Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Po kurio laiko virš Lietuvos gali nebeskraidyti lėktuvai

 
2016 12 21 6:00
Algimantas Raščius: "Tas, kuris švaistėsi skambiomis frazėmis apie korupciją, pats ir turėtų paaiškinti, ką konkrečiai ir kuo įtarinėja." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuva, esą kovodama už viešųjų pirkimų skaidrumą, gali sužlugdyti tarptautinį projektą ir likti be europinių pinigų bei legalaus skrydžių valdytojo.

Taip interviu „Lietuvos žinioms“ teigė valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinis direktorius Algimantas Raščius.

Kiltų skaudžios pasekmės

– Kai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė stabdanti kai kurių jūsų konkursų vykdymo procedūras arba paragino jas stabdyti, juokavote, kad nuo 2018 metų virš Lietuvos gali nebeskraidyti lėktuvai. Parutuliokite savo mintį – kas nutiko ir kas kaltas?

– Tiek čia to humoro. Kiekvieno pokšto tik dalis juokinga. Neaišku, ar bus 2018-aisiais skraidoma, ar ne. Vis dėlto kyla finansinių problemų. Lietuva įgyvendina tarptautinį projektą. Kreipėmės į Europos Sąjungą (ES) dėl finansavimo, nes valstybė neskyrė pinigų skrydžių valdymo sistemai atnaujinti. ES nustatė, kad atitinkame visus reikalavimus ir finansavimo kriterijus. Dviejų projektų finansavimo sutartis pasirašiau visi neseniai. Pagal grafiką 2018 metais įranga turi atsirasti ir veikti. Bendra suma – 7 mln. eurų. Kilusios biurokratinės kliūtys verčia liūdėti ir kartu juokauti, kad gal tą įrangą reikės laikyti kokioje nors salėje ir Europos Komisijai (EK) parodyti, jog tikrai ją nusipirkome. Tik kažin kur laikyti? „Litexpo“ rūmuose ar Nacionalinėje dailės galerijoje? Bėda ta, kad 7 mln. eurų vertės įrangą laikyti nenaudojamą labai nuostolinga – galima netekti finansavimo.

– Kas būtent nutiks 2018 metais?

– Tų metų vasarį įsigalios griežtas ES reglamentas. Pagal jį visos ES šalių oro navigacijos įmonės privalo turėti specialią automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais įrangą (angl. CPDLC). Kalbant aiškiau, ši įranga leidžia perduoti duomenis tarp skrydžio vadovo ir piloto ne radijo ryšiu. Tai kitokia technologija, šiek tiek primenanti trumpąsias žinutes (SMS). Nusiunti komandą „kilk“ anglų kalba, nurodai aukštį ir gauni atsakymą. Įranga diegiama siekiant padidinti sektorių pralaidumą. Mat vienas žmogus gali 60 minučių kalbėti su vienu arba dviem pilotais, o žinutėmis tuo pat metu bus galima palaikyti ryšį su keliais. Taip trumpinamas komunikacijos laikas. ES aiškiai nurodė, kad 2018 metais visos įmonės privalo turėti šią įrangą. Lietuvoje jokios kitos skrydžių valdymo bendrovės, išskyrus „Oro navigaciją“, nėra ir neplanuojama turėti. Jei neatitiksime reikalavimų, neteksime licencijos ir nebus kam valdyti skrydžių Lietuvos oro erdvėje. Atrodytų, nedidelė problema gali sukelti reikšmingų pasekmių. Nebus kam teikti oro navigacijos paslaugų. Beje, jas teikiame ne tik civiliniams, bet ir kariniams orlaiviams.

– Ir Zokniuose dislokuotiems NATO naikintuvams?

– Taip. Mūsų skrydžių vadovai jiems teikia oro navigacijos paslaugas. Jeigu, neduok Dieve, nutiktų taip, jog netektume licencijos dėl to, kad neįdiegta įranga, neliktų jokių alternatyvų.

Įmonės pokyčiai būtini

– Reikėjo tinkamai organizuoti viešųjų pirkimų procedūras – tiek statybos darbų, tiek pačios įrangos pirkimo. Kas nutiko? Kodėl viskas įstrigo? Gal per vėlai atsibudote?

