TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pokalbis telefonu gelbsti gyvybes

2012 10 20 6:18
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/Psichologinių sunkumų slegiamas žmogus dažnai net nežino, kur kreiptis.

"Nebematau prasmės gyventi, padėkite..." - vidurnaktį nuaidi pagalbos šauksmas telefono ragelyje. Psichologinės pagalbos telefonai netyla nei dieną, nei naktį. Vien pernai sulaukta per 6 mln. bandymų prisiskambinti. Tačiau atsiliepta tik į kas dvidešimtą skambutį.

Apie vidurnaktį telefono ragelyje pasigirsta drebantis paauglės balsas. Kalbėtis sunku, mergina nesiliauja verkusi. Paauglė pasakoja patirianti nuolatinę baimę ir įtampą dėl dažnai pasikartojančio seksualinio smurto prieš ją, namie nuolat kylančių konfliktų, alkoholio vartojimo. Merginą seksualiai išnaudoja jos mamos draugas, gyvenantis tuose pačiuose namuose. Ji iki šiol nesikreipė pagalbos, nes yra įbauginta, jai grasinama. Paauglė prisipažįsta, kad yra tvirtai apsisprendusi nusižudyti. Šis pokalbis trunka apie valandą.

"Kalbėdama su ja jaučiau: kad ir kaip stengčiausi padėti merginai išsaugoti gyvybę, tegaliu išklausyti, suprasti ir palaikyti. Tačiau mums kalbantis mergina staiga padėjo ragelį. Apėmė beviltiškumo ir nežinomybės jausmas", - LŽ pasakojo su paaugle telefonu kalbėjusi Jaunimo linijos savanorė.

Maždaug po 15 minučių mergina paskambino dar kartą. Ji buvo kiek žvalesnė, nebeverkė, sakė šįkart paskambinusi padėkoti už pokalbį. Paauglė žadėjo, kad artimiausiu metu nesižudys, o jei kada nors kils noras pakelti prieš save ranką, iškart paskambins. Taip pat ji tvirtino rimtai pagalvosianti apie kreipimąsi į teisėsaugą dėl šeimoje patiriamo seksualinio išnaudojimo.

"Po šito pokalbio jaučiau prasmę dar dvi naktis nemiegoti, kad galėčiau budėti prie telefono, jei tik tai padės išgelbėti bent vieną gyvybę", - sakė psichologinės pagalbos linijoje dirbanti mergina.

Piotro Romančiko ir Martyno Ambrazo (ELTA) nuotraukos/P.Skruibis įsitikinęs, kad žmogus turi turėti galimybę ne tik gauti piliulę, bet ir pasikalbėti apie savo sunkumus.

Pagalbos prašo jaunimas

Šiuo metu Lietuvoje veikia penkios psichologinės pagalbos telefonu linijos: Jaunimo linija, Vaikų linija, Pagalbos moterims linija, Vilties linija, Linija doverija (pagalba teikiama rusų kalba). Šios tarnybos žmonėms padeda kilus įvairiausioms problemoms.

"Skambina asmenys, patiriantys smurtą, patyčias mokykloje, netektis, slegiami konfliktinių santykių, finansinių ir kitų sunkumų", - LŽ pasakojo Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos (LTPPTA) prezidentas, dr. Paulius Skruibis.

Pernai iš viso atsiliepta į 277 038 skambučius, tarp jų - į 3235, kai būta savižudybės rizikos. LTPPTA duomenimis, dažniausiai į emocinės paramos tarnybas skambino jauni žmonės, daugiau kaip penktadalis jų - 11-16 metų paaugliai. 16,7 proc. skambintojų buvo 7-11 metų vaikai, 6,1 proc. - jaunuoliai nuo 16 iki 18 metų. Dažniausiai jų minimos problemos - keblūs santykiai su draugais ir tėvais, patyčios, prievarta, fizinė sveikata.

"Tiek daug vaikų ir jaunuolių skambučių sulaukiama ir dėl to, kad jiems skirtos tarnybos dirba ilgiausiai, tad yra daugiau galimybių prisiskambinti. Vaikai paskambina keletą kartų ir ne visi iš karto drįsta papasakoti apie savo rūpesčius. Kartais iš pradžių išdykauja, pasakoja išgalvotas istorijas ir tik įsikalbėję atskleidžia tikrąją skambinimo priežastį", - LŽ sakė Vaikų linijos vadovas dr. Robertas Povilaitis.

