tvoros

Papšys, dirbęs statinių priežiūros, inventorizavimo specialistu, pastebėjo: tvoros lyg veidrodis atspindi šeimininkų požiūrį į tvarką.

"Jei kiemas aptvertas kreiva, šleiva tvora, įėjęs į namą rasi tokią pat netvarką, - sakė kadaise daug gyventojų aplankęs Papšys. - Šią taisyklę taikyčiau ir valstybei."

Vilniuje iki šiol išlikusių tokių mūrinių tvorų, kad sumanesni praeiviai "dėl viso pikto" jas apeina lanku ar pereina į kitą gatvės pusę.

Perspėjimų neklausė

Netvarkingi, avariniai statiniai daugelį metų buvo Papšio galvos skausmas. Nepriklausomas statybų ekspertas, negalintis ramiai praeiti pro pavojingus statinius, dešimtį metų mynė įvairių valdžių slenksčius. Žmogus pripažįsta, kad į jo pateiktus faktus dažniausiai niekas nekreipdavo dėmesio.

Prieš 11 metų Papšys visuomenei pranešė apie pavojų Justiniškių mikrorajone: keleto daugiabučių namų laiptinių prieigose stovinčios dekoratyvinės betono plokštės buvo pavojingai atitrūkusios, svyravo. Kai reportažą apie tai parodė televizija, įvertinti padėtį ryžosi vienas savivaldybės deputatų (pavardė redakcijai žinoma). Anot pašnekovo, sienutės nebuvo sutvarkytos.

Šiurpus sutapimas: tą pačią dieną, kai minėtas deputatas buvo paskirtas statybos ir urbanistikos ministru, atitrūkusi ir nugriuvusi Taikos gatvės 66 namo plokštė mirtinai sužalojo mergaitę ir dvi sužeidė. Po nelaimės suskubta tvarkyti laiptinių įėjimus.

Dar vienas sutapimas. 2005-ųjų birželio 5 dieną Vilniaus savivaldybėje pradėjo veikti Statinių naudojimo priežiūros tarnyba (iki tol tokios tarnybos nebuvo). Prieš tai Papšys lankėsi savivaldybėje ir rodė avarinių statinių nuotraukas. Jis klausė valdininkų, kodėl niekas tų pastatų neprižiūri ir nekontroliuoja situacijos. Pasak pašnekovo, niekas nepasikeitė, o birželio 6 dieną Panerių gatvėje nugriuvęs sandėliuko balkonas mirtinai sužalojo vaikiną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"