TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Poilsiautojų pašonėje - minų laukas

2011 07 08 0:00
Šventojoje prie šiaurinio molo rasta daugiau kaip 60 vokiškų prieštankinių minų.
VSAT nuotrauka

Šventojoje vasaros malonumais besimėgaujančių poilsiautojų akivaizdoje atsivėrė tikras minų laukas. Spėjama, kad septynis dešimtmečius smėlyje gulėję vokiški sprogmenys "pajudėjo" gilinant uostelio įplaukos kanalą.

Šventosios gyventojai jau juokauja, kad šiam Baltijos pajūrio miesteliui nelemta tapti klestinčiu uostu. XVIII amžiuje jį sunaikino švedai, vos prieš mėnesį pagilintą įplaukos į jachtų uostelį kanalą jau po savaitės smėliu užnešė vėjai, o vakar išminuotojai vis dar kasė prie šiaurinio molo aptiktas prieštankines minas.

Minoms galo nematyti

Nerimą keliantis sujudimas Šventojoje prasidėjo, kai prie molo meškeriojantis vyriškis smėlyje aptiko daiktą, panašų į sprogmenį. Iškviesti policijos pareigūnai aptvėrė teritoriją, o į kurortą atvykę išminuotojai iš pradžių aptiko daugiau kaip dvi dešimtis prieštankinių minų be sprogdiklių.

Pasak J.Vitkaus inžinerijos bataliono kapitono Alberto Kuzmicko, tai - Antrojo pasaulinio karo laikų vokiškos minos M-35 ir TM-42. Kiekvienoje jų yra apie 5 kilogramai sprogstamosios medžiagos trotilo.

"Dalis minų surasta vandenyje, 30 centimetrų gylyje, dalis - kranto smėlyje. Tęsdami darbus ir tikrindami įtartiną teritoriją, vakar ištraukėme dar per 30 minų. Neabejoju, kad jų rasime dar daugiau. Drauge mėginame išsiaiškinti, kaip sprogmenys čia pateko - ar buvo išmesti iš laivų, ar čia buvo įrengtas jų sandėlis", - pasakojo A.Kuzmickas. Visos minos išvežtos į Kairių poligoną Klaipėdos rajone ir sunaikintos.

Minų galėjo pasirodyti dėl neseniai vykusio įplaukos kanalo gilinimo - kito jūros dugno reljefas ir slinko kranto smėlis. Prieš penkis dešimtmečius gilinant Šventosios uostą smėlyje buvo aptikta rusiškų minų likučių, tačiau vokiškų nesprogusių minų šioje vietoje randama pirmą kartą.

Karo palikimas

Teritorija, kurioje gausiai "užderėjo" vokiškų minų, buvo užtverta ir akylai saugoma, kad į ją nepatektų smalsių poilsiautojų. Tačiau patys šventojiškiai šiuo radiniu nesistebi. Kai kurie miestelio gyventojai iki šiol iškasa ir surūdijusių šovinių, ir pavienių visiškai suirusių, nebepavojingų sprogmenų.

Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas LŽ sakė girdėjęs legendų, kad uostelio dugne guli net nuskendęs tankas. "Žmonės prisimena, kad atėjus frontui ir miestelį užėmus sovietams, vienas jų tankas ilgai važinėjo po apylinkes, gąsdindamas gyventojus. Paskui tas tankas staiga kažkur dingo. Vieni sakė matę, kad tankas nuvažiavo į Latviją, kiti įrodinėjo, kad jis įkrito į Šventąją ir nuskendo", - pasakojo seniūnas.

Seni Šventosios žvejai prisimena ir kitą istoriją, kai 1945 metais sovietų kariniai kateriai, įplaukę į Šventąją, kitą dieną nebegalėjo išplaukti į jūrą. Naktį ėmęs pūsti šiaurės vakarų vėjas įplauką užnešė smėliu. Tam, kad laivai galėtų išplaukti, kariškiai konstravo sielius, ant jų krovė prieštankines minas ir jas upės žiotyse sprogdino.

Šis faktas pasitvirtino, nes apie 1960 metus gilinant Šventosios uostą buvo rasta likusių minų. Septintajame dešimtmetyje Šventojoje žemsiurbės vyriausiuoju mechaniku dirbęs klaipėdietis Dionyzas Varkalys prisiminė, kaip kartą atvykęs į darbą pamatė ant žemsiurbės borto kabančius keistus dangčius. "Jų buvo gal šeši. Vyrai pasakojo, kad darbams sukliudė minos, tad jie su kartimis jas paprasčiausiai išgraibė. Iškvietėm kariškius. Darbai buvo kurį laiką sustabdyti. Laimė, tos minos, taip ilgai išbuvusios jūros vandenyje ir vietomis jau prarūdijusios, nesprogo", - prisiminė D.Varkalys.

Uostas uždarytas

D.Varkalys skeptiškai vertina šiemet atliktą Šventosios uostelio rekonstrukciją. Jos metu už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšas iki trijų metrų buvo pagilinta įplauka, įrengtos prieplaukos jachtoms švartuotis. Iki rekonstrukcijos pradžios gylis kanale siekė tik 10 centimetrų, kai kur - apie pusę metro. Tarpukario Lietuvoje ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje gylis Šventosios uoste buvęs iki 8 metrų.

"Šiemet pagilino tik iki 3 metrų, o mes farvateryje palaikydavome iki 5 metrų gylį ir 150 metrų plotį. Todėl čia galėdavo plaukti didžiuliai laivai. Iškastas smėlis buvo pilamas už pietinio molo į paplūdimio pusę. Mes vis kasėme ir kasėme, o šiaurės vakarų vėjas vis užnešdavo smėlį. Joks vėjas neužneša, tik jis. Tai vienas bjauriausių vėjų, nes pučia ir savaitę, ir dvi. Kai tik jis atsisukdavo - viskas, po savaitės nelikdavo jokios mūsų darbo žymės. Įplauką užnešdavo bangos, virtusios vandens ir smėlio mišiniu", - prisiminė D.Varkalys.

Būtent šiaurės vakarų krypties vėjai Šventosios uostelio kanalo žiotis užnešė ir po pastarosios rekonstrukcijos. Šiuo metu jokie pramoginiai laivai į antrąjį Lietuvos uostą nebegali įplaukti.

Pirmieji naujai įkurtą ir tapusį rimtu konkurentu Rygos uostui Šventosios uostą XVIII amžiaus pradžioje sunaikino švedai. Šiaurės karo metu, 1701-aisiais, į Šventąją atplaukę devyni Švedijos karo laivai tiesiog užvertė uostelio įplauką akmenimis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"