TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pogrindinės partijų "valgyklos" - nesutramdomos

2012 02 07 6:00

Politikai, prieš artėjančius rinkimus sužaidę skaidrumo žaidimą ir lengva ranka atsisakę juridinių asmenų aukų, neužsimena apie seniai patikrintą būdą ir be oficialios paramos gyventi sočiai. Tai - su partijomis siejamos, bet oficialiai neminimos viešosios įstaigos ir visuomeninės organizacijos, per kurias į partijų kišenes teka milijonai šešėlinės paramos.

"Pinigų srautas visada randa kelią iki politikų - nesvarbu, kokius užtvarus statytume", - prieš kelerius metus Vilniuje pareiškė Latvijos politinės korupcijos ekspertė Lolita Cigane.

Tai, kad paramos pinigai į politiką patenka ne vien oficialiai, ir tik maža jų dalis atsispindi politinių partijų deklaracijose, - jau seniai vieša paslaptis. Net ir atėmus iš partijų oficialios paramos pinigus, interesų grupių poreikiai niekur nedings, o paslėpto finansavimo apetitas dar labiau pakils. Bėda, kad ryžto sukontroliuoti tų nelegalių pinigų srautų, maitinančių faktiškai visas didžiąsias partijas, neatsiranda jau ne pirmą dešimtmetį. 

"Nutylima didžiausia šios santvarkos rykštė: tai nelegalūs milijonai, metami rinkimams. Kol nebus suvaldyti nelegalių pinigų srautai, mes turėsime ne demokratinę ir teisinę valstybę, o kriminalinę-biurokratinę, kurioje ir gyvename", - tvirtina buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Tautos ateities forumo vadovas Algimantas Matulevičius.

Kontrolė minimali

Praėjusio gruodžio pradžioje Seimui netikėtai parėmus prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyvą uždrausti juridinių asmenų aukas partijoms ir apsisprendus stipriai apriboti piliečių teikiamą paramą, pavadinant tai siekiu pagaliau užtikrinti skaidrumą, su korupcija kovojantys ekspertai ir apžvalgininkai iš karto įspėjo, kad žadami tikslai gali likti neįgyvendinti.

"Žinoma, labiausiai aistras kaitina juridinių asmenų parama partijoms, nes tada jos neva įsipareigoja savo rėmėjams atidirbti. Tai didelė problema ir su ja reikia kovoti, kad politinė sistema netaptų verslo grupių įrankiu. Tačiau dabartinis įstatymas ir čia nieko nepakeičia, nes verslas, užuot rėmęs partijas, galės remti partijų iniciatyvas, joms palankias asociacijas ir kt.", - samprotavo Politikos tyrimų ir analizės instituto direktorius Marius Ulozas.

Su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas iš karto pasakė, kad, jo manymu, uždraudus juridiniams asmenims remti partijas oficialiai, išliko didelė tikimybė, jog pinigai pasieks politines partijas kitais būdais - per nevyriausybines organizacijas, asociacijas, įvairias iniciatyvas, ir šį finansavimą bus sunkiau kontroliuoti.

Apie tai, kad politinės partijos, apaugusios oficialiai su jomis nesusijusiomis, tačiau vienai ar kitai jėgai labai draugiškomis viešosiomis įstaigomis ir visuomeninėmis organizacijomis, tarnaujančiomis politikų reikmėms, turėtų deklaruoti tokias sąsajas, kalbama jau seniai. Tačiau toliau kalbų niekaip nepajudama.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas pripažįsta, kad visuomeniniai judėjimai ar viešosios įstaigos, "draugiškos" partijoms, yra tam tikra problema. "Iš Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (Group of States Against Corruption, GRECO) esame gavę pavedimą stebėti įvairias prie partijų veikiančias organizacijas, o įstatymų leidėjams rasti būdą jas kontroliuoti. Tačiau tai padaryti, tarkime, įpareigoti tokias organizacijas deklaruoti savo pajamas ir išlaidas, labai sudėtinga, nes jų - itin daug, ir didžioji dalis su partijomis neturi nieko bendra. Žinoma, jei tokių organizacijų pradės gausėti ir per jas bus bandoma skleisti politinę reklamą, be jokios abejonės, prižiūrėsime", - žadėjo VRK pirmininkas.

