TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Po rinkimų - kryptis į Skandinaviją

2012 09 24 8:17
LŽ archyvo nuotraukos

Visai realu, kad po Seimo rinkimų naują Vyriausybę formuosiantys politikai, brėždami užsienio politikos gaires, svarstys sprendimą atsisakyti okupacijos žalos atlyginimo iš Rusijos reikalavimo, o naujų Lietuvos draugų ieškos tarp Skandinavijos valstybių.

"Lietuvai reikia keisti savo bendravimą su Rusija. Konkretus pavyzdys: galbūt atėjo laikas svarstyti, ar teisingai darome reikalaudami iš Rusijos okupacijos žalos atlyginimo? Mano manymu, tai kvailystė. Ar tą žalos atlyginimą kada nors gausime? Ne. Ar santykius jo reikalaudami gadiname? Taip. Šį klausimą reikėtų spręsti pragmatiškai", - aiškindamas būsimas Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) užsienio politikos vizijas, jei patektų į valdžią, LŽ dėstė šios partijos vadovas Algis Čaplikas.

Kitos tradicinės partijos, vardydamos būsimos užsienio politikos prioritetus, apie okupacijos žalos atlyginimo klausimą kalba santūriau, bet dauguma jų, išskyrus Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD), svarsto galimybę iš naujo įvertinti beveik 20 metų neišsprendžiamą problemą.

"Mintis dėl okupacijos žalos atlyginimo iš Rusijos reikalavimo peržiūrėjimo labai svarbi. Žinoma, konservatoriams ji galbūt nederama, nes TS-LKD yra vieni tų, kurie nuolat primena žalos atlyginimo klausimą, o visos kitos partijos, matyt, nelabai suvokia, kaip tą situaciją būtų galima korektiškai išspręsti, - LŽ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas. - Kol kas turime įpareigojantį sprendimą - ir įstatymą, ir referendumo rezultatą - atlyginimo siekti, bet jis absoliučiai nejuda iš vietos, nes nė viena Vyriausybė iki šiol nesugebėjo jo įgyvendinti, viskas geriausiu atveju baigdavosi trypčiojimu vietoje."

A.Čaplikas: "Okupacijos žalos atlyginimo klausimą reikia peržiūrėti."

Atsitraukimo būdai

Kol kas išsamiausią būsimos užsienio politikos viziją pristačiusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) rinkimų programoje nurodoma, kad "Sovietų Sąjungos padarytos okupacinės žalos klausimas turi būti įgyvendinamas ne vienašališku Lietuvoje priimtu ir iš esmės neįgyvendinamu įstatymu, bet derybomis su Rusija, ieškant priimtinų sprendimų".

Darbo partijos (DP) lyderis Viktoras Uspaskichas prieš kelias savaites per debatus televizijoje taip pat tvirtino, kad, užuot nuolat kalbėjus apie žalos atlyginimo reikalavimą, "galima daug efektyviau atsiimti (kompensaciją - red.) per 22 metus gerinant pragmatiškai santykius".

Tačiau TS-LKD atstovas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris tvirtina, kad okupacijos žalos atlyginimo klausimą Lietuva turėjo kelti norėdama ne tik Rusijai, bet ir partnerėms Europos Sąjungoje (ES) parodyti, kodėl mūsų šalis pagal ekonomiką iki šiol neprisiveja Europos senbuvių. "Teisėti mūsų reikalavimai skirti ne tik Rusijai, kuri, deja, niekaip nesiunčia signalų, kad įvertino stalininę praeitį, bet ir partneriams Vakaruose. Jie turėtų matyti, jog sugebame išmatuoti tą baisią duobę, į kurią buvo įstumta Lietuva", - kalbėjo E.Zingeris.

