TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Policija slepia savo "kelių erelius"

2012 10 23 6:12
LŽ archyvo ir Eltos nuotraukos/Tarp policijos pareigūnų esama "kelių erelių", tačiau net nuasmeninti duomenys apie jų padarytus pažeidimus neteikiami.

Kiek ir kokio rango policijos pareigūnų mėgsta automobiliais lakstyti šalies keliuose - paslaptis. Suteikti šią informaciją Policijos departamentas (PD) atsisako motyvuodamas Asmens duomenų apsaugos įstatymu. Tačiau toks atsisakymas - nepagrįstas.

Nelaimėmis arba net tragedijomis virtę eismo įvykiai, kurių dalyviai būna ir policijos pareigūnai, paprastai neslepiami nuo visuomenės. Tačiau informacijos, kiek pareigūnų nubausta dėl greičio viršijimo ir kaip į tokius pažeidimus reagavo jų viršininkai, visuomenei nebuvo ir oficialiai neteikiama.

Nuo Ainošiaus pas Kaipošių

Gal vairuojantys policijos pareigūnai yra itin drausmingi? Norėdamos tai išsiaiškinti LŽ pirmiausiai kreipėsi į PD. Šios institucijos Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis patarė kreiptis į Lietuvos kelių policijos tarnybą (LKPT), kuri neva ir pateiks tokius duomenis. Tačiau LKPT viršininkas Gintaras Aliksandravičius nusistebėjo - informacijos reikėtų ieškoti PD Imuniteto valdyboje. Esą pareigūnų nusižengimus fiksuoja būtent šis padalinys, o LKPT visi Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjai fiksuojami nesidomint, kur jie dirba ar kokias pareigas eina.

PD Imuniteto valdybos Korupcijos prevencijos ir analizės skyriaus viršininkas Andrius Čypas LŽ patikino, kad pageidaujama informacija valdyboje yra, tačiau jis siūlė pirmiausia kreiptis į Komunikacijos skyrių. Kadangi šio skyriaus viršininkas R.Matonis jau buvo pareiškęs tokių duomenų neturintis, LŽ mėgino pakalbinti Imuniteto valdybos viršininką Donatą Malaškevičių.

"Tokios informacijos nesisteminame. Mūsų valdybos net nedomina, kas, kiek kartų ir kaip pažeidė KET. Už tokius pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė, o tarnybos tikslas - užkardyti arba išaiškinti galimas nusikalstamas veikas, kurias daro pareigūnai arba kurios yra nukreiptos prieš juos", - teigė D.Malaškevičius. Esą gaudyti greitį mėgstančius pareigūnus - ne Imuniteto valdybos funkcija. Paklaustas, kaip tuomet vertinti dar visai neseniai išreklamuotus valdybos pareigūnų reidus bandant nustatyti prie vairo sėdusius galbūt neblaivius kolegas, D.Malaškevičius pakartojo, kad pagrindinė valdybos funkcija - nusikaltimų užkardymas, ir davė jau girdėtą patarimą - kreiptis į PD Komunikacijos skyrių.

Greitį viršijęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas R.Požėla tokį pažeidimą tapatina su gatvės perėjimu ne tam skirtoje vietoje.

Prisidengė įstatymu

LŽ oficialiai paklausė, kurie departamento ir kokių policijos komisariatų pareigūnai (išskyrus paprastus policininkus) šiais metais buvo bausti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą dėl greičio viršijimo, kokio dydžio baudos jiems buvo skirtos, kada ir kur buvo fiksuoti pažeidimai. Taip pat teirautasi, ar šių pareigūnų atžvilgiu buvo atliekami tarnybiniai patikrinimai, ir jei taip, kokios buvo išvados. LŽ patikslino: jei DP manoma, kad pateikiant informaciją su vardais ir pavardėmis būtų pažeistas įstatymas, atsakyme prašoma nurodyti faktus nuasmeninant duomenis.

"Taigi iš inicialų atseksite, kas, kur ir kokį pažeidimą padarė?" - tokiu prašymu akivaizdžiai buvo nepatenkintas Komunikacijos skyriaus viršininkas R.Matonis. Tačiau jis pažadėjo "pažiūrėti". Netrukus buvo gautas atsakymas.

