TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Policija - Barbė devyndarbė

2008 01 16 0:00
Gyventojai nuolat skundìžasi policija. Tačiau LŽ atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nusikaltimų tyrėjai priversti dirbti tai, ką pagal įstatymus turėtų daryti prokurorai. Negana to, jie apkrauti dar ir "popieriniu" darbu, kuris dažnai visai nėra būtinas.
LŽ archyvo nuotrauka

Gyventojai nuolat skundžiasi policija. Tačiau LŽ atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nusikaltimų tyrėjai priversti dirbti tai, ką pagal įstatymus turėtų dirbti prokurorai. Negana to, jie apkrauti dar ir "popieriniu" darbu, kuris dažnai visai nėra būtinas.

Dar 2006 metais Vidaus reikalų ministerijoje atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė policijos tyrėjų atlieka darbus, kurie pagal įstatymus priskirtini prokurorams. Ikiteisminių tyrimų įstaigų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Bakas LŽ sakė, kad tyrėjams jau daugiau kaip ketveri metai tokia tvarka įprasta.

"Iš savo patirties, kai dirbau tardytoju, galiu pasakyti, kad tokiems darbams sugaištama apie 30 proc. darbo laiko", - sakė V.Bakas. Naujai paskirtas ministras Regimantas Čiupaila LŽ sakė, kad Vyriausybėje jau buvo kalbėta apie tai, jog policininkams reikia palikti kuo mažiau darbo su popieriais. Tačiau, anot V.Bako, profesinės sąjungos atliktas tyrimas bei pasiūlymai, kaip organizuoti darbą, įstrigo Vyriausybėje.

Dokumentus rengia itin retai

Dabar galiojantį Baudžiamojo proceso kodeksą, kuris buvo priimtas 2003-iaisiais, rengė gerai žinomi teisininkai. Tačiau jau svarstant projektą tarp teisininkų kilo didelių ginčų. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius dėl šio projekto turėjo daug pastabų ir netgi parengė atskirą pranešimą apie prokuratūros darbą.

Pagal kodeksą prokuroras yra baudžiamosios bylos šeimininkas, o tyrėjas - tik vykdytojas. Policijos pareigūnas, remiantis įstatymu, privalo atskleisti, kas įvykdė nusikaltimą ir surinkęs pradinę medžiagą atiduoti ją prokurorui. Procesinius sprendimus priimti ir bylos medžiagos analizę atlikti turėtų prokuratūros.

Vis dėlto realybė kitokia.

Tyrėjai priversti rašyti nutarimus skirti kardomąsias priemones, prašymus teismui dėl šių priemonių skyrimo, rengti procesinius dokumentus dėl civilių ieškinių ir jų užtikrinimo. Tyrėjai patys rašo ir dokumentus dėl nuosavybės teisių apribojimo, kitų procesinių prievartos priemonių skyrimo. Profesinės sąjungos atlikta socialinė policijos pareigūnų apklausa rodo, kad tik 17 proc. prokurorų visada ir 31 proc. dažnai patys priima reikiamus sprendimus. 44 proc. šiuos jiems įstatymu pavestus darbus atlieka retai, o 8 proc. visai jų neatlieka. Papildomu darbu apkrauti tyrėjai negali viso darbo laiko skirti jiems patikėtai funkcijai atskleisti nusikaltimus. Taip nukenčia policijos darbo kokybė, o prokurorai irgi negali tinkamai atlikti savo darbo - vertinti ir analizuoti bylą bei užtikrinti tinkamą valstybinio kaltinimo palaikymą teisme.

Nerašo net kaltinamųjų aktų

Pasak V.Bako, jis negali vienašališkai kaltinti ir prokuratūros. Šiuo metu Lietuvoje penkiems prokurorams tenka vienas padėjėjas. Tik Generalinėje ir apygardų prokuratūrose situacija šiek tiek geresnė, o apylinkių prokuratūrose padėtis kritiška. Prokurorų padėjėjai turėtų talkinti prokurorams rašant procesinius sprendimus, o priėmęs sprendimą prokuroras turėtų tik patikrinti padėjėjo darbą ir užrašyti rezoliuciją. Tačiau padėjėjų trūksta. Teisės mokslus baigusiems absolventams padėjėjų darbas tėra tik kaip tarpinis laiptelis į prokuroro postą.

Kurioziškiausia situacija būna tada, kai prokurorai net nepasivargina rašyti kaltinamojo akto. Baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad baigus bylą prokuroras gali pareikalauti iš tyrėjo ataskaitos. Jai keliami reikalavimai yra kone tokie patys kaip kaltinamajam aktui. Nurodyta, kad ji turi būti trumpa ir apimti bylos esmę. "Tikrai žinau, kad yra nemažai prokurorų, kurie pareikalauja ataskaitą atsiųsti ne tik "popieriniu" variantu, bet ir elektroniniu paštu. Neretai tokie prokurorai tik pakeičia ataskaitos pavadinimą į "kaltinamasis aktas" ir siunčia ją teismui", - LŽ sakė V.Bakas.