Už partijų stovi "draugai"

Iš Lietuvos politinių partijų keliolikos pastarųjų metų veiklos istorijos matyti, kad per visuomenines organizacijas, veikiančias prie politikų, pirmiausia bandoma ne reklamą skleisti, kaip nuogąstauja VRK pirmininkas. Regis, jau nuo seno šių įstaigų ir judėjimų uždavinys buvo parūpinti partijoms lėšų - tokių, kurios neatsispindi jokiose ataskaitose.

Pirma rimtesne užuomina į tokį veikimą galima laikyti 2004-aisiais bombos sprogimui prilygusioje, bet realių pokyčių taip ir nelėmusioje politinių partijų finansavimo byloje nuskambėjusius duomenis. Tų metų vasarą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) surengė reidus į keturių didžiųjų partijų būstines, paėmė ten saugotus dokumentus - ieškota duomenų apie galimus neteisėtus ryšius su verslo struktūromis ir jų pildytas politinių organizacijų "juodąsias kasas". 

2003 metų gegužę STT įrašytame "Rubicon group" vadovo Andriaus Janukonio ir Tėvynės sąjungos (dabar - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, TS-LKD) atstovo Arvydo Vidžiūno pokalbyje buvo girdėti, kaip šis teiraujasi, kada verslininkas ketina "daryti judesius dėl konservatorių fondų". A.Vidžiūnui, buvusiam vienam iš TS žmonių, kurie rūpinosi lėšų partijai telkimu, teko prisipažinti prašius paramos. Tačiau - ne TS, nes, kaip aiškino A.Vidžiūnas, "A.Janukonis yra ne kartą pabrėžęs, kad jie neturi jokio intereso remti partijas", bet fondui "Konservatyvioji ateitis". Tada gauti 25 tūkst. litų esą buvo panaudoti knygų leidybai, Europos Parlamento (EP) rinkimams skirtiems seminarams, posėdžiams ir panašiems dalykams.

Visuomeninė organizacija "Konservatyvioji ateitis", kurios vienas steigėjų yra dabartinis TS-LKD lyderis Andrius Kubilius ir kuri deklaruoja siekį skatinti bei remti konservatizmo idėjų sklaidą visuomenėje, abejonių galinčiose kelti pinigų rinkimo-leidimo istorijose vėliau skambėjo dar ne kartą. Pavyzdžiui, 2005-aisiais kilus triukšmui, kad opozicinė TS, iš valstybės biudžeto gavusi 57 tūkst. litų kaip valstybės biudžeto dotaciją ir 624 tūkst. litų kaip politinės kampanijos dalies išlaidų kompensaciją, paskelbė ketinanti Kovo 11-osios šventei išleisti 70 tūkst. litų. Nors politikos ekspertai nuogąstavo, jog taip TS dar labiau nuteiks žmones prieš politinių partijų finansavimą iš valstybės biudžeto, A.Kubilius gynėsi, esą didesnę planuojamų išleisti pinigų dalį TS yra gavusi kaip paramą. O parama atėjo per visuomeninę organizaciją "Konservatyvioji ateitis". Kas ir kiek aukojo - niekas nesiaiškino.

Konservatorių tinklas

TS-LKD nuo seno renka paramą ne tik per minėtą organizaciją. Konservatoriai, regis, yra išplėtoję didžiulį tinklą giminingų, bet pagal galiojančius įstatymus mažai atskaitingų visuomeninių organizacijų ir viešųjų įstaigų, kurios it bitės neša medų didžiajai "motinėlei".