Suaugusieji į pagalbos telefonu linijas dažniausiai skambina slegiami psichinės sveikatos problemų, kamuojami probleminių santykių su sutuoktiniu ar sugyventiniu, alkoholio, finansinių sunkumų.

Vienintelė galimybė

P.Skruibis pabrėžia, kad psichologinė pagalba žmonėms, ypač atsidūrusiems kritinėse situacijose, būtina. Pavyzdžiui, netekus artimo, tarkime, kai jis žūsta tragiškomis aplinkybėmis, gedulas gali tapti nepakeliamas. "Jeigu toks žmogus kreipsis į Psichikos sveikatos centrą savo poliklinikoje, jis gaus vaistų. Esant psichikos ligai ar sunkiai depresijai, vaistai būtini, tačiau jie netekties nepakeis. Žmogui reikia emocinės ir psichologinės pagalbos", - LŽ tvirtino jis.

Slegiant psichologiniams sunkumams, pasak P.Skruibio, žmogus dažnai net nežino, kur kreiptis. Psichikos sveikatos centruose dirbantys psichologai esą apkrauti įvairiausiais tyrimais, todėl emocinei pagalbai teikti jiems lieka mažiau laiko. "Didžiuosiuose miestuose, kur galima susimokėti už pagalbą, žmonės kreipiasi į psichologus. Tačiau mažesniuose miesteliuose nėra net ir tokios mokamos galimybės, o negalintiesiems susimokėti arba, pavyzdžiui, jauniems žmonėms, priklausomiems nuo tėvų, toks pokalbis telefonu dažnai lieka vienintelė galimybė", - pažymėjo jis.

D.Gailienės teigimu, galimybė kalbėtis kartais yra lemiamas dalykas.

Trūksta sistemingos prevencijos

Įvairūs psichologiniai sunkumai, depresija žmogų gali nuvesti į savižudybę. Lietuva pagal savižudžių skaičių jau kelerius metus - viena pirmaujančių Europoje. Statistikos departamento duomenimis, pernai šalyje nusižudė 1018 žmonių.

Vilniaus universiteto profesorė Danutė Gailienė pabrėžė, kad Lietuvos sveikatos politikoje sisteminga savižudybių prevencija kol kas nevykdoma, tuo užsiima vien psichologinės pagalbos telefonu tarnybos. "Tačiau jos nuolat turi kovoti dėl finansavimo. Mano manymu, neteisinga, kad savanoriai turi prašinėti, maldauti valstybės paramos", - LŽ tvirtino ji. Suicidologė neabejoja, kad psichologinė pagalba telefonu itin svarbi, nes duoda efektyvių rezultatų. "Galimybė kalbėtis kartais yra lemiamas dalykas. Tai neišsprendžia visų problemų, bet žmogiškas kontaktas, pokalbis labai sumažina savižudybių riziką", - aiškino D.Gailienė.

Išsaugotos gyvybės kaina

Įvairiose pasaulio šalyse mėginama apskaičiuoti, kiek "kainuoja" žmogaus gyvybė, išsaugota dėl laiku suteiktos pagalbos savižudybės rizikos atveju. Pavyzdžiui, Australijos organizacijų "Lifeline Australia" ir "Suicide prevention Australia" prieš dvejus metus atliktos studijos rezultatai rodo, kad viena savižudybė valstybei kainuoja apie 6 mln. Australijos dolerių. LTPPTA skaičiavimais, Lietuvoje gyvenančio žmogaus gyvybę, skaičiuojant neuždirbtas pajamas, galima įvertinti bent 393 400 litų.

"Norime pasakyti, kad valstybė, neinvestuodama į šią sritį, ne tik nesutaupo lėšų, bet ir jas praranda. Tai - ne panacėja, telefoninės pagalbos linijos negalėtų išspręsti visų savižudybių. To ir nesakome, tačiau dalį jų - bent 20 tokių atvejų per metus mes galime pakeisti", - tvirtino P.Skruibis.

Nedelsiant žmogui suteikta pagalba, pasak jo, padeda užkirsti kelią komplikacijoms, pavyzdžiui, psichikos sutrikimams, kuriems vėliau  reikalingas ilgas ir brangiai kainuojantis gydymas. "Vaistams valstybė atranda pinigų, nors tai yra milijonai litų. Gal tą proporciją reikėtų išlyginti, kad žmogus galėtų ne tik gauti piliulę, bet ir pasikalbėti apie savo sunkumus", - tvirtino P.Skruibis.

