TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Po vienu skėčiu statutininkams per ankšta

2013 10 15 6:00
Manoma, kad statutinių tarnautojų darbo užmokesčio ir socialinėms naujovėms per metus papildomai prireiktų net 100 mln. litų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Mėginimai visų statutinių valstybės tarnautojų tarnybos teisinius santykius reglamentuoti vienu įstatymu gali žlugti. Seimo valia atsiradusio projekto rengėjai abejoja tokio teisės akto prasmingumu.

Apie 20 tūkst. valstybės tarnyboje dirbančių statutinių tarnautojų ne pirmus metus žadamų darbo užmokesčio skaičiavimo ir socialinių garantijų pokyčių artimiausiu metu gali ir nesulaukti.

Per pusmetį naują Statutinės valstybės tarnybos įstatymo projektą politikų pavedimu parengę Vidaus reikalų ministerijos (VRM) specialistai prisipažįsta įsitikinę, kad viename teisės akte suderinti skirtingų statutinių institucijų interesus - neįmanomas dalykas.

Juolab kad ir 2015-ieji, į kuriuos būtų nukeltas įstatymo įsigaliojimas, ne tas metas, kai valstybės kišenė, atverta eurui, galėtų atseikėti reformai reikalingus milijonus. Ekspertų nuomone, kur kas realesnis būdas, padėsiantis išspręsti pribrendusias statutinių tarnautojų problemas, - institucijų statutų korekcija. Politikai aiškina, jog įstatymą blokuoja jokių pokyčių nenorinčios statutinės žinybos.

Patvirtino gaires

Seimas dar kovo pabaigoje patvirtino statutinių valstybės tarnautojų socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo gaires ir pavedė Vyriausybei pagal jas parengti atitinkamą įstatymą. Pokyčių iniciatyvas ne pirmą kartą paskatino nemaži pagal savus statutus besitvarkančių institucijų socialinės veiklos skirtumai. Pavyzdžiui, nevienodas priedų už turimus laipsnius dydis, skirtinga kvalifikacinių kategorijų sistema, požiūris į gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensavimą, atostogų rūšis ir kita.

Naujasis įstatymas esą suvienodintų statutinės valstybės tarnybos santykių reglamentavimą. Be kita ko, pasiūlyta įtvirtinti lanksčią darbo užmokesčio sistemą, susijusią su veiklos rezultatais, vietoj laipsnių norima įvesti rangus, pagal kuriuos būtų nustatoma pareiginė alga. Tokia sistema pirminės grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūno atlyginimą neva leistų padidinti 30 proc., vidurės bei aukštesniosios - 40 proc., aukščiausios - apie 14 procentų.

Įvardyti, kiek biudžeto lėšų pareikalautų tokio įstatymo įgyvendinimas, projektai rengėjai prisipažino negalintys, nes toli gražu ne visos statutinės institucijos atsiliepė į raginimą susiskaičiuoti galimas išlaidas. Manoma, kad statutinių tarnautojų darbo užmokesčio ir socialinėms naujovėms per metus papildomai prireiktų net 100 mln. litų.

Pastabų lavina

Kad įstatymo nuostatų derinimas buvo sudėtingas, rodo per 66 puslapius ištįsęs žinybų susirašinėjimas. Krašto apsaugos ministerija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nepritarė siūlomai statutinio valstybės tarnautojo sąvokai, nes ji esą neatitinka šių įstaigų specifikos. Finansų ministerija statutinius valstybės tarnautojus siūlė skirstyti į nuolatinius ir pasitelkiamus ypatingais atvejais bei atitinkamai diferencijuoti socialines garantijas.

Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

“Atsižvelgiant į tai, nustatyti visų statutinių įstaigų poreikius atitinkančią statutinio valstybės tarnautojo sąvoką nėra galimybių, o pritarus pateiktiems siūlymams šiuo metu esantis teisinis reglamentavimas iš esmės nepasikeistų”, - pabrėžė projekto rengėjai.

STT taip pat nepritarė projekte numatytiems bendriesiems reikalavimams statutiniams valstybės tarnautojams. Jos nuomone, šios tarnybos pareigūnams turi būti keliami aukštesni reikalavimai, susiję su asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis, patikimumu, lojalumu tarnybai ir nepriekaištinga reputacija, taip pat nustatomi specialūs veiklos apribojimai. Tuo metu pagal minėtas Seimo patvirtintas gaires visiems statutiniams valstybės tarnautojams turėtų galioti vienodas su tarnyba susijusių reikalavimų, apribojimų ar draudimų teisinis reglamentavimas, kitaip būtų pažeistas lygiateisiškumo principas.