"Informuojame, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kaip ir numato ATPK 15 straipsnis, administracinėn atsakomybėn traukiami bendrais pagrindais, t. y. taip pat kaip ir visi kiti asmenys. Policija, kaip duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas, privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo", - rašoma R.Matonio atsakyme. Tad jei tikėtume tokiu raštu, PD pareigūnai neturi teisės atskleisti duomenų apie kolegas "kelių erelius".

Nepagrįstas atsakymas

LŽ kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI) su prašymu pakomentuoti, ar teisus R.Matonis, atsisakydamas pateikti net nuasmenintus duomenis apie statutinius pareigūnus, pažeidusius KET.

"Remdamasis Asmens duomenų įstatymu departamentas turėjo pateikti nuasmenintą informaciją. Atsakyme pateiktas formalus situacijos vertinimas - kad Policijos departamentas yra tam tikrų duomenų bazių tvarkytojas. Tai ir taip aišku. Kalba eina, kad iš šių bazių prašoma tam tikros nuasmenintos informacijos, kuriai įstatymas netaikomas", - LŽ sakė VDAI vadovas Algirdas Kunčinas. Kitaip tariant, jis konstatavo, kad redakcijai buvo atsiųstas formalus, jokiais įstatymais nepagrįstas atsakymas.

Ar aukšto rango statutinis pareigūnas gali būti tapatinamas su, tarkime, politiku, kuris yra viešas asmuo ir kuriam taikomos griežtesnės atsakomybės ir aštresnės kritikos taisyklės?

"Nors aukšto rango statutinis pareigūnas ir nėra politikas, jis yra viešesnis, palyginti su eiliniais pareigūnais. Jei jo padarytas administracinės teisės pažeidimas yra užfiksuotas ir jis yra nubaustas, tai neturėtų būti slapta informacija prisidengiant Asmens duomenų apsaugos įstatymu. Priešingai, kuo aukštesnis pareigūno statusas, tuo jis pats turėtų būti labiau suinteresuotas, kad tokia informacija nebūtų slepiama. Manyčiau, tokį pareigūną net korektiška klausti apie padarytą pažeidimą", - pažymėjo A.Kunčinas.

Kai kurių apskričių policijos komisariatų interneto svetainėse pateikiama informacija apie sulaikytus neblaivius vairuotojus, skelbiami tokių pažeidėjų inicialai ir gimimo datos. Pasak A.Kunčino, net tokia skelbiama informacija nepažeidžia Asmens duomenų apsaugos įstatymo, nes tokiu atveju vadovaujamasi viešuoju interesu - kova su girtaujančiais vairuotojais yra svarbesnė negu jų privatumas. VDAI direktoriaus teigimu, visuomenė taip pat turi teisę žinoti apie policijoje dirbančius "kelių erelius".

LKPT viršininkas G.Aliksandravičius tikino žinantis tik bendro pobūdžio informaciją - kiek kolegų yra pažeidę KET.

Išskirtinis atvejis

LŽ pavyko rasti veikiausiai vienintelį viešai skelbtą atvejį, kai dėl greičio viršijimo buvo įtariamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Magistralinių kelių priežiūros pareigūnas Virgis Velička. Jam priklausantis asmeninis automobilis "Audi A6" liepos mėnesį prie Rumšiškių buvo užfiksuotas leistiną greitį viršijęs net 52 kilometrus per valandą. Nuo pažeidimo užfiksavimo praėjus beveik porai mėnesių ir jo tinkamai neįforminus, faktas buvo paviešintas.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas LŽ sakė, kad viešumos veikiausiai imtasi bandant išsiaiškinti paslaptingą istoriją - V.Velička neigė vairavęs automobilį, o nustatyti teisybę buvo sunku, nes stacionaraus greičio matuoklio padaryta nuotrauka buvo nekokybiška, joje nematyti prie vairo sėdinčio asmens veido.

Įstatymas numato, kad už greičio viršijimą 50 kilometrų per valandą ir daugiau gresia iki 1,5 tūkst. litų bauda ir teisės vairuoti automobilį atėmimas iki pusės metų. Pareigūnas, kuriam atimta teisė vairuoti, toliau savo pareigų eiti negali.