Generalinis bando taisyti padėtį

Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (ITĮPS) apie padėtį ir atliktus tyrimus pranešė tiek Vyriausybei, tiek Generalinei prokuratūrai.

"Generalinėje prokuratūroje į mūsų siunčiamus dokumentus buvo reaguota. Pernai rugpjūtį ITĮPS atsiųstame rašte A.Valantinas prašo informuoti apie konkrečių prokurorų daromus pažeidimus. Rašte taip pat teigiama, kad nustačius galimus pažeidimus bus tikrinamas prokurorų darbas, o faktams pasitvirtinus skiriamos drausminės nuobaudos. Tačiau generalinės prokuratūros viešųjų ryšių poskyryje LŽ sužinojo, kad tokių tyrimų dar nebuvo nė vieno. Pasirodo, nebuvo gautas jokios įstaigos nė vienas raštas, kur būtų nurodyti konkretūs prokurorų pažeidimai ar bent jau įvardyta prokuratūra, kurioje jie būtų buvę padaryti.

Tyrėjai susitaikė

Kaip išvadose teigia profesinė sąjunga, tyrėjų nuolat atliekami jiems nepriklausantys darbai gali reikšti arba tai, kad tyrėjams trūksta žinių apie baudžiamajame procese dalyvaujančių institucijų kompetencijų ribas, arba jie tiesiog susitaikė su jau daugiau kaip ketverius metus vyraujančiu iškreiptu darbų pasidalijimu.

LŽ pavyko gauti raštą, kurį pernai lapkritį pasirašė Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras Gediminas Bernotavičius. Iš šio rašto aiškėja, kad tyrėjams teks rašyti dar daugiau dokumentų. Jame aiškiai nustatyta, kad prokuroro ikiteisminiam tyrimui baigti skirtas laikas - du mėnesiai. Tiesa, numatyta, kad esant objektyvioms priežastims, tyrimo laikas gali būto pratęstas. Kiekvienas ikiteisminės įstaigos vadovas turi pateikti prokurorams tyrėjų turimų bylų sąrašus. Tačiau, pasak vienos komisariato vadovės, prašiusios neminėti jos pavardės, paprasčiausiai išsiųsti sąrašus dažnam prokurorui nepakanka. Jie prašo kartu pateikti ir bylos aprašymus bei įvardyti priimtus procesinius sprendimus. "Juk tuos sprendimus turėtų priimti patys prokurorai, tačiau kai rašome juos mes, tenka pildyti ir papildomus dokumentus", - piktinosi moteris.

Pareigūnė sakė, kad prieš keletą metų tokia tvarka jau buvusi, ir tyrėjai dažnai sugaišdavo ne vieną dieną važinėdami į prokuratūras ir laukdami eilėse prie prokurorų kabinetų. "Nuo sausio pradžios įsigaliojęs nutarimas vėl grąžino senąją tvarką. Nuo pat mėnesio pradžios tik tą ir darau, kad rašau įvairius raštus", - dievagojosi moteris. Pasak įstaigos vadovės, teritorinių komisariatų nusikaltimų tyrimo skyriai dabar tapo lyg ir dviejų ponų tarnais. Jie turi ne tik atsiskaityti savo tiesioginei vadovybei, o dabar - papildomai ir prokurorams.

Nutarimo nekomentuoja

Įstatymai numato, kad nusikaltimo tyrimas turi būti atliktas per maksimaliai trumpą laiką, ir prokurorai turi teisę skirti terminus. Tačiau bėda ta, kad tie terminai ne visada būna realūs. Policijos pareigūnai skundžiasi didėjančiu darbo krūviu. Tyrimų duomenimis, net 58 proc. policijos tyrėjų pripažino, kad jiems nuolat tenka dirbti viršvalandžius. Tačiau prokuratūra į tai nemano atsižvelgti. LŽ paskambinus į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, vyriausiasis prokuroras savo pasirašyto nutarimo nekomentavo. Per savo sekretorę jis tik perdavė, kad nutarimas suderintas su komisariatų vadovais. Vis dėlto akivaizdu, kad į tyrėjų ir jų vadovų atliekamo darbo krūvį ir prokurorų daromus baudžiamojo proceso pažeidimus nebuvo atsižvelgta. Tyrėjams belieka viltis, kad apie tai vis dėlto bus prabilta Vyriausybėje per Strateginio planavimo komiteto posėdį. Tačiau, pasak V.Bako, prokuratūrų vadovai nėra pateikę jokių pasiūlymų, kaip taisyti padėtį. Jie pakalba, kad trūksta prokurorų, reikėtų skirti papildomų lėšų prokurorų padėjėjų etatams įsteigti. O visuomenė mato tai, ką mato: nusikaltimo tyrimas dažnai nepajuda iš mirties taško. Kada juos tirti, jei trečdalis jėgų metama nereikalingiems dokumentams rašyti?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"