Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Po vadovų galvapjūtės – sąstingis ir nerimas

 
2017 03 29 11:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Keliolika svarbių valstybės institucijų ir valstybės įmonių ilgiau ar trumpiau dirba neturėdamos nuolatinių vadovų. Ne paslaptis, kad laikotarpiai be nuolatinių viršininkų pasižymi pasyvumu. Darbingumo valdininkams neprideda ir nerimas dėl ateities valdantiesiems numatant viešojo sektoriaus pertvarką.

Pastaruoju metu iš pareigų buvo atleisti ar jas savo noru paliko keli svarbiausių ir mažiau svarbių institucijų, tarkime, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ar Valstybės tarnybos departamento (VTD), vadovai. Dar keli postus turėtų atlaisvinti šiomis dienomis.

Kai kurioms institucijoms ministerijos jau ieško vadovų, o dėl kitų trypčiojama vietoje ir konkursų skelbti neskubama. Tai, kad įstaigos beveik pusmetį dirba be nuolatinių vadovų, kelia klausimų. O, pavyzdžiui, vienoje didžiausių valstybės valdomų įmonių „Lietuvos geležinkeliai“, skubiai rasta pamaina pasitraukusiems vadovams.

Prašosi sugrąžinami

Bemaž pusmetį nuolatinio vadovo neturėdama dirba Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Buvęs įstaigos vadovas Jonas Milius buvo atleistas praėjusių metų spalio pradžioje, kai kilus vadinamajam koldūnų skandalui Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą dėl bendrovės „Judex“ gaminių. Jis kreipėsi į teismą, prašydamas grąžinti į pareigas.

Nuolatinio viršininko kelis mėnesius neturi ir VMI. Buvusiam institucijos vadovui Dainorui Bradauskui postą kainavo neskaidrūs ryšiai su teisėsaugos akiratyje atsidūrusiomis verslo grupėmis. D. Bradauskas kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti sprendimą atleisti jį iš pareigų, siekia būti grąžintas į darbą ir prisiteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Postus kainavo pažeidimai

Nuolatinio vadovo neturi ir Teisingumo ministerijai pavaldi Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT). Lapkritį jai vadovauti buvo paskirtas Julius Pagojus. Tačiau paaiškėjus, kad pernai jis buvo sulaikytas neblaivus prie vairo, socialdemokratas atsisakė ir teisingumo ministro posto, į kurį buvo paskirtas, ir VTAT direktoriaus pareigų.

Nustačius šiurkščius pirkimų procedūrų pažeidimus, vasario pradžioje susisiekimo ministras Rokas Masiulis atleido valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinį direktorių Algimantą Rasčių.

Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus pažeidimus ir trūkumus, susijusius su centralizuotų viešųjų pirkimų planavimu, organizavimu ir vykdymu, kovo viduryje posto neteko viešosios įstaigos CPO LT (Centrinė perkančioji organizacija) direktorius Rolandas Černiauskas.

Baigė kadencijas

Pasibaigus kadencijai vasario pradžioje iš pareigų atleistas nuo 2002 metų su pertraukomis VTD vadovavęs Osvaldas Šarmavičius.

Be vadovo kol kas dirba ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Postas liko tuščias, kai pasibaigus kadencijai kovo 22 dieną iš jo pasitraukė Kęstutis Jucevičius.

Koją pakišo G. Kildišienės istorija

Skandalas dėl Lietuvą pristatančios reklamos kampanijos „Real is beautiful“, kurioje naudotos ir kitose valstybėse darytos nuotraukos, turėjusios reprezentuoti mūsų šalį, vasario pradžioje iš kėdės išvertė Turizmo departamento direktorę Jurgitą Kazlauskienę.

Po kritikos dėl vienasmeniško išaiškinimo, kad buvusi Seimo narė Greta Kildišienė neprivalėjo deklaruoti, jog naudojasi mamos iš „Agrokoncerno“ nuomojamu automobiliu, nors vėliau buvo išaiškinta visai kitaip, buvo priverstas atsistatydinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Romas Valentukevičius. Iš pareigų jis buvo atleistas kovo 14 dieną.

Pirmadienį atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė. Teisingumo ministerijoje atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl jos ir Kauno tardymo izoliatoriaus laikinojo vadovo Edvardo Kviatkausko galimų tarnybinių nusižengimų viešųjų pirkimų, valstybės lėšų panaudojimo ir kitose srityse. Nuo vasario šie pareigūnai buvo nušalinti nuo pareigų.

Sulauks solidžios kompensacijos

Netrukus atsilaisvins dar kelios valstybės įstaigų vadovų kėdės. Pasiprašė atleidžiamas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas, įstaigai vadovavęs dešimtmetį. Jis pareigų neteks kovo 31 dieną.

Prašymą atleisti iš pareigų teisingumo ministrei Mildai Vainiutei parašė ir dvidešimt metų valstybės įmonei Registrų centrui vadovavęs Kęstutis Sabaliauskas. Jis pareigas eis iki kovo 31 dienos. Šioje valstybės įmonėje atlikto audito išvados buvo nepalankios: nurodyta, kad bendrovė valdoma neefektyviai, samdo per daug darbuotojų, turi per daug vadovų, pelningumas nesiekia 1 proc. ir pan.

Skelbta, kad besitraukiantis K. Sabaliauskas gali sulaukti solidžios išeitinės kompensacijos, skaičiuota, kad ji gali siekti apie 26 tūkst. eurų.