D.Česnauskas LŽ teigė, kad komisariate jau atskleista minėto įvykio paslaptis. Teigiama, kad V.Velička automobilį buvo laikinai paskolinęs neseniai vairuotojo pažymėjimą gavusiam draugui, kuris magistralėje Kaunas-Vilnius ir "išbandė audinės trauką". "Policininkas savo pasiaiškinime teigė, kad ne pirmus metus dirbdamas Kaune ir beveik kasdien važinėdamas į darbą iš Kaišiadorių žino apie šį stacionarų greičio matuoklį ir tikrai negalėjo viršyti greičio", - sakė D.Česnauskas. Esą jo pavaldinio pasiaiškinimas skamba gana įtikimai.

D.Česnausko teigimu, savi "kelių ereliai" nelieka nepastebėti viršininkų, jie svarstomi etikos komisijoje. Tačiau paklaustas, kiek šiemet tokių svarstytų pareigūnų buvo ir kokios nuobaudos jiems pritaikytos, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas tikino neturintis tokios informacijos. "Visi yra žmonės, visi daro ir darys klaidų. Kol vairuos automobilius, tol darys pažeidimų", - sakė jis.

Statistikos neturi?

Antrąkart kalbintas LKPT vadovas G.Aliksandravičius LŽ teigė, kad turi "šiokią tokią informaciją" apie KET pažeidusius statutinius pareigūnus. Šiais metais nubausta "maždaug 50 statutinių pareigūnų". Paprašytas patikslinti, kokiose apskrityse tokių "kelių erelių" daugiau, kaip greitai jie mėgsta skraidyti, komisaras sakė tokia informacija nedisponuojantis.

"Apie pažeidimus pranešame darbdaviams. Jų reikalas, kaip bus pasielgta su pažeidėjais", - sakė G.Aliksandravičius ir svarstė, kad baudos sumokėjimas - irgi savotiška bauda. "Visi sumoka. Tyliai. Bet man keista, kad apie kitų profesijų pažeidėjus niekas neklausinėja. Tauta taip važinėja, mes taip pat esame tautos dalis", - sakė jis.

Jei policininkas, pasak G.Aliksandravičiaus, taip pat yra "taip važinėjančios tautos dalis", tai kodėl apie "taip važinėjančius" pareigūnus negalima gauti informacijos? "Pagal išgales tai viešiname. Supraskite, kokia motyvacija dirbti policijoje? Koks profesijos patrauklumas? Jei kandidatas atitinka fizinius reikalavimus, yra tinkamo išsilavinimo, džiaugiamės, kad jis įstojo į mūsų gretas. O koks intelektas? Kol policija nebus patraukli, abejoju, ar pasikeis įvaizdis", - apeliavo G.Aliksandravičius.

Viešumos nepanoro

LŽ žurnalisto nuojauta bylojo, kad už PD nenoro viešinti informaciją apie kolegas "kelių erelius" gali slypėti nenoras atskleisti departamentui ne itin malonius faktus. Todėl vieno iš departamento vadovų, policijos generalinio komisaro pavaduotojo Renato Požėlos paklausėme, ar jam teko mokėti baudą už greičio viršijimą.

"Viršijau ir susimokėjau. Tai buvo praėjusią vasarą. Važiavau tarnybiniu automobiliu", - nenoriai prisiminimais dalijosi R.Požėla. Paklaustas, ar tarnybinę mašiną vairavo savaitgalį, jis suskubo pateikti alibi: "Suprantu, kur lenkiate. Deja, tai buvo renginys Klaipėdos apskrityje, ir aš grįžau į Vilnių. Sumokėjau 50 litų."

Pasiteiravus, ar už KET pažeidimą buvo svarstytas, R.Požėla teigė, kad pareigūnai, kaip ir visi mirtingieji, "atsako administracine tvarka, susimoka baudą, ir tiek žinių". Tarnybinis patikrinimas, R.Požėlos teigimu, atliekamas tik tuo atveju, jei būna apgadinta tarnybinė mašina.

R.Požėla tikino, kad policijos generalinį komisarą Saulių Skvernelį apie įvykį informavo dukart - paaiškėjus, kad padarė nusižengimą, ir sumokėjus baudą.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas prisipažino nežinantis, kiek policijos sistemoje yra pareigūnų, kurie, jo paties žodžiais, šiemet "ne vietoje perėjo gatvę".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"