TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Po rinkimų Lenkijoje laukiama santykių pavasario

2015 10 27 6:00
Konservatyviosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis priima sveikinimus. AFP/Scanpix nuotrauka

Po triuškinamos konservatyviosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (ĮT) pergalės rinkimuose Lenkijoje vyksiantys pasikeitimai mūsų šalyje vertinami dvejopai. Mūsų politikai puoselėja viltį dėl dvišalių santykių atšilimo. Tačiau neatmetama ir tai, kad Varšuva gali griežtinti toną dėl lenkų tautinės mažumos padėties.

Lietuvos politikai ir politologai prognozuoja, kad į valdžią Lenkijoje sugrįžus ĮT kaimynė šalis daugiau dėmesio skirs Vidurio ir Rytų Europai. Stiprindama lyderystę mūsų regione, Lenkija neišsivers be Lietuvos pagalbos, todėl pastaraisiais metais atšalę dvišaliai santykiai gali pagerėti.

Trintys neužgoš strateginio bendradarbiavimo

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikisi konstruktyvaus bendradarbiavimo su naująja Lenkijos valdžia. Jis pažymėjo, kad esmingai svarbus yra bendras Baltijos šalių ir Lenkijos darbas saugumo srityje. „Jei ir bus trinčių, aš tikiu, kad jos tikrai neužgoš tų esminių strateginių projektų, kurie svarbūs mūsų šalių nacionaliniams interesams“, – pabrėžė ministras.

L. Linkevičiaus nuomone, Lietuvos lenkų keliamos problemos neturėtų pakenkti dvišaliams santykiams su Lenkija. Taip pat jis pridūrė, kad esama darbų, kuriuos turime atlikti. Tačiau tai bus daroma normaliu ritmu, nedramatizuojant ir nesutirštinant spalvų.

Aktyvumą turi rodyti ir Lietuva

Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas sakė, kad ĮT susiklostė palankios aplinkybės laimėti rinkimus. Esą dabartiniams valdantiesiems koją pakišo įvairūs politiniai skandalai. Rinkimų kampanijos metu, pasak politiko, daugiausia dėmesio skirta vidaus politikai. „Išdalyta daug pažadų, kurie turi atitinkamą kainą biudžete. Pavyzdžiui, pensinio amžiaus sutrumpinimas – labai dideli /kaštai biudžetui. Ar pavyks įgyvendinti, nežinau. Pažadėta ir įvairi socialinė parama, kai kurie mokesčių pakeitimai“, – pasakojo G. Kirkilas.

Jis pažymėjo, kad ĮT yra tvirtą vertybinę orientaciją turinti partija, labiau proamerikietiška ir tam tikra prasme euroskeptiška. G. Kirkilas priminė, kad valdžioje būnant šios partijos įkūrėjams broliams Kaczynskiams (a. a. Lechui Kaczynskiui – prezidentu, o Jaroslawui Kaczynskiui – premjeru) Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai buvo aktyvūs. „Pozityviai sprendėme daugelį klausimų. Nors buvo ir diskusijų dėl lenkų padėties Lietuvoje, mums pavyko tuos klausimus spręsti ir rasti bendrą sutarimą. Nebuvo tokių pareiškimų, kokius darė buvęs užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, kad į Lietuvą jis neatvažiuos, kol nebus išspręsti kažkokie klausimai. Taip, ginčijomės, bet ultimatumų kalba nebuvo kalbama“, – teigė jis.

Todėl ir dabar G. Kirkilas mano, kad ĮT sugrįžimas į valdžią yra gera proga atkurti gerus santykius. Aktyvumą čia turi rodyti ir Lietuva. „Reikia kaip galima daugiau susipažinti su būsimais naujaisiais Lenkijos vadovais, nes daugelio jų nepažįstame. Reikia aktyviai veikti neformaliais kanalais. Būtų labai gerai, jei Seimas priimtų įstatymą dėl pavardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis. Tai būtų geras akstinas kalbėtis“, – įsitikinęs Seimo vicepirmininkas.

G. Kirkilas neabejojo, kad būsimoji Lenkijos valdžia bus itin aktyvi spręsdama Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse gyvenančių tautiečių klausimus.