Be to, pasak STT, siūloma darbo užmokesčio sistema neleistų užmokesčio sieti su institucijos specifika bei atitinkamais pareigūno statuso ypatumais ir taptų kliūtimi “nustatyti pareigūnų patiriamiems suvaržymams proporcingą atlyginimą”. Tuo metu gairėse aiškinama, kad darbo apmokėjimas turi būti vienodas visiems statutiniams valstybės tarnautojams.

Per daug skirtingi

Anot vieno iš projekto kūrėjų, VRM Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus Tomo Žilinsko, nuo pat pradžių buvo aišku, jog rasti visiems priimtiną variantą bus beveik neįmanoma, o užgriuvusi susirašinėjimo lavina patvirtino, kad “institucijos pakankamai skeptiškai žiūri į bendrą reguliavimą”.

“Kiekviena institucija turi savo specifiką - tiek STT, tiek VRM statutinės organizacijos, tiek Muitinės departamentas. Galbūt reikėtų eiti ne vieno įstatymo keliu, o tiesiog pagal Seimo patvirtintas gaires visos tarnybos galėtų atitinkamai pakoreguoti savo statutus, suvienodinti socialinių garantijų lygį”, - LŽ sakė T.Žilinskas.

Jo teigimu, VRM jai pavestą darbą atliko - projektą parengė. Tačiau ekspertai išsakė ir savo skeptišką nuomonę dėl tokio įstatymo reikalingumo. “Mes ne tik rengėjai, bet ir viena iš institucijų, kuri gali pateikti nuomonę”, - pažymėjo VRM atstovas. Jis priminė, kad prieš kelerius metus analogišką projektą buvo parengusi tuomečio Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio vadovaujama darbo grupė. Tačiau Vyriausybė dokumento taip ir nesvarstė.

“Dviračio neišradinėjome. Anos darbo grupės pagamintą produktą pakoregavome pagal šių dienų aktualijas”, - pasakojo T.Žilinskas. Jo nuomone, sprendimą šiuo klausimu turės priimti politikai. “Jie turėtų įvertinti, kokią nori matyti statutinę valstybės tarnybą, nuspręsti, ar įmanoma sudėlioti bendrą reglamentavimą, ar ne”, - teigė departamento vadovas.

Būtina politinė valia

Minėtas gaires parengusios Seimo darbo grupės vadovas konservatorius Rimantas Dagys skeptišką ekspertų ir statutinių institucijų požiūrį į vieną įstatymą pavadino “senos bėdos atgarsiais”. “Visos žinybos mano, kad tampydamos socialinių garantijų paklodę iš vienos pusės į kitą daugiau laimės. Jos nieko nelaimės - tai iliuzija. Žinoma, visas šias tarnybas normalizuoti Vyriausybei yra gana didelis iššūkis. Čia jau reikia politinės valios”, - LŽ teigė R.Dagys.

Anot jo, įgyvendinus gairių nuostatas galima būti tikėtis radikalių valstybės statutinės tarnybos pokyčių. “Aišku, žinybos nesuinteresuotos tokiu įstatymu, nes jos tikisi apgauti viena kitą, gyventi kitų sąskaita. Todėl šis klausimas ir strigo visose vyriausybėse. Tik po Seimo sprendimo ledai pajudėjo”, - sakė parlamentaras. Jo teigimu, kuo ilgiau tęsis tokia netvarka, tuo nenaudingiau bus patiems statutininkams.

“Idėja gal gera, tačiau ją įgyvendinti labai sunku, o galbūt ir neįmanoma”, - siūlomą įstatymo projektą įvertino Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė. Anot jos, kai kurios statutinės institucijos - Valstybės saugumo departamentas, STT - niekada nenorės dirbti pagal bendrą įstatymą, ”nes joms tai būtų sąlygų pabloginimas”.

L.Soščekienė prisipažino dideles viltis siejanti su Seime darbo grupės baigiamu parengti nauju vidaus tarybos statuto projektu. “Tai tikrai bus geresnis variantas nei įstatymo projektas. Neįmanoma taip suvienodinti nuostatų, kad jos tiktų skirtingoms institucijoms”, - LŽ sakė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"