2006-aisiais, Seimui pradėjus parlamentinį Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimą, per kurį nagrinėti ir Rusijos koncerno "Gazprom" tarpininkės "Dujotekanos" ryšiai su aukštais valstybės pareigūnais, bendrovės prezidentas Rimandas Stonys paviešino informaciją apie neoficialiai TS (vienai aktyviausių tyrimo iniciatorių) teiktą paramą. 

"Pas mane buvo atėjęs A.Kubilius su A.Vidžiūnu. Pietavome, gėrėme vyną. Jie prašė pinigų. Tas mūsų pokalbis apie TS finansavimą buvo ne pirmas. "Dujotekana" šią partiją finansuoja, ko gero, jau daugiau nei dešimtmetį", - viešai pareiškė R.Stonys.

Verslininko teigimu, konservatoriai prašė, kad dalis pinigų partijai būtų pervesta per viešąsias įstaigas. 2006-aisiais "Dujotekana" su konservatoriais susijusioms viešosioms įstaigoms (visų jų steigėjai - įtakingi TS atstovai) pervedė 140 tūkst. litų: Demokratinės politikos institutui (DPI), "Idėjų bankui" ir "Eta medium" atiteko po 40 tūkst. litų, "Dipoliui" - 20 tūkst. litų. Oficialiose TS finansavimo ataskaitose, teiktose VRK, šie pinigai nebuvo nurodomi. Oficialiai R.Stonys per savo valdomas energetikos įmones "Dujotekana" ir "Geonafta" 2002-2006 metais TS suteikė paramos vos už 57 tūkst. litų.

"Nesigilinau, kodėl TS prašė pinigų šioms įstaigoms, nes panašiai elgiasi ir kitos partijos, kurias mes finansuojame", - tuomet pareiškė R.Stonys. Tačiau, kaip įprasta, tikrinti tų duomenų iš esmės niekas nė nebandė.

Finansuoja iniciatyvas

Kaip partijos gali išgryninti viešųjų įstaigų surinktas lėšas nepažeisdamos įstatymų, neblogai iliustruoja ir jau minėto DPI veikimas. 2008-ųjų vasarą, likus vos porai mėnesių iki oficialios Seimo rinkimų kampanijos, DPI parėmė internetinio tinklalapio bernardinai.lt parengtą pokalbių ciklą, kuriuo siekta supažindinti su DPI ir TS bendra iniciatyva "Naujoji darbotvarkė Lietuvai". Šio projekto įgyvendinimas ir finansavimas TS-LKD ataskaitose VRK neatsispindėjo, bet ir prisikabinti nelabai buvo prie ko - iki rinkimų, per kuriuos "darbotvarkė" tapo partijos programa, kampanijos starto dar buvo laiko.

Rengdamasis praėjusių metų pradžioje vykusiems savivaldybių tarybų rinkimams palankia viešąja įstaiga apsirūpino TS-LKD Kauno skyrius. Tuo metu į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) kreipėsi Kauno savivaldybės opozicijos atstovai. Jie skundėsi neseniai pradėtu leisti biuleteniu "Geros Kauno žinios", kuriame nuolat puikavosi konservatoriaus mero Andriaus Kupčinsko nuotraukos ir pagyros apie miesto valdžios nuveiktus darbus. 

Nemokamai miestiečiams dalytą leidinį, kaip teigiama, darbo metu kūrė Kauno miesto savivaldybės tarybos sekretoriato darbuotojas, A.Kupčinsko partijos bičiulis Paulius Gedvilas, įsteigęs viešąją įstaigą "Geros Kauno žinios". Ši politinę reklamą primenanti informacijos sklaida TS-LKD finansinėse ataskaitose taip pat nefiksuota. Gal todėl, kad leidinys platintas "laikantis saugaus atstumo" iki oficialios rinkimų kampanijos pradžios.