Kaip žinoma, dar 1992 metais vykusiame referendume Lietuvos piliečiai įpareigojo šalies valdžią reikalauti iš Rusijos reparacijos, vėliau ši nuostata buvo įtvirtinta įstatymu. 1995-aisiais sudaryta speciali komisija apskaičiavo, kad sovietinio režimo padaryta žala gali būti vertinama 80 mlrd. litų.

Iki šiol tą klausimą Lietuvoje griežčiausiai kėlė TS-LKD, bet per pastaruosius ketverius buvimo valdžioje metus ši partija nieko realaus dėl žalos atlyginimo reikalavimo nenuveikė. Šių metų vasarį konservatorių deleguotas užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis buvo susitikęs Maskvoje su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu, o paskui pareiškė, kad "nesutarus dėl bendros praeities kalbos apie kokias nors kompensacijas skamba juokingai ir nerealiai".

A.Butkevičiaus manymu, ES institucijos turėtų būti suinteresuotos, kad Lietuva aktyviau veiktų Rytų kaimynų klausimu.

Švelnina toną

Beveik visos Seimo rinkimuose dalyvaujančios tradicinės partijos svarsto, kad ateityje Lietuva santykius su Rusija turėtų švelninti, žinoma, ne mūsų valstybės suvereniteto sąskaita, ir grįsti pragmatiškais interesais. Tik TS-LKD lyderis premjeras Andrius Kubilius keliskart viešai akcentavo, jog Lietuva ir Rusija sprendžia aktualius klausimus dvišalėse darbo grupėse bei komisijose, bet Lietuva negali užmerkti akių, kai Rusija modernizuoja ir stiprina ginkluotąsias pajėgas mūsų šalies pašonėje.

Šiuo metu valdančiajai koalicijai, kaip ir TS-LKD, priklausančio Liberalų sąjūdžio (LS) lyderis Eligijus Masiulis tvirtina, kad bendraujant tiek su Rusija, tiek su Baltarusija reikėtų atskirti politinius ir ekonominius klausimus. LiCS vadovo A.Čapliko teigimu, Lietuva su šiomis valstybėmis turėtų palaikyti "normalius santykius".

"Darbiečiai", pasak DP vicepirmininko Vytauto Gapšio, laikosi pozicijos, kad Lietuvos santykiai su Rusija ir Baltarusija pirmiausia turi būti grįsti ekonominiais interesais. Kalbėdamas apie ES institucijų siūlymus šias Rytų bloko šalis stumtelėti demokratėjimo keliu ir per ekonomines sankcijas, V.Gapšys tvirtino, jog lengva taip šnekėti gyvenant už tūkstančių kilometrų nuo Rusijos ar Baltarusijos. "Esant šalia reikia būti protingiems, pasverti kiekvieną žodį ir atsiminti, kad kaimynai bet kurį pasakymą gali interpretuoti savaip, o pasekmes vėliau teks ilgai taisyti", - aiškino DP atstovas.

LSDP lyderio Algirdo Butkevičiaus manymu, Lietuva, kaip ES narė, galėtų siekti ir aktyvesnės pozicijos plėtodama santykius su Rytų kaimynėmis. "Europos Komisija (EK) taip pat turėtų norėti, kad Lietuva, kaip Bendrijos narė ir tų šalių kaimynė, būtų valstybė, kuri galėtų bendrauti su jomis prioritetiniais klausimais", - pabrėžė A.Butkevičius.

Lietuvos, kaip ES, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rytų bloko šalių tarpininkės, vaidmenį akcentavo ir partijos "Tvarka ir teisingumas" vadovas Rolandas Paksas. "Geros kaimynystės tiek su Rusija, tiek su Baltarusija principas yra ne tik mūsų, bet ir ES, ir JAV keliamas uždavinys. Jei gerai prisimenu pastarąsias JAV valstybės sekretorių nuostatas, būtent santykių su Rusija gerinimas yra vienas iš Vidurio ir Rytų Europos valstybėms keliamų uždavinių", - dėstė politikas.

