Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Po Ramūno Karbauskio sparnu – žydus žeidžiantys tekstai

 
2017 03 20 10:37
Ramūnas Karbauskis yra teigęs, kad "Ūkininko patarėjas" dirba kaimui ir nedaro įtakos viešajai erdvei.Alinos Ožič nuotrauka

Leidinyje „Ūkininko patarėjas“, kurio daugiau kaip 30 proc. akcijų valdo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, spausdinamuose rašiniuose keliamos abejonės dėl valstybės apdovanojimu pagerbtos buvusios geto kalinės ir sovietinės partizanės Fanios Brancovskajos veiklos žeidžia Lietuvos žydų bendruomenę. Seimo nario istoriko Arvydo Anušausko manymu, tokios publikacijos primena nacių propagandą ir prisideda prie tautinės nesantaikos kurstymo.

„Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) savo žodžius stengiasi grįsti faktais, dokumentais, šimtą kartų pasitikrinti, prieš kalbėdama. Tokie kaltinimai ir tokia retorika, kokia skelbiama „Ūkininko patarėjo“ tekstuose, mano supratimu, yra mažų mažiausiai neetiška“, – „Lietuvos žinioms“ sakė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.

Faina Kukliansky: "Tokie kaltinimai ir tokia retorika, kokia skelbiama „Ūkininko patarėjo“ tekstuose, mano supratimu, yra mažų mažiausiai neetiška.“"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Taip ji įvertino leidinyje „Ūkininko patarėjas“ publikuotus straipsnius, kuriuose keliamos abejonės F. Brancovskajos, šįmet Vasario 16-osios proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje apdovanotos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, veikla Antrojo pasaulinio karo metais. Keliose publikacijose tvirtinama, jog iš Vilniaus geto pabėgusi ir prie sovietinių partizanų prisidėjusi F. Brancovskaja yra tragiškų Kaniūkų kaimo gyventojų žudynių, įvykdytų 1944 metų sausį, dalyvė, nors, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ekspertų tyrimų duomenimis, ji šioje akcijoje nedalyvavo.

Rėmėsi prielaidomis

„Vasario 21 dieną „Ūkininko patarėjas“, pirmasis iš Lietuvos žiniasklaidos priemonių, pranešė visuomenei, kad prezidentūra, Vasario 16-osios proga „už nuopelnus Lietuvai“ užkabinusi „riterės“ kryžių sovietinei diversantei, Rytų Lietuvos Kaniūkų kaimą išžudžiusios žydų gaujos narei Faniai Brancovskajai, iš tiesų apdovanojo ir reabilitavo visus lietuvių tautos genocido vykdytojus“, – rašoma kovo 14 dieną publikuotame tekste.

Faina Kukliansky: „Tokie kaltinimai ir tokia retorika, kokia skelbiama „Ūkininko patarėjo“ tekstuose, mano supratimu, yra mažų mažiausiai neetiška.“

Žiniasklaidoje skelbta, jog F. Brancovskaja, į Vilniaus getą patekusi 19-os, prarado ten visą savo šeimą. Paskutinę geto gyvavimo dieną jai, vienai iš nedaugelio, pavyko pabėgti. Mergina prisidėjo prie sovietinių partizanų būrio „Keršytojas“. Jis kartu su kitomis partizanų rinktinėmis 1944 metų sausio 29 dieną išžudė Kaniūkų (tuomet geriau žinoto lenkišku pavadinimu Koniuchy) gyventojus už nenorą bendradarbiauti.