Parengtas plėtros projektas

Šiemet LTPPTA parengė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pateikė emocinės paramos tarnybų plėtros projektą. Jį įgyvendinus atsirastų galimybė atsiliepti į dvigubai daugiau skambučių nei dabar. "Didžiausia problema, kad bandymų prisiskambinti į tarnybas yra gerokai daugiau, nei mes galime atsiliepti. Kritinėje situacijoje, kai kyla minčių apie savižudybę, nepavykus prisiskambinti dešimt kartų, žmogus pasijunta dar labiau nusivylęs", - pažymėjo P.Skruibis.

Nusivylimą, pasak jo, patiria ir savanoriai, neatlygintinai padedantys išklausyti ir įveikti skambinančiųjų nuoskaudas. "Savanoriai, įveikę atrankas ir ilgus mokymus, šiame darbe mato prasmę. Tačiau jie pastebi ir tai, kad daug žmonių negali prisiskambinti į psichologinės pagalbos tarnybas ir ne visi gauna pagalbą", - tikino LTPPTA prezidentas. Pagalbos telefonu tarnybose šiuo metu dirba 344 žmonės, dauguma jų yra savanoriai, tam tikromis valandomis dirba ir už pinigus samdomi psichologai.

Žmonių, norinčių dirbti šį darbą, netrūksta, tačiau reikia papildomų lėšų, kad būtų galima išlaikyti tinkamas patalpas ir įdarbinti savanorių koordinatorius bei psichologus, kurie galėtų organizuoti darbą. "Turime labai aiškius įsipareigojimus, kad įgyvendinus šį parengtą planą atsakytų skambučių skaičių padidinsime dvigubai. Dar tiek pat lėšų tarnybos būtų pasirengusios pritraukti pačios iš privačių rėmėjų", - pabrėžė P.Skruibis.

Šįmet iš valstybės biudžeto pagalbos telefonu linijoms buvo skirta 635 tūkst. litų. Iš jų - 413 tūkst. litų apmokėta ryšių operatoriams, kad žmonės galėtų skambinti nemokamai, ir 222 tūkst. litų skirta linijų veiklos administravimo išlaidoms padengti. 2013 metams LTPPTA prašo padidinti valstybės biudžeto finansavimą iki 1,4 mln. litų. "Būtina ne kosmetiškai keisti situaciją. Jokios prasmės nebus papildomai skyrus tik 50 tūkst. litų", - aiškino LTPPTA prezidentas.

Lėšų poreikio nepatenkins

SADM atstovai LŽ teigė itin palankiai vertinantys LTPPTA iniciatyvumą ir neabejoja jų teikiamos pagalbos nauda, tačiau LTPPTA numatyto lėšų poreikio 2013 metams ministerija nepatenkins. Psichologinės pagalbos tarnyboms kitiems metams numatyta skirti 705 tūkst. litų. "Finansavimas galėtų būti didesnis, tačiau viskas priklausys nuo valstybės finansinių galimybių. Galutinis rezultatas paaiškės, kai biudžetas bus svarstomas ir tvirtinamas Seime", - LŽ patikino SADM Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotoja Almira Gecevičiūtė. Ji pažymėjo, kad emocinės paramos plėtros plane kai kurias numatytas priemones galima būtų įgyvendinti iš sutaupytų lėšų, tarnyboms pradėjus teikti pagalbą per Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyboje veikiantį Skambučių centrą. Jo techninės galimybės leidžia prisidėti daugiau konsultantų ir teikti pigesnes paslaugas.

SADM specialistų nuomone, prie psichologinės pagalbos telefonu tarnybų finansavimo taip pat turėtų prisidėti ir Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos. "Skambučius į visas linijas nukreipus per Skambučių centrą, būtų galima papildomai sutaupyti lėšų, kurias būtų galima skirti tarnybų administravimui", - tvirtino SADM valdininkė.

Emocinės paramos telefonai (skambučiai linija 8-800 yra nemokami):

Vilties linija - 8 800 60 700

Darbo laikas: visą parą

Jaunimo linija - 8 800 28 888

Darbo laikas: visą parą

Vaikų linija - 8 800 11 111

Darbo laikas: 11.00 - 21.00 kasdien

Pagalbos moterims linija - 8 800 66 366

Darbo laikas: 10.00 - 21.00 pirmadieniais-penktadieniais

Psichologinės pagalbos telefonas (rusų kalba) - 8 800 77277

Darbo laikas: 16.00 - 20.00 pirmadieniais-penktadieniais

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"