Politologas T.Janeliūnas įsitikinęs, kad iniciatyva kalbant apie Lietuvos santykius su Rusija vis dėlto priklauso būtent šiai kaimynei. "Rusija turi konkrečius interesus, kitų ji mažai teklauso, tad vienapusiškas noras gerinti santykius nieko vertas. Jie galėtų gerėti visų pirma Rusijai keičiant požiūrį, sutinkant su principu, kad su Lietuva reikėtų bendrauti kaip su visaverte partnere, o ne kaip su gerokai mažesne valstybe, kuriai galima primesti savo reikalavimus", - svarstė politologas.

T.Janeliūnas skeptiškai vertina politikų kalbas, esą Lietuva galėtų tapti ES ir Rusijos tarpininke, arba kad ES taip mato mūsų valstybės misiją. "ES apskritai neturi bendros pozicijos dėl Rusijos, ir tai yra viena priežasčių, kodėl Lietuvai nesiseka gerinti santykių su šia šalimi. Rusija toliau palaiko dvišalius santykius su didžiosiomis ES valstybėmis, o su mažosiomis kalba iš aukšto. Taigi negalima sakyti, kad yra aiškus Briuselio pageidavimas ar programa, kurioje atsirastų vaidmuo ir Lietuvai, kaip tarpininkei", - pabrėžė politologas.

Pasak E.Masiulio, LS nesutiktų atšaukti dalies lenkų mažumos netenkinančių Švietimo įstatymo nuostatų.

Žada nuolaidų Lenkijai

Dar vienas prioritetas, kurį kalbėdamos apie būsimą užsienio politiką įvardija rinkimuose dalyvaujančios partijos, - santykių su Lenkija gerinimas. Tiesa, TS-LKD atstovas E.Zingeris tvirtina, kad santykiai su "Lietuvai broliška Lenkija" nuo seno yra tvirti, o įvairius nesusikalbėjimus įmanoma išspręsti ES formatu.

LSDP lyderis A.Butkevičius apgailestauja, jog ryšiai su šia strategine Lietuvos partnere nėra tokie glaudūs kaip buvo anksčiau. Anot socialdemokratų lyderio, reikėtų juos atkurti.

"Lenkija - šalis, kurios politinis svoris ES struktūrose didėja. Todėl mūsų santykiai turi būti draugiški, ekonomiškai naudingi ir vienai, ir kitai valstybei. Lietuva galėtų palaikyti Lenkiją, tarkime, siekiant jai EK pirmininko posto, ir tai būtų naujas postūmis normalizuojant santykius", - kalbėdamas su LŽ pažymėjo DP vicepirmininkas V.Gapšys.

Jo teigimu, bendraudama su šia kaimyne Lietuva yra padariusi klaidų, kurias po rinkimų reikės būtinai ištaisyti. "Pavyzdžiui, klaida buvo šiai Vyriausybei, neužsitikrinus deramos paramos, teikti pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą. Prisiminkime, pats premjeras, TS-LKD vadovas, iš Seimo tribūnos pristatė šį projektą, o jo partijos deleguotas užsienio reikalų ministras A.Ažubalis balsuodamas susilaikė. Tai buvo akivaizdus akibrokštas užsienio politikai ir tiesiog neatleistinas - tarptautiniams santykiams", - sakė DP atstovas.

Kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai daug priklauso nuo santykių su lenkų bendruomene Lietuvoje, tvirtino ir kitos tradicinės partijos, žadančios po rinkimų kuo skubiau spręsti ir lenkų pavardžių originalaus rašymo dokumentuose įteisinimo, ir dvikalbių gatvių pavadinimų, ir kitus klausimus. "Geri kontaktai su Lenkija yra vienas pagrindinių Lietuvos interesų, nes būtent ši šalis gali būti mūsų didžioji draugė ES siekiant bendrų interesų. Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje vieni politikai, kaip LS atstovaujantis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, užsispyręs dėl švietimo reformos, galvoja apie savo ambicijų tenkinimą, kiti, tokie kaip Lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, remdamiesi tuo "daro rinkimus", - kalbėjo LiCS lyderis A.Čaplikas.

