Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Po studijų darbo rinkoje geriausiai sekasi išmanantiesiems IT ir mokantiesiems skandinavų kalbas

 
2017 07 03 15:44
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Penkių universitetinių krypčių absolventai gauna didesnį nei 1 tūkst. eurų (prieš mokesčius) vidutinį atlyginimą.

Tai programų sistemų (1321 euras), skandinavų filologijos (1139 eurai), informacijos sistemų (1103 eurai), aeronautikos inžinerijos (1055 eurai) ir informatikos (1050 eurų) bakalauro studijų absolventai, parodė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta analizė.

Antrajame daugiausiai uždirbančiųjų penketuke rikiuojasi slauga (883 eurai), vokiečių filologija (872 eurai), statistika (872 eurai), mechanikos inžinerija (857 eurai) ir jūrų inžinerija (848 eurai). Programų sistemų, informatikos, aeronautikos inžinerijos, skandinavų filologijos, informacijos sistemų, statistikos ir mechanikos inžinerijos absolventų vidutiniai atlyginimai išlieka aukščiausi tarp kitų tais metais baigusių universitetus ir praėjus penkiems metams nuo studijų baigimo.

Kolegijose situacija panaši – didžiausius atlyginimus gauna baigusieji inžinerijos mokslus. 2016 metais didžiausius atlyginimus gavo jūrų inžinerijos (827 eurai), farmacijos (821 eurais), informatikos (779 eurai), slaugos (774 eurai), mechanikos inžinerijos (744 eurai), elektronikos ir elektros inžinerijos (717 eurų), statybos inžinerijos (713 eurų), chemijos ir procesų inžinerijos (692 eurai), programų sistemų (687 eurai) ir jūrų technologijų (685 eurai) užpraėjusių metų absolventai.

MOSTA atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nėra tinkamai įvertinta Šiaurės šalių kalbų mokymosi svarba.

„Paslaugų centruose Vilniuje ir Kaune atliekamos informacinių technologijų, inžinerinės, finansinės apskaitos, teisinės, pirkimų, pardavimų, klientų aptarnavimo ir daugybė kitų funkcijų. Didžiausia problema, susijusi su šių sričių profesionalais ta, kad į šalį ateinantys paslaugų centrai nori teikti paslaugas ne tik anglų, bet ir Šiaurės šalių kalbomis, o šių kalbų mokymo svarba kol kas Lietuvoje nėra tinkamai įvertinta. Dėl to užsienio bendrovės užtrunka mažiausiai pusmetį, kad pasiruoštų sau reikalingus specialistus. Tad norintys gauti konkurencingą atlyginimą socialinių mokslų studentai turėtų mokytis ir Šiaurės šalių kalbų – danų, švedų, norvegų ir suomių“, – sakoma pranešime.

Tarp dešimties universitetinių studijų krypčių, kurių absolventai uždirba prasčiausiai, yra keturios menų kryptys: dailė (357 eurai), teatras ir kinas (426 eurai), fotografija ir medijos (431 euras), menotyra (459 eurai). Taip pat į dešimtuką patenka rusų filologijos (398 eurai), genetikos (414 eurų), filologijos (453 eurai), archeologijos (458 eurai) ir edukologijos (461 euras) studijos.

Tarp kolegijose vykdomų studijų mažiausius atlyginimus gauna šių studijų krypčių absolventai: dailės (395 eurai), medicinos ir sveikatos (406 eurai), vertimo (415 eurai), visuomenės sveikatos (430 eurų), žemės ūkio ir veterinarijos (442 eurai), inžinerijos (448 eurai), žemės ūkio mokslų (450 eurų), maisto studijų (451 euras) reabilitacijos (466 eurai) ir informacijos paslaugų (470 eurų).

„Vis dėlto reikia pastebėti, kad su meno krypčių absolventais situacija yra išskirtinė. Jie dažnai dirba pagal individualią veiklą, o dirbantieji samdomą darbą užsiima ir papildoma individualia veikla, tad tikėtina, kad realios jų pajamos yra didesnės“, – sako MOSTA analitikas Gintautas Jakštas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"