Grįžta Kaczynskių filosofija

Konservatyvios partijos sėkmė Lenkijos Seimo rinkimuose pradžiugino Seimo opozicijos lyderį Andrių Kubilių. „Į valdžią grįžta Kaczynskių geopolitinė filosofija, paremta Rusijos grėsmės suvokimu: Lenkija yra organiška Centrinės ir Rytų Europos lyderė, telkianti visą regioną bendrai Rusijos sulaikymo strategijai. Tai matėme žuvusio prezidento L. Kaczynskio laikais. Mūsų neblogus santykius tuo metu daug labiau lėmė bendrai suvoktos grėsmės, o ne vietiniai nesutarimai“, – savo socialinio tinklo paskyroje aiškino jis.

Anot A. Kubiliaus, pastaruosius metus Lenkijoje buvo įsigalėjusi R. Sikorskio ir buvusio premjero Donaldo Tusko paradigma, kad Lenkija yra ne mūsų regiono, bet ir visos Europos Sąjungos viena iš lyderių. To pasekmė – dvišalių santykių, Lenkijai į mus žiūrint iš „europinės lyderystės“ aukštumų, atšalimas.

A. Kubilius tikisi, kad su nauja Lenkijos valdžia į mūsų šalių tarpusavio santykius grįš daugiau strategiškumo. „Taip pat tikiuosi, kad ir Varšuvoje bus daugiau supratimo, kas ir kodėl Vilniuje vaikšto su Georgijaus juostelėmis“, – pažymėjo jis.

Keisis užsienio politikos kursas

Politologo Jaceko Komaro nenustebino rinkimų Lenkijoje rezultatai. Tai, kad juos laimės partija ĮT, esą buvo akivaizdu. Tačiau jis manė, kad ši politinė jėga užsitikrins kiek mažiau vietų Seime. Valdančiosios „Piliečių platformos“ pralaimėjimas taip pat buvo aiškus. „Gana geras yra Pawelo Kukizo antisisteminės partijos rezultatas. Maniau, kad jis bus kiek prastesnis. Šiek tiek nustebino, kad kairieji gali neįveikti rinkimų barjero. Jiems tai yra tikras pralaimėjimas. Buvo laikas, kai jie praktiškai neegzistavo, buvo išstrumti iš politinės scenos, bet po truputį bandė grįžti, ir atrodė, kad jie atsiras Seime. Jeigu jie nepateks į Seimą, bus didžiausia staigmena“, – pažymėjo ekspertas.

Jacekas Komaras /LŽ archyvo nuotrauka

J. Komaras prognozavo, kad Lenkijos laukia daug pokyčių. Jis priminė, kad ĮT prieš rinkimus žadėjo spręsti socialines, sveikatos apsaugos srities problemas, didinti algas biudžetinio sektoriaus darbuotojams, padėti tam tikroms profesinėms grupėms, pavyzdžiui, šachtininkams. „Pokyčių bus daug. Tačiau ar ši partija išgelbės Lenkiją, šiandien per anksti sakyti“, – sakė politologas.

Prie vyriausybės vairo stojus konservatoriams, keisis ir Lenkijos užsienio politikos kursas. Anot J. Komaro, greičiausiai susilpnės dvišaliai santykiai su Vokietija, daugiausia dėmesio bus skiriama Višegrado šalims ir Rytų kaimynėms. „Ankstesnė vyriausybė daugiau orientavosi į Vakarus, o Beatos Szydlo vyriausybė daugiau orientuosis į Vidurio ir Rytų Europą“, – svarstė jis.

J. Komaro teigimu, kol kas per anksti spręsti, kaip gali keistis Lenkijos ir Lietuvos dvišaliai santykiai. Viena vertus, rinkimus laimėjusi ĮT žada daugiau dėmesio skirti užsienyje, ypač Rytuose, gyvenantiems lenkams. Dėl to gali kilti tam tikrų nesutarimų, nuomonių išsiskyrimo su oficialiuoju Vilniumi. Kita vertus, Lenkija norės stiprinti savo pozicijas regione, ir čia ji neišsivers be strateginės mūsų šalies pagalbos, todėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje klausimai gali būti ne itin akcentuojami.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"