Reformos vadžios – M. Dargužaitės rankose

Neoficialiai teigiama, kad dalyje institucijų ir bendrovių, kurioms vadovauja laikinieji vadovai, tvyro toli gražu ne darbingiausios nuotaikos. Be to, nemažai institucijų ir jose triūsiančių valdininkų yra sunerimę dėl savo ateities. Galvasopę skatina naujos valdžios planai reformuoti viešąjį sektorių. Jau skelbta apie naujos valdžios planus ministerijas ir Vyriausybei pavaldžias įstaigas sujungti į bendrą tinklą (informacijos skelbimo viename interneto portale platformą) ir tai, kad kai kurie atskiri padaliniai jau buvo įspėti apie gresiantį darbuotojų atleidimą.

Priminsime, kad Vyriausybės kanclere paskirtai Mildai Dargužaitei premjeras Saulius Skvernelis pavedė ypatingą užduotį – įgyvendinti viešojo sektoriaus reformą. Kanclerė yra sakiusi, kad jos pirmieji darbai bus biurokratijos mažinimas, valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo didinimas.

Neprideda skaidrumo

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Povilo Urbšio teigimu, tai, kad tokios svarbios institucijos, kaip VMVT ar VMI, neturi nuolatinio vadovo, teigiamai neatsiliepia jų darbo organizavimui. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kalbant apie VMVT, gali susidaryti įspūdis, kad situacija, kai nepaskiriamas nuolatinis vadovas, yra savotiškai naudinga atleistam J. Miliui.

P. Urbšio nuomone, valstybė turėtų stengtis kuo greičiau priimti sprendimus tam, kad svarbios įstaigos turėtų nuolatinius vadovus.

„Tai tarsi reiškia, kad valstybė atleido pasitikėjimą praradusį pareigūną, bet kažkodėl vadovauja laikinai einantis pareigas, kuris vienaip ar kitaip gali būti labiau siejamas būtent su atleisto vadovo, o ne su Vyriausybės interesais. Tai neprideda skaidrumo. Mano įsitikinimu, laikini vadovai nepagerina darbo kokybės. Laikinas vadovas nei pats gali daryti kokias nors reformas, nei priimti kardinalius sprendimus, nes jaučiasi laikinas“, – sakė parlamentaras.

P. Urbšio nuomone, valstybė turėtų stengtis kuo greičiau priimti sprendimus tam, kad svarbios įstaigos turėtų nuolatinius vadovus. Kodėl naujoji valdžia neskuba rūpintis paskyrimais į atsilaivinusius vadovaujamus postus? Politikas svarstė, kad viena priežasčių gali būti ta, jog nėra tikrumo, kad į teismus kreipęsi kai kurių institucijų viršininkai nebus grąžinti į pareigas. „Nenorėčiau manyti, jog šitokiu būdu demonstruojama, kad šios institucijos nėra tokios svarbios ir joms gali vadovauti laikinai einantys pareigas“, – vylėsi jis.

Į valdžią atėję politikai į svarbius postus neretai siekia paskirti sau lojalius asmenis. P. Urbšys tikino, kad „valstiečiams“ tai netaikytina, esą, priešingai, siekiama skaidrumo, susvyravo anksčiau neliečiamaisiais vadintų pareigūnų pozicijos.

Kalbėdamas apie viešojo sektoriaus reformą P. Urbšys pažymėjo, kad pertvarkos būtinos ir turi pagerinti valstybės teikiamų paslaugų kokybę. Tačiau rengiantis pokyčiams esą nereikėtų ilgai nežinioje ir baimėje laikyti darbuotojų. „Nes tai irgi paralyžiuoja tam tikro viešojo sektoriaus darbą. Jeigu planuojamos pertvarkos Vyriausybės pavaldumo įstaigose, jos turi būti kiek galima greičiau įvardytos ir suteikta daugiau informacijos, ką ir kaip rengiamasi padaryti“, – akcentavo jis.

Pasiekia nerimastingi signalai

Didžiausios Seimo opozicinės jėgos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis dėl vadovų atleidimo pabrėžė du aspektus. Gerasis – tai, kad matomi pokyčiai, susiję su neskaidrių vadovų kaita. „Tas džiugina, nes neskaidrumas yra mažiau toleruojamas, nei būdavo anksčiau. Kita vertus, jeigu nežinome, kokie vadovai vadovaus ateityje, jeigu institucijos ilgam paliekamos be vadovybės, matyt, tai trikdo patį valstybės institucijų ir įmonių darbą. Reikia pasakyti, kodėl konkursai užtrunka“, – kalbėjo konservatorių lyderis.

G. Landsbergis sakė, kad partiją pasiekia įvairūs signalai dėl padėties tam tikrose valstybės institucijose ar įmonėse. Pavyzdžiui, kad Registrų centras tampa politinių kovų lauku, kur susikerta valdančiosios koalicijos partnerių nuomonės, kaip turėtų būti tvarkomos tokios bendrovės. „Reikia suprasti, kad socialdemokratai, matyt, mato vienokį būdą tvarkyti, galbūt ten yra jų įtakos zona ir galbūt anksčiau dirbę savi žmonės. Tikėčiausi, kad „valstiečiai“ į tai žiūri kitaip“, – pažymėjo jis.

G. Landsbergis sutinka, kad be nuolatinių vadovų darbai institucijose einasi ne taip sparčiai ir sklandžiai, kaip galėtų. Tačiau tai neturėtų būti kliūtis atsisakyti prastų vadovų paslaugų. Svarbu, kad neužtruktų pamainos paieškos. „Šiandien tokia tarpinė būsena: lyg ir pradėjome keisti, bet nerandame kuo pakeisti“, – konstatavo jis. Pasak G. Landsbergio, opozicija įdėmiai stebės, kokie žmonės bus skiriami į svarbius postus, ar jie sietini su politinėmis partijomis, ypač esančiomis valdžioje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"