TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Po kritikos patobulintas projektas jau taršomas

2013 09 26 6:00
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Ilgai lauktas patobulintas Tautinių mažumų įstatymo projektas – jau parengtas. Jo nuostatos dėl to, kas bus laikoma tautine mažuma, teisės vartoti jos kalbą valstybės ir savivaldybių įstaigose, galimybės ir nelietuviškai rašyti gyvenamųjų vietovių, gatvių pavadinimus, kelia daug aistrų.

Įstatymo projektas pasiekė Vyriausybės kanceliariją ir turėtų būti svarstomas Strateginiame komitete. Pirminis projekto variantas etninių grupių atstovams buvo pristatytas dar pavasarį, tačiau dėl pažertos kritikos atsiimtas tobulinti.

Dabartinis variantas, anot kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus, taip pat nėra galutinis. Tačiau jis tikisi, kad iki metų pabaigos, kai numatyta priimti šį įstatymą, dėl jo bus rastas sutarimas.

Daug ką spręstų merijos

Pagal projektą, savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma sudaro ne mažiau kaip 25 proc. gyventojų (naujausio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis), jos atstovai turi teisę raštu ar žodžiu gimtąja kalba kreiptis į savivaldybių įstaigas ir padalinius ir žodžiu gauti atsakymą.

Tautinės mažumos gausiai gyvenamose savivaldybėse etninės grupės kalba galėtų būti teikiama vieša informacija apie sveikatos apsaugą, viešosios tvarkos užtikrinimą, asmenų saugumą, taip pat pirminė teisinė pagalba, rinkimų informacija.

Taip pat būtų įtvirtinta teisė tautinės mažumos kalba rašyti gyvenamųjų vietovių, gatvių, valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų, topografinių ženklų pavadinimus. Jie gyvenamojoje vietovėje, kurioje tautinė mažuma sudaro ne mažiau kaip ketvirtadalį gyventojų, galėtų būtų rašomi valstybine ir tautinės mažumos kalba.

Sprendimą dėl kreipimosi į Vyriausybę dėl gyvenamosios vietovės pavadinimo, topografinio ženklo užrašo priimtų savivaldybės taryba, o pavadinimus nustatyta tvarka suteiktų Vyriausybė. Sprendimą dėl gatvės pavadinimo suteikimo tautinės mažumos kalba galėtų priimti savivaldybės taryba, o dėl savivaldybės institucijų pavadinimų rašymo papildomoje lentelėje tautinės mažumos kalba – savivaldybės administracijos direktorius. Sprendimus dėl gyventojų aptarnavimo tautinės mažumos kalba savivaldybių institucijose priimtų administracijos direktorius, dėl biudžetinės įstaigos pavadinimo užrašymo papildomoje lentelėje tautinės mažumos kalba – jos vadovas.

Akiratyje – 8 savivaldybės

E.Trusevičiaus teigimu, vietovių, kuriose tautinių mažumų atstovai sudaro bent 25 proc. gyventojų, esama aštuoniose savivaldybėse: Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių, Varėnos, Zarasų rajonų, Visagino ir Elektrėnų. Jose daugiausia gyvena lenkų ar rusų tautinių mažumų atstovai.

Viceministras aiškino, kad minėtos projekto nuostatos suteiktų galimybę tautinių mažumų kalbą plačiau vartoti ne visoje savivaldybėje, o tik toje jos dalyje, kur – bent ketvirtadalis gyventojų priklauso etninei grupei. Pavyzdžiui, Onuškyje gyvenantys keli procentai tautinių mažumų atstovų negalės pasinaudoti šia teise, o tame pačiame Trakų rajone, tik kitoje vietovėje, kur 80 proc. gyventojų sudaro tautinės mažumos atstovai, tokia galimybė atsiras.

„Norėčiau pabrėžti, kad tai nėra imperatyvioji teisė, tai – galimybė. Savivaldybių tarybos, įvertinusios, ar yra realus poreikis, pačios spręs, verta joms ta teise naudotis, ar ne. Šis klausimas tam tikrų žmonių yra pernelyg sureikšminamas, kalbame tik apie teisės, kokia yra paplitusi daugelyje Europos valstybių, suteikimą“, - pažymėjo E.Trusevičius.