Galvoti liberalai

"Draugiškomis", bet sunkiai atsekamomis viešosiomis įstaigomis ar visuomeninėmis organizacijomis yra apaugusios ir kitos politinės partijos. Štai Liberalų sąjūdis (LS) gražiai draugauja su dar 2005 metais įkurta įstaiga "Atvira visuomenė ir jos draugai" (tarp steigėjų - dabartinis LS vadovas Eligijus Masiulis, o idėjiniu vadu vadinamas Eugenijus Gentvilas), kurios tikslas - "tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą, taip pat populiarinti liberalizmo idėjas". 2009-aisiais ši viešoji įstaiga gavo dalinį finansavimą projektui "Lietuvos pasirinkimas 2009" pagal Švietimo ir mokslo ministerijos (jai vadovauja LS vicepirmininkas Gintaras Steponavičius) vykdomą Pilietinio ir tautinio ugdymo programą. Lyg tyčia projektas įgyvendintas artėjant EP rinkimams.

Dar viena su LS siejama organizacija - fondas "Liberalios reformos", įkurtas 2001-aisiais E.Gentvilo iniciatyva. Tuo metu jis vadovavo LS. Ši visuomeninė organizacija, kurios pagrindinė veiklos kryptis - politinis švietimas, atsirado prieš 2002 metais rengtus prezidento rinkimus. Tąkart į valstybės vadovus kandidatavo ir fondo steigėjas. E.Gentvilas prezidentu netapo, bet 2004-aisiais, kai buvo išrinktas į EP, su savo kurtu fondu pasirašė paslaugų teikimo sutartį.

2010 metais įsteigta viešoji įstaiga Taikomosios politikos institutas (TPI), įgyvendinantis projektus, apimančius politiką, verslą, mokslą ir studijas, purtosi sąsajų su LS. Tačiau tuo sunku patikėti žinant, kad TPI steigėjas - vienu iš LS kūrėjų prisistatantis Šarūnas Gustainis, nuo 2009-ųjų vadovavęs LS rinkimų štabui, ir kad pati organizacija aktyviai dirba su liberalų jaunimu.

Migruojantys fondai

Regis, 2006-aisiais LS, atskilęs nuo Liberalų ir centro sąjungos (LiCS), "išsivedė" ir talkinančias visuomenines organizacijas. Tačiau patikėti, jog LiCS, tais pačiais metais, lyg kerštaudama ją paliekančiam ir į LS pereinančiam Petrui Auštrevičiui, skelbusi, kad šiam politikui už darbą organizacijoje mokėjo nelegalų atlyginimą, neturi maitinančių įstaigėlių, būtų sunku. 

2010-aisiais STT sulaikė kyšį imantį liberalcentristų kontroliuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) viceministrą, LiCS atstovą Artūrą Skiką. Šis tvirtino pinigus ėmęs ne sau, o partijai. Neoficialiai kalbėta, kad pinigų dėlionės gali būti susijusios su tuo metu neseniai iš LiCS pasitraukusio Artūro Zuoko įsteigta viešąja įstaiga "Azzara", kuriai SAM pagal sutartį kasmet skirdavo lėšų projektui "Nedelsk" ir kurioje taip pat apsilankė STT. Vėliau buvo paskelbta, jog A.Skikas vis dėlto paėmė kyšį iš Nacionalinio kraujo centro direktoriaus Vytenio Kalibato.

Šiuo metu fondas "Azzara" (anksčiau - Užupio fondas) ranka rankon veikia su neseniai "Sąjungą TAIP" (Tėvynės Atgimimas ir Perspektyva) įregistravusiu Vilniaus meru A.Zuoku. Prieš savaitę kilo triukšmas, kai "Azzaros" direktorius, "Sąjungos TAIP" pirmininko pavaduotojas Edgaras Stanišauskas iš konservatorių valdomos Kauno savivaldybės paprašė 36 tūkst. litų, kad Kaune būtų galima metus įgyvendinti projektą "Fluxus ministerija". Kiek anksčiau, prieš mėnesį, Vilniaus savivaldybės konservatoriai apskundė A.Zuoką VTEK dėl galimo viešosios įstaigos "Azzara" projekto reklamavimo ir protegavimo laikraštyje, kuriame sostinės savivaldybė pagal sutartį spausdina savo skelbimus. 