– Tikrai ne. Apie tuos projektus ir procesus pradėta galvoti dar 2013–2014 metais. 2014-aisiais pateikėme projektus EK, jie buvo patvirtinti. Turime įmonės 2014–2019 metų strateginį veiklos planą. Jis suderintas ne tik su EK, bet ir su oro erdvės naudotojomis, t. y. aviakompanijomis. Visi numatyti projektai buvo skaičiuojami labai atsargiai. Skelbti pastato rangos darbų, skrydžių valdymo įrangos, techninės įrangos (serverinės) pirkimo konkursai. Projektus derinome taip, kad viskas vyktų pagal grafikus. Buvome pasilikę maždaug vienų metų rezervą, jei kas nors nepavyktų. Pradėjome 2015-aisiais. Visos sutartys dėl techninių projektų jau pasirašytos. Su problema susidūrėme per naujo skrydžių valdymo centro statybos konkursą. Užsienio kolegos juokauja: gal pradėkite statybas kur nors Karibuose ar Lenkijoje, tuomet bus greičiau.

– Kokio dydžio tas pastatas turėtų būti ir kokia jo sąmatinė vertė?

– Numatytas dviejų dalių pastatas. Turi būti techninė salė, kurioje stovėtų naujoji įranga, ir administracinės patalpos. Senajame pastate to padaryti negalima, nes jis tiesiog per mažas. Dar esama niuanso, kad abu – senasis ir naujasis – skrydžių valdymo centrai iš pradžių turės dirbti keisdami vienas kitą. Senasis veiks kaip pagrindinis, naujasis – kaip atsarginis. Reikės laiko įsitikinti, kad naujoji įranga dirba patikimai.

Iš senojo pastato ir pačios oro uosto teritorijos nutarta pasitraukti saugumo sumetimais. Antai prieš porą metų būta incidento – prireikė evakuacijos, nes po langais buvo rasta bomba. Pasirinkta nauja teritorija yra nuošaliau oro uosto, turi dideles apsaugos zonas. Be to, juk ateina naujos technologijos. Dabartinis pastatas iškilo 1976 metais. Akivaizdu, jog viskas gerokai pasikeitė. Ką jau kalbėti apie dabartinio pastato šildymo sistemą – ji elektrinė ir labai brangi.

Taigi techninė salė, administracinis pastatas ir naujas mokymo centras – pastatas iš trijų dalių. Skaičiuojama sąmatinė vertė – apie 10 mln. eurų.

Priekaištai nustebino

– VPT sustabdė jūsų pirkimo procedūras. Teigiama, jog keliami keisti kvalifikaciniai reikalavimai, jie „dviprasmiški ir vienas kitam prieštarauja“, aiškiai pritaikyti vienam tiekėjui. Be to, VPT išvadose nurodoma, kad kai kurių tiekėjų kvalifikaciniai dokumentai išduoti seniau negu prieš 145 dienas iki paraiškų teikimo termino. Žiniasklaidoje prabilta apie korupciją.

– Tokie teiginiai nustebino. Tikriausiai dabar reikėtų kreiptis į advokatus, padėjusius mums rengti sutartis ir visus pirkimo dokumentus, – ką ir kam jie ten pritaikė. Bet vargu ar kiltų kokių nors įtarimų. Prieš skelbiant viešąjį pirkimą ir numatant reikalavimus vyko rimtas patikrinimas, sąlygos derintos su VPT. Taigi asmenys, reiškiantys prielaidas, tegul paaiškina, ką turi omenyje.

– Šiuo atveju taip ir buvo? Derinote reikalavimus su VPT darbuotojais?

– Taip. Atsižvelgėme į VPT pastabas. Iš tiesų tai truko palyginti ilgai – apie pusantro mėnesio. Atsižvelgėme į visus VPT pasiūlymus, kartais, mūsų specialistų požiūriu, gal net ne visai racionalius. Tačiau baigėme tas diskusijas, priėmėme viską, ką siūlė VPT, ir paskelbėme konkursą. Kalbame apie du konkursus. Dėl pirmojo, pastato statybos konkurso, kurį VPT liepė stabdyti, perėjome visų grandžių teismus. Jie net atsisakė priimti atskirų tiekėjų prašymus stabdyti pačią procedūrą, konstatuodami, kad taip būtų pažeistas viešasis interesas, nes objektas – strateginis. Viešųjų pirkimų nuostatai yra visiškai teisėti, nekeliantys jokio neskaidrumo ar dar ko nors. Esame girdėję vienokių ir kitokių kalbų, kaip dabar aiškėja, gal net grasinimų, kad jei nedalyvaus vienas ar kitas tiekėjas, bus stabdomas pats pirkimas. Bet tai tik kalbos, į jas nesigilinome.

– Valstybės institucijų ar privataus sektoriaus atstovų kalbos? Kas kalbėjo?