Abejoja teisėtumu

Kelios patriotinės organizacijos – Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, „Vilnijos“ draugija, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sajunga ir kt. – kreipėsi į valstybės vadovus reikalaudamos, kad dėl Tautinių mažumų įstatymo ir kitų projektų nebūtų pažeista Konstitucija. Jų kreipimesi pažymima, esą gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus yra išsprendusi Vidaus reikalų ir Švietimo ministerijų sudaryta kalbininkų grupė, vėliau – Konstitucinis ir kiti teismai.

E.Trusevičius atmeta teiginius, kad nuostatos dėl galimybės gatvių, valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų pavadinimus, topografinius ženklus rašyti ir tautinės mažumos kalba yra antikonstitucinės. Jo teigimu, kuriant projektą remtasi Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendimą dėl gatvių, vietovardžių pavadinimų rašymo tautinės mažumos kalba turi priimti įstatymų leidėjai.

Nemaloniai nustebino

Tautinių mažumų atstovai įstatymo projektą vertina nevienareikšmiškai. Buvęs Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas, Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) atstovas Vitalijus Karakorskis pažymėjo, kad įstatymas labai reikalingas, tačiau siūlomą projektą pavadino skandalingu.

Jis pažymėjo, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta sąvoka „piliečių tautinės bendrijos“, o projekte tautine bendrija siūloma laikyti juridinį asmenį, kurio teisinė forma yra asociacija ar labdaros ir paramos fondas, atstovaujantis ir tenkinantis Lietuvos piliečių arba nuolat mūsų šalyje gyvenančių asmenų, kuriems būdinga kitokia nei daugumai kultūra, religija, kalba, interesus ir ginantis jų teises. „Jau yra didžiulis skirtumas. Vienas dalykas - piliečiai, o kitas – Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys. Pavyzdžiui, mūsų šalyje įregistruota Rusijos piliečių asociacija. Žmonės, kurie yra ne Lietuvos, o Rusijos piliečiai, pagal dabartinį įstatymo projektą irgi pripažįstami kaip tautinė mažuma“, - stebėjosi V.Karakorskis.

Jis sutiko, kad tautinių mažumų gausiai gyvenamose teritorijose jų kalba derėtų rašyti gatvių, topografinius pavadinimus, tačiau piktinosi siekiu įteisinti galimybę savivaldybių institucijų pavadinimus rašyti ne tik lietuviškai. „Čia jau perteklinis reikalavimas. Tokių tarptautinių įsipareigojimų mūsų valstybė neturi. De facto tai skandalingos autonomijos įvedimas“, - tvirtino LŽB atstovas.

V.Karakorskis nepatenkintas ir Tautinių bendrijų tarybos formavimu. Esą joje dominuotų lenkų ir rusų tautinių mažumų atstovai, o vokiečiai, totoriai, žydai turėtų po vieną atstovą. Karaimai apskritai gali likti be atstovo.

Diskusijų dar kils

Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas prisiminė, kad pirminis įstatymo projektas paliko negerą įspūdį. Patobulinto dokumento jis dar nematė.

Bet A.Jakubauskui susidarė įspūdis, kad projektas daugiausia orientuotas į didžiausią – lenkų – tautinę mažumą. „Man atrodo, kitos tautinės bendrijos gali būti tuo nepatenkintos. Manau, dar turėtų kilti diskusija dėl šio įstatymo projekto, vis tiek jis keliaus į Seimą, jį svarstys parlamento komitetai, kviesis ekspertus“, - kalbėjo jis.

A.Jakubauskas neįžvelgia nieko bloga dėl siūlymo tautinės mažumos kalba rašyti gatvių ar vietovardžių pavadinimus, nes tokia praktika egzistuoja daugelyje Europos valstybių. Jo nuomone, tai sumažintų nereikalingą įtampą šalyje dėl tautinių klausimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"