TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Po skandalingos bylos - paaukštinimas

2007 07 02 0:00
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ironiškai vadinamas antruoju neoficialiu Lietuvos aukščiausiuoju teismu.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Prezidentas, niekaip neperprantantis, kad ne jis pasirenka teisėjo pareigas tinkamus eiti asmenis, o korumpuota sistema jam pakiša tuos, kurie teisėjų klano akyse nusipelnė paaukštinimo, ir vėl rinkosi iš vieno kandidato.

Ar skirti skandalingai pagarsėjusį Artūrą Drigotą Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoju, ir šįkart jam teko spręsti žiūrint į vienintelio pretendento pavardę. Administracinis teismas - itin svarbi institucija, kadangi šio teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. Arba, kaip ironizuoja Vytautas Landsbergis, tai antrasis neoficialus Lietuvos aukščiausiasis teismas, tik rašomas mažąja raide.

Vieninteliai pretendentai

- Pastaruoju metu net penkiolikoje teismų buvo tik po vieną kandidatą į pirmininko vietą, - padėtį komentavo prezidento patarėja Aušra Rauličkytė, tartum nesuprasdama, kodėl į vadovaujančius teismų pirmininkų postus pretenduoja tik po vieną žmogų. - Prezidentas negali priversti prievarta skirti žmonių. Renkama tik iš tų, kurie kandidatuoja, o Teisėjų taryba A.Drigotui dėl veiklos neturėjo jokių priekaištų.

Vos tik prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo, o ši veik nedvejodama, tik vienam nariui susilaikius, jį davė, spaudoje pasirodė Piliečių santalkos pareiškimų, kad kandidato sugebėjimai spręsti bylas ne kartą sukėlė rimtų abejonių.

Priminta skandalingoji byla

Piliečių Santalkos pirmininkas Jonas Kronkaitis atviru laišku kreipėsi į prezidentą Valdą Adamkų ir paragino valstybės vadovą atsisakyti ketinimo skirti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją Artūrą Drigotą šio teismo pirmininko pavaduotoju.

Teismų darbą stebinčios organizacijos pirmininkas kviečia V.Adamkų atidžiau įvertinti ligšiolinį teisėjo darbą.

Prezidentui primenamas faktas, kad A.Drigoto pirmininkaujama Vyriausiojo administracinio teismo kolegija 2006 metų vasario 20 dienos sprendimu atėmė iš trijų Vilniaus miesto Žirmūnų gyventojų jų konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir taip pamynė Lietuvos Respublikos Konstituciją.

- Tai garsi istorija, - priminė dvejus metus trukusią bylą Piliečių santalkos narys Darius Kuolys. - Prieš porą metų viename Žirmūnų kieme buvo iškirsti visi medžiai, išgriautos vaikų žaidimo aikštelės ir po langais pradėtas statyti daugiaaukštis namas. Gyventojai piktinosi, kad jiems nieko nežinant prasidėjo statybos, o trys gyventojai - Aidas ir Birutė Strimaičiai bei Tina Zakarevičienė - kreipėsi į Vilniaus administracinį teismą, kad tos statybos būtų sustabdytos, nes yra nelegalios. Gyventojai netgi surinko visus dokumentus ir įrodymus, patvirtinančius jų pareiškimą.

Gyventojus papiktino tai, kad statyboms pasirinkta apželdinta vaikų žaidimų aikštelė tarp Žirmūnų 111 ir 113 namų. Buvo surinkti 400 gyventojų, nepritariančių statyboms, parašai.

Statybų bendrovė "Baltijos ąžuolas", 2004 metų kovą gavusi Vilniaus savivaldybės leidimą statyti 9 aukštų gyvenamąjį namą, kuriame bus 84 butai, bendras statinio plotas - 8,3 tūkst. kvadratinių metrų, nenorėjo nusileisti gyventojams. Juolab kad juto tvirtą užnugarį - bendrovę palaikančius tuo metu Artūro Zuoko vadovaujamos savivaldybės klerkus.