LS vadovas E.Masiulis, taip pat pasisakantis už santykių su Lenkija normalizavimą, atsižvelgiant į Lietuvoje gyvenančios lenkų mažumos pageidavimus, vis dėlto tvirtino, jog daug ginčų sukėlusios švietimo reformos viena nuostatų - dalį lenkų mažumos papiktinęs sprendimas įvesti dėstymą lietuvių kalba lenkiškose mokyklose - LS patekus į valdžią nebus keičiama. "Nenorime, kad tautinės mažumos Lietuvoje turėtų prastesnes galimybes nei lietuviai, o Švietimo įstatymo pataisos kaip tik leidžia lenkų mažumai geriau integruotis į Lietuvos gyvenimą ir siekti čia aukštesnio socialinio statuso", - teigė E.Masiulis.

V.Gapšio teigimu, Lietuva turėtų ieškoti draugų tarp didžiųjų Europos valstybių.

Žvilgsniai krypsta į Šiaurę

Partijos, pretenduojančios po Seimo rinkimų formuoti šalies užsienio politiką, žada pokyčių ne tik santykių su gretimomis valstybėmis srityje, bet ir ES viduje. Kaip vieną pagrindinių naujos krypties akcentų politikai įvardija glaudesnių ryšių tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių siekį formuojant bloką, galintį geriau atstovauti bendriems interesams ES struktūrose. Tiesa, kai kurių politikų pateikiama "Skandinavijos kryptis" nėra didelė naujovė. Tokio bendradarbiavimo būtinumą jau ne pirmus metus pabrėžia prezidentė Dalia Grybauskaitė, jį įgyvendinti bando Užsienio reikalų ministerija.

"Turime toliau naudotis Šiaurės-Baltijos šalių formatu. Iš tiesų Lietuvos ekonominis svoris dar nėra didelis, bet mūsų politinis svoris didėja bendradarbiaujant šiame bloke", - LŽ tikino TS-LKD atstovas E.Zingeris.

Baltijos ir Skandinavijos valstybių bendro veikimo būtinybę, taip didinant svorį ES, pabrėžia ir LSDP, "Tvarka ir teisingumas" bei LS. "Jei sugebėtume suvienyti šį regioną ir drauge kelti savo problemas ES, būtume girdimi, o kol kas, veikdami po vieną, matome, kad sprendžiamąjį balsą tiek Europos Parlamente, tiek EK, tiek kitose ES institucijose išlaiko didžiosios valstybės", - nurodė R.Paksas.

R.Paksas užsienio politikoje Lietuvai skirtų Baltijos ir Skandinavijos šalių vienytojos vaidmenį.

DP ir LiCS labiau akcentuoja būtinybę Lietuvai ieškoti Bendrijos senbuvių paramos. "Esame per maži tokioje didelėje ES, kad galėtume veikti vieni. Kas gali būti mūsų draugai? Greičiausiai didžiosios šalys: Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija", - svarstė LiCS lyderis A.Čaplikas.

Politologas T.Janeliūnas taip pat sutinka, kad būtent skandinavai galėtų tapti labai artimais Lietuvos partneriais. "Bet kartu reikia pabrėžti, jog santykiai su Skandinavija nebūtinai turi būti alternatyva Lenkijai. Tai tiesiog naujas balansuojantis veiksnys. Kita vertus, skandinavai netemps paskui save Lietuvos, ir jie tai yra pasakę, man regis, gana aiškiai. Turime pasivyti juos ir tapti lygiaverčiai bent jau politiniu požiūriu, nes ekonomiškai pasivyti bus kur kas sunkiau. Tik būdami lygiaverčiai galėsime derinti pozicijas", - aiškino politologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"