Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Po Gabrieliaus Landsbergio pergalės – partijos skilimas?

 
2017 02 14 15:50
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Dauguma Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narių parodė paramą jaunam lyderiui Gabrieliui Landsbergiui, pirmininko rinkimuose įveikusiam „krikdemiškos“ pakraipos kandidatus Paulių Saudargą ir Žygimantą Pavilionį. Pasak politologo Vytauto Sinicos, G. Landsbergio konstruojamas partijos ideologijos kreipimas link liberalesnių pažiūrų, kelia neišvengiamą vidinį ideologinį susipriešinimą.

Kaip LŽ sakė V. Sinica, „krikdemiškasis“ TS-LKD sparnas turės atsiskirti nuo partijos arba atsisakyti savo ideologinių pagrindų ir būti absorbuotas konservatorių. Tiesa, pripažįsta politologas, „krikdemai“ jau pražiopsojo geriausią atsiskyrimo momentą, nes dabar jų ideologinę nišą tvirtai užėmę „valstiečiai“.

– TS-LKD partijos pirmininko rinkimuose su G. Landsbergiu mėgino rungtis „krikdemų“ atstovas Paulius Saudargas. Kaip vertinate „krikdemiškosios“ partijos sudedamosios perspektyvas po G. Landsbergio pergalės?

– „Krikdemų“ ateitis vienoje partijoje su konservatoriais tampa nebeįmanoma. Pastaruosius metus iš abiejų pusių būta kalbų, kad galima sugyventi. Ir P. Saudargas, ir G. Landsbergis nemažai kalbėjo apie tai, kad įvairovė partijos viduje yra naudinga. Tačiau pastarąjį pusmetį G. Landsbergio retorika pasikeitė, išryškėjo pozicija apie vieningos ideologijos būtinumą. Nemažai pasako ir siūlymai pašalinti iš partijos pavadinimo raides LKD.

Vytautas Sinica/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

– Šitaip G. Landsbergis siekia parodyti partijos vieningumą?

– Greičiau tai dvilypumo atsisakymas. Galima sakyti, šis procesas vyko trimis etapais: kai partijai vadovavo Andrius Kubilius, nors jis pats ir buvo liberalesnių pažiūrų, partija vis dar buvo iš esmės konservatyvi. G. Landsbergis su nauja komanda ėmėsi vadovauti partijai siekdamas koreguoti partijos pakraipą link politinio spektro centro. Nors ir praėjusios ir šios kadencijos TS-LKD frakcija yra labiau konservatyvių pažiūrų, jis ėmėsi koreguoti partijos kursą per organizacinę jos struktūrą. Padėjo ir Vytauto Landsbergio šiems pokyčiams kartas nuo karto išsakoma parama. Paskutinis etapas – G. Landsbergio pergalė partijos pirmininko rinkimuose. TS-LKD nariai išsakė pritarimą jo inicijuotiems pokyčiams, nors dauguma balsavusių partijos narių tikriausiai reiškė paramą pavardei, o ne permainų programai, bet jų balsai neabejotinai paties G. Landsbergio bus interpretuojami kaip mandatas jo siūlomoms permainoms.

Manau, kad tai supranta ir pirmininko rinkimuose pralaimėję Ž. Pavilionis ir P. Saudargas. Neįsivaizduoju, kaip jie, atsižvelgiant į jų pažiūras, matys savo vietą šioje partijoje.

– Kokia išeitį dabar rinktis „krikdemams“?

– Atsiskirti. Nors tam laikas dabar nepalankus. Taip reikėjo padaryti iškart po Seimo rinkimų, kai TS-LKD išsiskyrė nuomonės dėl galimybės sudaryti koaliciją su „valstiečiais“. Ramūnas Karbauskis tokius signalus siuntė ir daugelis „krikdemų“ tokius kvietimus svarstė gana atvirai.

Be to, atsiskyrus dabar, teks ieškoti savo nišos, o šiuo metu „krikdeminę“ nišą Lietuvoje yra užėmę „valstiečiai“. Jei vertinti krikščionių demokratų ideologiją klasikiniais XX amžiaus terminais, ji varijuoja nuo socialiai jautrios ekonominės politikos kairėje spektro pusėje iki konservatyvios moralinės – kultūrinės ideologijos dešinėje. Abu šie dalykai Lietuvos visuomenei patinka. Daugelis nėra praktikuojantys katalikai tačiau, būdami konservatyvios visuomenės nariais, išpažįsta tokias vertybes.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga tapo ta partija, kuri sėkmingai išnaudojo šį socialinio teisingumo ir konservatyvios moralės derinį.

– Atrodytų, kad „valstiečių“ stiprioji pusė yra asmenybės, o ne ideologija? Pastarosios gal ir visai nėra?

– Nepaisant to, koks svarbus populiarių asmenybių faktorius, R. Karbauskis yra stiprus partijos vadovas, jo žodis lemiamas. Jis turi ideologinius nusistatymus, kurie artimi „krikdemiškiems“, nepaisant jo „romuvietiškos“ religinės tapatybės. Daugelis „valstiečių“ partijos ir frakcijos nariu gal ir tikrai neturi susidėlioję nuoseklių ideologinių nuostatų, bet šiuo atveju svarbiausia – vadovybės pozicija.

– Taigi, jei krikščionys demokratai nueina savo keliu – jų niša jau užimta.

– Tokiu atveju, jei jie iš tiesų nuspręstų atsiskirti, „krikdemams“ reikėtų tikėtis kuo didesnių „valstiečių“ nesėkmių valdant, kristų jų reitingai ir niša atsilaisvintų. Dar vienas variantas – tikėtis, kad po atsiskyrimo krikščionys demokratai būtų reikalingi „valstiečiams“ kaip sąjungininkai.

– Jūsų nuomone krikščionių demokratų ideologija turi palaikymą visuomenėje ir tai įrodo „valstiečių“ pergalė?

– Pirmiausia, Lietuvoje įprasta mąstyti apie ideologijas, kaip tiesę. Tuo tarpu iš tiesų tai erdvinė koordinačių skalė. Gal dėl prastos žmonių ekonominės būklės, gal dėl sovietų suformuoto įpročio, kad daugiau paramos turi teikti valstybė, daugelis žmonių ekonominėje politikoje linksta į kairę. Tačiau vertybinėje – moralinėje skalėje didesnė dalis visuomenės linksta į dešinę. Krikščionių demokratų ideologija pateikia abu komponentus. Net jei Lietuvos rinkėjų balsus sėkmingiausiai generuoja patrauklios asmenybės, ši ideologija tikrai nėra atstumianti.

– Bet „krikdemų“ ir konservatorių ideologiniai skirtumai niekada neatrodė žymūs?

– Konservatizmas – su nieku konkrečiai nesurišta ideologija, ji nuolat keičiasi. Nei vienas iš žymiausių konservatizmo apologetų netvirtino, kad konservatizmui yra privalomos tam tikros pozicijos. Konservatoriai stengiasi nuosaikiai vertinti naujoves ir rinktis geriausią iš siūlomų inovacijų. Tuo metu „krikdemai“ yra pririšti prie Bažnyčios socialinio mokymo, kuris yra nesikeičiantis. Vakaruose šis skirtumas tarp konservatorių ir krikščionių demokratų pasimatė anksčiau, o Lietuvoje – prieš keletą metų, kai iškilo naujos kartos lyderis G. Landsbergis, siekiantis palaipsniui vesti šią politinę jėgą link liberalizmo.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"