- Savivaldybė išdavė neteisėtą leidimą statyti namą, neturėjo teisės išduoti tokio leidimo, ir Vilniaus administracinis teismas panaikino Vilniaus miesto valdybos 2001 metų nutarimą dėl detaliojo plano tvirtinimo teritorijai Nr.17. Gyventojų ieškinys buvo patenkintas, - pasakojo D.Kuolys. - Toks sprendimas nepatiko Vilniaus savivaldybei, ir ji jį apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui. Tai galutinė instancija, jo sprendimų niekas negali peržiūrėti ar panaikinti. Įrodymai, kuriuos pateikė gyventojai, buvo tokie svarūs, kad Vyriausiojo administracinio teismo trijų teisėjų kolegija negalėjo jų nepaisyti. Tuomet buvo sugalvotas būdas, kaip panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Kolegija nustatė, kad šie trys piliečiai apskritai neturėjo teisės kreiptis į teismą, nes jie gina privatų interesą, o statybos yra viešasis interesas, todėl panaikino žemesnio teismo sprendimą.

Iškart po to, kai 2006 metų vasario 20 dieną kolegijos teisėjai Anatolijus Baranovas, Edvardas Sinkevičius ir kolegijos pirmininkas Artūras Drigotas priėmė šį antikonstitucinį sprendimą, "Baltijos ąžuolas", pradėjęs namo statybas Žirmūnuose, kreipėsi į teismą dėl jam padarytos žalos sustabdžius statybas. Teismas nusprendė areštuoti trijų ieškinį padavusių piliečių turtą. Pensininkai A. ir B.Strimaičiai, aktyviai gynę visuomenės interesą, atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Jų butas ir automobilis buvo areštuoti ir turėjo būti parduoti iš varžytynių "Baltijos ąžuolo" nuostoliams padengti.

Teisininkai pakraupo

- Tie senukai, sužinoję, kad areštuotas jų turtas, vos gyvi buvo, - piktinosi D.Kuolys. - T.Zakarevičienė atėjo į Pilietinės visuomenės institutą ir paklausė, ką daryti. Mes paprašėme rimtų teisininkų išnagrinėti bylą, ir jie pakraupo susipažinę su Vyriausiojo administracinio teismo kolegijos sprendimu. Negalėjo kolegija iš piliečių atimti konstitucinės teisės kreiptis į teismą.

T.Zakarevičienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama procesą atnaujinti ir bylą nagrinėti iš naujo. Kilus triukšmui, Generalinis prokuroras kreipėsi į Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką V.Valančių, kad procesas būtų atnaujintas.

Tik po metų, kilus skandalui 2007 metų sausio 19 dieną, detalųjį planą, pagal kurį buvo pradėtos daugiaaukščio namo statybos prie daugiabučių namų Žirmūnų gatvėje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo priverstas pripažinti negaliojančiu, o pačias statybas neteisėtomis.

Tuomet A. ir B.Strimaičiai galėjo lengviau atsidusti, buvo panaikintas jų buto ir automobilio areštas.

Piliečių santalkai, kuri dažnai stebi teismų procesus, jau ne kartą į akis krito A.Drigoto vadovaujamų teisėjų kolegijų šališkumas.

- Nors pirmasis Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas buvo antikonstitucinis ir kita kolegija pripažino, kad sprendimas negali toks būti, skandalas buvo užgniaužtas tyliai, - pasakojo D.Kuolys. - Teismas padarė didžiausią teisinę nesąmonę, pats pažeidė Konstituciją, todėl viską labai tyliai užgesino. Piliečių santalka, domėdamasi teismų darbu, pastebėjo, kad A.Drigotui jau yra tekę priimti abejotinų sprendimų.