Neskelbiamos sąsajos

Šiuo metu opozicijoje esančios partijos artėjant rinkimų kovoms taip pat greičiausiai neliks vienišos, t. y. be pasipinigauti leidžiančių organizacijų pagalbos. Darbo partija (DP), jau šeštus metus neišlipanti iš "juodosios buhalterijos" bylos, turi aktyviai veikiančią jaunimo organizaciją "Darbas". Ir ne tik. Dar 2006-aisiais, kai "darbiečiai" buvo valdžioje, partijos atstovai įkūrė Jaunimo iniciatyvų paramos fondą. Jis bandė gauti lėšų net iš DP kontroliuotai Ūkio ministerijai pavaldžios įmonės "Mažeikių nafta". Su šia partija ekspertai sieja ir prieš kelerius metus įkurtą viešąją įstaigą "Kitas variantas", nors pati organizacija tokius ryšius neigia. Bet vėl - įstaigą populiarina buvęs DP narys, jaunimo organizacijos "Darbas" iždininkas Arnoldas Kubiliūnas. Jis nurodo, kad prisideda prie "Kito varianto" veiklos.

Su partija "Tvarka ir teisingumas" (TT) bei jos vadovu europarlamentaru Rolandu Paksu siejamas Visuomenės pažangos fondas, kurio likvidavimą dėl nenoro viešinti rėmėjų ir išlaidų lydėjo itin daug kalbų. Šiuo metu teigiama, jog TT draugauja su viešąja įstaiga Ekonominių-socialinių tyrimų ir mokymų centru (iki darbo Seime jam vadovavo TT narys Dailis Barakauskas) bei gana radikalia visuomenine organizacija "Patriotinis judėjimas", įsteigta TT nario Povilo Rėklaičio.

Didžiausia opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) po 2004-ųjų partijų finansavimo skandalo didesnio triukšmo dėl jai palankių organizacijų iki šiol išvengė. Tačiau kairieji prieš rinkimus taip pat greičiausiai neliks tuščiomis rankomis: su LSDP siejamas Stepono Kairio fondas, tarp kurio aktyvių veikėjų įvardijamas partijos pirmininko pavaduotojas Juozas Olekas, taip pat viešoji įstaiga Socialinių-ekonominių tyrimų institutas, kuriame anksčiau triūsė LSDP vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis.

Abejonės išlieka

VRK pirmininkas Z.Vaigauskas spėja, kad artėjantys Seimo rinkimai partijoms atsieis apie 25-30 mln. litų. Panaši buvo ir 2008-ųjų rinkimų kaina.

"Galimybė, kad partijos gali nepaisyti finansavimą reguliuojančio įstatymo ir bandyti jį apeiti, egzistuoja. Tačiau finansavimas per trečiuosius asmenis uždraustas. Jei partijos to nepaisys, jos gali sulaukti sankcijų - pačių nemaloniausių. Be to, mano manymu, mūsų partijos po jau vykusių skandalų stengiasi laikytis įstatymų", - kalbėjo Z.Vaigauskas.

Kovotojai su korupcija nėra nusiteikę taip optimistiškai. "Teko girdėti įvairių dalykų apie partijų gaunamą paramą, - LŽ anksčiau yra tvirtinęs "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas S.Muravjovas. - Kol Lietuvoje nebus tinkamai išspręstas politinių partijų finansavimo kontrolės klausimas ir piliečiai negalės aiškiai suprasti, kas remia vieną ar kitą politinę jėgą, visą laiką kils įtarimų, kad mūsų partijos yra finansuojamos iš "juodųjų" buhalterijų ir nešvarių pinigų." 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"