– Būsimi tiekėjai.

– Pretendentai parduoti?

– Taip. Pretendentai parduoti. Reikalavimai yra reikalavimai. Yra finansiniai reikalavimai. Mūsų nustatytas kritinio tiekėjo likvidumo koeficientas (kritinis likvidumas = trumpalaikis turtas – atsargos / trumpalaikiai įsipareigojimai – aut.) – 0,8. Ateidavo tokių, kurių šis rodiklis būdavo 0,6, ir klausdavo, kodėl nustatytas ne toks? Į tas užuominas niekada nesigilinome. Tiesiog dirbome savo darbą. Teismai aiškiai pasakė, kad mūsų reikalavimai teisėti – ir dėl kokybės, ir dėl įmonės finansinio pajėgumo. Nustatėme tokius, nes norėjome, kad dirbtų kvalifikuotos kompanijos.

– Kiek Lietuvoje yra įmonių, galinčių atitikti nustatytus kriterijus?

– Sunku pasakyti, kvietėme visas. Ne tik Lietuvos, bet ir užsienio tiekėjas. Dalyvių skaičių galbūt šiek tiek ribojantis reikalavimas susijęs su saugumo sritimi, nes objektas – specifinis. Lietuvoje 9–10 įmonių kvalifikacija atitinka saugumo reikalavimus. Čia ir yra problema – kartais mus kaltina, kodėl rengėme atskirą konkursą serverinei statyti. Jai keliami labai dideli saugumo reikalavimai. Jei būtume tokius pritaikę visam objektui, konkurencija būtų buvusi dar mažesnė – būtų likusios 1 ar 2 įmonės.

– Norite pasakyti, kad kritikai neatsižvelgia į faktą, jog tokiam specifiniam objektui ir negali būti taikomas vien pigumo kriterijus?

– Apskritai esama daug keistų dalykų. Tas, kuris švaistėsi skambiomis frazėmis apie korupciją, pats ir turėtų paaiškinti, ką konkrečiai ir kuo įtarinėja. Gal ką nors pražiūrėjau, gal mūsų viešųjų pirkimų komisijos specialistai persistengė. Bet visuose susirašinėjimuose, aišku, negąsdindami, kad liausis skrydžiai ir pan., akcentavome objekto specifiką. Aiškinome, jog esame strateginė įmonė, turime kitokius saugumo reikalavimus. Teismai mus suprato.

Partneriams niekas neužkliuvo

– Dėl serverinės patalpos konkurso VPT baksnoja, kad paskelbėte ne tarptautinį konkursą, o rinkotės supaprastintą procedūrą. Kodėl?

– VPT dabar kvestionuoja serverinės įrengimo konkursą – jį pasiūlyta stabdyti, nors sutartis pasirašyta, avansai sumokėti. Beje, dalyvavo 12 įmonių. Buvome apkaltinti, kad neskelbėme tarptautinio konkurso. Bet jis privalomas, kai projekto vertė viršija 5 mln. eurų. Dabar numatoma vertė – 3–4 mln. eurų, ir Lietuvos įmonės visiškai pajėgios užtikrinti mūsų poreikius. Jos įrengia tokias serverines įvairių šalių telekomunikacijų bendrovėms, didelėms kompanijoms. Nelogiški ir priekaištai, kodėl įrangą atskiriame nuo statybų. Tie dalykai visiškai skirtingi. Taip, įranga bus tame pačiame pastate, bet tai atskiras pirkimas, jam taikomi visai kiti kriterijai. Tiesiog neįmanoma to sukergti į vieną.

Dar noriu pabrėžti, kad projektas – tarptautinis, jame dalyvauja ir Lenkija. Analogiška kaimynės įmonė PANSA (Polish Air Navigation Service Agency) viešuosius pirkimus vykdė kartu su mumis. Šioje srityje mūsų patirtis didesnė – anksčiau tokį pirkimą atlikome Krašto apsaugos ministerijai. Mūsų pirkta įranga dabar veikia Palangoje ir Šiauliuose, ja naudojasi kariškiai. Su lenkų kolegomis ilgai diskutavome, buvo sudarytos dvi pirkimų komisijos. Mus tikrino jų viešųjų pirkimų prievaizdai. Buvo paėmę ir dokumentus, bet procedūrų nestabdė, tik prašė sutarčių nepasirašyti iki patikrinimo pabaigos. Ten procedūros jau baigtos, sutartys, dalyvaujant ambasadoriams, pasirašytos ir plačiai paviešintos. Tokių problemų kaip Lietuvoje nekilo.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"