Spyris V.Muntianui

Vienas iš tokių - Vyriausiojo administracinio teismo 2006 metų birželio 30 dienos atskiroji nutartis, kurią teisėjai A.Baranovas ir E.Sinkevičius, vadovaujami A.Drigoto, priėmė vos perskaitę šviežią "Respublikos" numerį. Jie taip skubėjo įvertinti teisėjams nemalonius Seimo pirmininko Viktoro Muntiano žodžius apie Lietuvos teismus ir konkrečios J.Borisovo bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kad atskirąją nutartį priėmė neturėdami V.Muntiano kalbos originalo, spręsdami apie ją tik iš laikraščio publikacijos.

Neskundžiama Administracinio teismo nutartimi griežtai įvertinti V.Muntiano žodžiai, kuriais jis kritikavo teismų darbą garsiose R.Pakso ir J.Borisovo bylose, nuskambėjo per visuotinį teisėjų susirinkimą 2006 metų birželio 28 dieną. Dėl šios teismo nutarties V.Muntianas vos neprarado Seimo pirmininko posto. Žiniasklaidoje buvo paskelbta iki šiol nepaneigta versija, neva ši nutartis V.Muntianui teko už tai, kad Seimo vadovas viešai pareikalavo įvertinti apsimelavusį Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką Virgilijų Valančių ir du kitus aukšto rango teisėjus.

Patarėjai nepriminė

Ar prezidentas prisimena šias garsias bylas, kuriose A.Drigoto vaidmuo dviprasmiškas, ar jam jas priminė patarėjai?

- Teisėjų tarybai turėjo būti žinomi A.Drigoto sprendimai, - atsakomybę nuo savęs Teisėjų tarybai permetė A.Rauličkytė. - Teisėjų taryba pataria prezidentui. Visa, kas susiję su procesiniais teisėjų tinkamumais... Teisėjų taryba yra ta savireguliacijos institucija, kuri turi žinoti.

Tačiau Teisėjų taryba už A.Drigotą balsavo nedvejodama, dėl jo kandidatūros susilaikė tik vienas tarybos narys.

A.Drigotas neprisimena

- Kaip jums atrodo, ar normalus žmogus, turintis normaliai veikiančias smegenis, po pusantrų metų galėtų atsiminti, kokią bylą jis vasario mėnesį nagrinėjo ir ką jis ten išnagrinėjo? - šaipėsi A.Drigotas. Jis tikino neprisimenantis skandalingosios Žirmūnų bylos, nors pačioje pokalbio pradžioje užsiminė, kad kolegijos sprendimas vėliau buvo panaikintas tik iš dalies. - Jeigu aš prisiminčiau, kokią bylą prieš pusantrų metų nagrinėjau, patikėkite, daugiau neturėčiau apie ką galvoti.

Ar reikėtų patikėti, kad šis teisėjas su kolegomis taip dažnai priima sprendimus, kurie vėliau Generalinės prokuratūros prašymu nagrinėjami iš naujo, kad visų nebeprisimena? O gal jis tiesiog gudrauja?

"Pone Prezidente, mūsų minimi faktai liudija: teisėjas Artūras Drigotas arba stokoja profesinės kompetencijos, arba nėra nepriklausomas, - laiške prezidentui Piliečių santalkos vardu rašo J.Kronkaitis. - Todėl raginame Jus neskirti šio teisėjo Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoju. Taip pat kviečiame Jus kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad būtų ištirtos minėto antikonstitucinio Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo aplinkybės."

Teisėjų taryba, duodanti patarimus prezidentui dėl naujų teisėjų skyrimo, posėdžiauja penktadieniais. Atrodo, ši diena prezidentui greitai bus sunkesnė nei pirmadienis. Atėjus penktadieniui prasideda bėdos dėl teisėjų: arba Teisėjų taryba nepritaria prezidento siūlomiems kandidatams, arba pritaria tiems, dėl kurių vertėtų suabejoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"