Užsienio žurnalistams F. Brancovskaja yra pasakojusi, kad nedalyvavo naikinant Kaniūkų kaimą, o prie partizanų prisidėjo norėdama ne žudyti, bet apsisaugoti. „Kovojome prieš nacių valdžią, ne prieš vietos gyventojus“, – aiškino ji. Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta 55 tūkst. Vilniaus geto kalinių. Iš viso tuo laikotarpiu išžudyta 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

2009 metų spalį Vokietijos ambasada Vilniuje F. Brancovskajai, antihitlerinės koalicijos dalyvei, įteikė vokiško ordino „Už nuopelnus“ kryžių. Pernai 94-ąjį gimtadienį šventusi buvusi geto kalinė sulaukė Izraelio prezidento Reuveno Rivlino sveikinimo. „Jūsų gyvenimas, brangi Fania, mums visiems yra nepalaužiamos vilties ir aistros stebuklas, istorija, kurią išdidžiai pasakojame vienas kitam ir mūsų vaikams, kad juos įkvėptume ir paskatintume prisiminti“, – rašoma Izraelio prezidento sveikinimo laiške.

Fakto, kad F. Brancovskaja nedalyvavo Kaniūkų žudynėse, neneigė ir „Ūkininko patarėjas“. Remdamasis Generalinės prokuratūros, vykdžiusios šios tragedijos tyrimą, sukauptais duomenimis, leidinys nurodė, jog „F. Brancovskaja tuo metu buvo „kažkur kitur“, todėl baudžiamojoje byloje figūravo tik kaip specialioji liudytoja“. Vis dėlto „Ūkininko patarėjas“, cituodamas neįvardijamus teisininkus, paskelbė, esą buvusi geto kalinė „vis tiek buvo žudikų gaujos narė“.

Įžvelgė neapykantos kurstymą

„Dar kartą noriu akcentuoti tiems, kurie nežino apie sovietinį partizanų judėjimą Antrojo pasaulinio karo metais. Taip, jie turėjo susidūrimų su vietos gyventojais. Taip, karo metais imdavosi įvairių akcijų, siekdami apsirūpinti ir ginklais, ir maisto produktais. Visko buvo. Tačiau visą laiką pabrėžiu vieną aspektą: tie partizanai, kurie nepriklausė sovietinių diversantų grupėms, taip pat iš getų pabėgę ir miškuose slapstęsi asmenys turėjo didelių problemų dėl amunicijos. Ginklai būdavo išduodami tik vyrams. Moterys ir nepilnamečiai jų negaudavo, į operacijas neidavo, nebent išskirtiniais atvejais“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė A. Anušauskas.

Jis stebėjosi „Ūkininko patarėjo“ publikacijose pateikiamais teiginiais, neva F. Brancovskaja priklausė „žydų gaujai“. „Tokia traktuotė skamba antisemitiškai. Tai buvo apsiginklavusių buvusių geto kalinių būriai. Juos į miškus išstūmė ne ypatingos idėjinės aplinkybės, o sunaikinimo grėsmė, Holokaustas“, – pabrėžė istorikas.

Pasak A. Anušausko, moksliniais faktais nepagrįstos publikacijos prisideda prie tautinės nesantaikos kurstymo. „Tekste ignoruojama dalis istorinių aplinkybių, o vartojama retorika panėšėja į Antrojo pasaulinio karo metais skelbtos nacių propagandos toną“, – pridūrė jis.

Panašios nuomonės laikėsi ir LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Jos teigimu, kai kurie žmonės dar sunkiai įsisąmonina, kad ir nukentėję, ir išsigelbėję žydai buvo dalis Lietuvos. „Jų istorija yra mūsų istorija – skaudi ir įvairialypė. Todėl visus sprendimus turi lydėti teisingumo jausmas, galų gale – suvokimas, kokioje padėtyje tie žmonės buvo atsidūrę nacių laikotarpiu“, – kalbėjo mokslininkė.

T. B. Burauskaitę nustebino „Ūkininko patarėjo“ tekstų retorika. „Suprantu, kad tokį atsiliepimą gali palikti anoniminis komentatorius, radikalas. Bet apie „Ūkininko patarėją“ iki šiol buvau geresnės nuomonės. Šia situacija turėtų pasidomėti atsakingos institucijos, nes galima įžvelgti tautinės neapykantos kurstymą“, – sakė ji.

