TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Po signatarų teismo – raginimai keisti įstatymą

2012 07 05 12:18

Ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėta, kad sąjūdiečių teismas atskleidė rimtas teisinės sistemos problemas, kurias būtina nedelsiant taisyti. 

Praėjusį penktadienį nutraukta Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių Broniaus Genzelio, Alvydo Medalinsko ir Romualdo Ozolo administracinė byla gali tapti postūmiu Lietuvos įstatyminės bazės tobulinimui. Taip kalbėta ketvirtadienio spaudos konferencijoje Seime.

Bylą ragino matyti platesniame kontekste

Kaip kalbėjo R.Ozolas, administracinės bylos, pastaruoju metu keliamos prieš mitingų ir piketų rengėjus, atspindi teisinę ir politinę padėtį šalyje. Vis tik signataras gyrė bylą tyrusios teisėjos Virginijos Liudvinavičienės darbą. „Byla ištirta puikiai, laikantis ne tik Konstitucijos raidės, o ir jos dvasios“, - pagyrų negailėjo R.Ozolas. Jo teigimu, šis procesas parodė, kad valstybės šeimininkė vis dar yra visuomenė, o ne jos valdininkai. Mitingo rengėjų administracinės bylos nutraukimą jis vertino kaip gerą precedentą demokratiškesnei gyvensenai formuoti.

Užduotis – tobulinti Susirinkimų įstatymą

Sąjūdiečiams teisme atstovavęs Tomas Bakučionis teigė negalintis išsamiai komentuoti pačios bylos – nutarimas joje įsiteisėja tik liepos 19 d. Vis tik jis pabrėžė, kad yra itin svarbu, jog teismas nutarime konstatavo, kad viešojo administravimo subjektai privalo griežtai laikytis įstatymų ir paisyti teisėtumo principo. Teisininko teigimu, faktas, kad tokios bylos kaip ši apskritai atsiranda, yra gėdingas ir atspindi teisėkūros problemas.

Kaip kalbėjo T.Bakučionis, svarbi užduotis kitos kadencijos Seimui – pataisyti galiojantį Susirinkimų įstatymą. Jo teigimu, įstatyme netrūksta neaiškumų ir dviprasmybių. Pasak teisininko, įstatymo nuostatos dėl pranešimų apie mitingus svarstymą ar apie savivaldybės sprendimų apskundimą sudaro prielaidas valdininkams piktnaudžiauti savo įgaliojimais.

Stebina teisinis neraštingumas

T.Bakučionis taip pat teigė, kad jį stebina tiek savivaldybės valdininkų, tiek policijos pareigūnų teisinis neraštingumas. Pasak jo, policininkai, surašinėdami administracinės teisės pažeidimo protokolus, įvelia šiurkščias teisines klaidas, į teismo posėdžius liudyti kviečiami valdininkai nesupranta elementariausių teisinių sąvokų.

Spaudos konferencijoje dalyvavusio Seimo nario Gedimino Navaičio teigimu, situacija, kuomet mitingo rengėjai praneša norį rengti mitingą vienoje vietoje, o jiems suteikiamas leidimas tai daryti kitoje, yra anekdotinė. „Įsivaizduokite, kad ateinate į metrikacijos skyrių, pasakote, kad norite tuoktis su Onute, o Jums atsako: gerai, sutuoksime. Tik ne su Onute, o su Maryte“, - sakė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras.

Išplaunamos teisės vertybės

T.Bakučionis pabrėžė, kad rimta problema yra teisės sistemos biurokratizacija. Jo teigimu, jaunos valstybės raidai tampa pavojinga, kad išplaunamos pamatinės teisės vertybės. „Kai žinomas teisės profesorius viešai pasako, kad mergaitė – ne tiek svarbu, svarbiau žūtbūt įgyvendinti teismo sprendimą, tai yra šiurpu. Galima įsivaizduoti, kokias vertybes būsimiems teisėjams ir prokurorams įskiepija tokie profesoriai“, - sakė T.Bakučionis.

Ar skųs, dar nenusprendė

R.Ozolas teigė dar nenusprendęs, ar skųs savivaldybės valdininkų, trukdžiusių surengti jo organizuojamą mitingą, veiksmus. Jo teigimu, tai daryti reikėtų, bet nežinia, ar tam užteks jėgų ir laiko. „Reikėtų daryti išlygą ir dėl mūsų amžiaus“, - juokavo R.Ozolas.

T.Bakučionio teigimu, nors Konstitucijos 36-ame straipsnyje nustatyta, kad negalima piliečiams drausti ar trukdyti rinktis į taikius susirinkimus, kituose teisės aktuose nėra numatyta konkreti atsakomybė už šios nuostatos pažeidimą. Pasak teisininko, valdininkų atžvilgiu būtų galima kalbėti nebent apie tarnybinę ar drausminę atsakomybę, o tai jau ne teismų, o jų institucijų vadovų kompetencijos dalykas.

Vis tik R.Ozolas pabrėžė ir politinę klausimo pusę. „Jei teismas atmestų mūsų kreipimąsi, jis turėtų tai pagrįsti argumentais, o tai galėtų suteikti kryptį Susirinkimų įstatymo taisymui, kad jame būtų numatyta atsakomybė už tokius veiksmus“, - kalbėjo Nepriklausomybės akto signataras.

Teismas bylą nutraukė penktadienį

Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas birželio 29 d. nutraukė B.Genzelio, A.Medalinsko ir R.Ozolo administracinę bylą. Byloje sąjūdiečiams buvo inkriminuojama, esą jie pažeidė Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, šių metų kovo 17 d. surengdami mitingą kitoje vietoje ir kitu laiku, nei buvo nurodžiusi savivaldybė.

Teismas pripažino, kad savivaldybės valdininkai neturėjo teisės savavališkai nustatyti kitokios demonstracijos vietos ir laiko, nei to prašė jos rengėjai. Įsakymą dėl mitingo rengimo pasirašė Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja E.Tamošiūnaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"