Akcininkas – Seimo narys

Daugiau kaip 30 proc. leidinio „Ūkininko patarėjas“ akcijų šiuo metu valdo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Seimo narys R. Karbauskis. Anksčiau jis tikino neketinantis šio turto atsisakyti ar jį perleisti, nes „Ūkininko patarėjas“ savo įtaka esą nesulyginamas su didžiaisiais Lietuvos žiniasklaidos kanalais.

„Kalbame apie mažą redakciją, kuri yra labai specifinė, – dirba kaimui. Kokią įtaką ji gali padaryti viešajai erdvei, išvis neįsivaizduoju. Tai nišinė žiniasklaida, kuriai labai sunku išgyventi. Mieste jos neskaito – nėra skaitytojų. Niekada nesiekiau tapti kokiu nors žiniasklaidos magnatu, nes jeigu žmogus turi tokį tikslą, jis perka paketą, perka įtaką, o aš sąmoningai įsigijau mažą dalį akcijų tam, kad tas leidinys gyvuotų“, – aiškino R. Karbauskis portalui 15min.lt.

Kaip politikas vertina jo valdomame leidinyje pateikiamas publikacijas, kuriose istorikai įžvelgia tautinės nesantaikos kurstymą, „Lietuvos žinioms“ vakar nepavyko pasiteirauti – R. Karbauskis jau kurį laiką neatsiliepia tarnybiniu telefonu.

„Ūkininko patarėjo“ vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas „Lietuvos žinioms“ prisipažino pats esąs istorikas, todėl galintis patvirtinti, kad jo laikraščio spausdinamose publikacijose „viskas absoliučiai teisinga“. „Tik išklausyti kitą šalį nėra galimybių. Kalbu apie tai, kad Kaniūkų kaime nebeliko gyvų žmonių. O F. Brancovskajos versija yra pateikta knygose, kurios cituojamos straipsnyje“, – kalbėjo jis.

V. Neverdauskas neįžvelgė problemos ir dėl tekstų retorikos. „Kai žydai kalba apie lietuvius kaip žydšaudžių tautą – jiems nieko. Jie nebaudžiami gali vadinti visą mūsų tautą žydšaudžiais. O jeigu mes įvardijome konkrečius atvejus, tai jau kalti, ar ne?“ – retoriškai klausė leidinio redaktorius.

Skirtingi požiūriai

Žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės-Tiumenevienės manymu, minimos „Ūkininko patarėjo“ publikacijos leistinos ribos neperžengė. „Jose keliama problema apie žydus, apie sovietmečio istorinius faktus, apie kuriuos Lietuvoje nelabai mėgstama kalbėti. Šiuo metu neįžvelgiu, kad būtų peržengtos saviraiškos laisvės ribos – vis dėlto gyvename demokratinėje visuomenėje“, – pažymėjo inspektorė.

Tuo metu Visuomenės informavimo etikos komisijos (VIEK) pirmininkė Vaiva Žukienė teigė, jog straipsniai jautriomis temomis, paremti ne mokslinių tyrimų įžvalgomis, bet asmenine autoriaus pozicija, kelia nerimą, nes skaldo visuomenę. „Lietuvoje yra dvi labai jautrios temos – Holokaustas ir pokaris. Esu įsitikinusi, kad apie tai rašantis žurnalistas negali remtis vien savo įžvalgomis ar nuomone. Svorio centras turėtų būti koncentruotas į pagrįstas mokslines išvadas, o publikacijoje to pasigendu“, – neslėpė V. Žukienė.

Anot VIEK vadovės, jos vadovaujama komisija jau praėjusiais metais teikė rekomendacijas žurnalistams, akcentuodama, kad straipsniai tokiomis jautriomis temomis turėtų būti grindžiami tiksliais faktais, dokumentais ir ekspertų nuomonėmis. „Mes, be abejo, privalome nagrinėti savo istoriją, taip pat kelti pačius skaudžiausius klausimus, bet toks darbas turėtų būti atliekamas itin profesionaliai, įvertinant, kad neretai dar yra gyvų įvykių liudininkų, o tokios temos sukelia didelį rezonansą visuomenėje“, – pabrėžė V. Žukienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"