TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Policijos departamente – Lietuvos himnas kitaip

2015 02 25 10:28
Eugenijaus Onaičio nuotrauka

Vasario 24-oji kalendoriuose įvardijama kaip Šventojo Motiejaus, Vieversio ar tiesiog pirmoji pavasario diena. Estijoje vasario 24-ąją švenčiama Nepriklausomybės diena, analogiška mūsų Vasario 16-ajai. Įvairiuose kalendoriuose greičiausiai rastume ir daugiau rekomendacijų, ką turėtume minėti ir kaip švęsti šią dieną.

Policijos departamente šįmet įvyko Lietuvos Respublikos himno diena. Žiūrovams pristatyta mūsų „Tautiškai giesmei“ skirta instaliacija. Šis renginys turėjo ir galėjo pakeisti nuomonę tų, kurie įsitikinę, kad viskas, kas susiję su mūsų valstybinėmis šventėmis ir tautine atributika, turi būti po stikliniu gaubtu ir perrišta juodu kaspinu arba geriausiu atveju gali kelti tik žiovulį; manančiųjų, kad mūsų menininkai sugeba tik niurzgėti, kaip jų meno „niekas nesupranta“ ir kaip „anksčiau gyventi buvo geriau“. Po šio gerą valandą trukusio renginio galbūt daug kas naujai į viską pažvelgė. Kavos ir pyragų šįkart nebuvo, bet siurprizų tikrai užteko.

Renginio „kaltininkas“ – jau daugeliui gerai pažįstamas iniciatorius, visur suspėjantis policijos kapelionas Algirdas Toliatas. Jau buvo pakankamai progų įsitikinti, kad kunigas Algirdas, kaip ir jo oratorijos patronas „linksmasis šventasis“ Pilypas Neris, ne tik pažįsta pačių įvairiausių įdomių bei iškilių asmenybių, bet ir šiomis pažintimis noriai dalijasi.

Prieš penkerius metus mokslo, meno ir technologijų sintezės judėjimo „Sintezija“ kūrėjai – Julius Žėkas, Žydrė Ridulytė ir Algis Sakalauskas (žinoma, buvo gerokai didesnė komanda, čia įvardijome tik pagrindinius vėliavnešius) uždavė sau, regis, paprastą, bet esminį klausimą: ką man reiškia žodis „Lietuva“? Kaip apie tai turėčiau kalbėti šiandien? Ką daryti, kad mano gerovė būtų tautos gerovė (o ir atvirkščiai)?

„Ir Žodis tapo Kūnu.“ Taip taip. Atsakymas labai konkretus – HYMNOS.LT – tarpdisciplininė instaliacija „Tautiška giesmė“ – apjungia istoriją ir dabartį, tradicijas ir inovacijas, žmones ir institucijas. Ir tai ne priešrinkiminė politinės partijos agitacija. Šiandien himną galime ne tik giedoti, bet ir išvysti, na o jei ir to negana, galima net ir paliesti. Prisikėlęs Kristus sako Tomui: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.“

Šis kūrinys apjungia daugiau nei prieš 100 metų Vinco Kudirkos sukurtos „Tautiškos giesmės“ garso spektrogramą, išaustą šiuolaikinėmis žakardinėmis staklėmis, naujausias lazerių technologijas ir dinaminę instaliaciją, kurių pagalba žiūrovas turi galimybę himną ir girdėti, ir stebėti garso kokybinius pokyčius.

„Kodėl pasirinktas Lietuvos Respublikos himnas? Instaliacijos sukūrimas užtruko beveik metus laiko. Tai pareikalavo tikrai didelio mokslininkų, menininkų ir technologijų kūrėjų bendro intelektualinio ir rankų darbo. Be to, tam prireikė ir nemenkų materialinių investicijų, vadybinių ir viešųjų ryšių patirties. Nieko nepaprasta. Pasirinkome kūrinį, kuris mus visus vienija ir yra mums visiems brangus. Himne kaip ir dekaloge išdėstyta visa, ką turime daryti, kad būtume laimingi. Analizuodami nacionalinį simbolį savaime aktualizuojame vertybes“, - sako kūrėjai.

Pasak jų, šis kūrinys yra vienybės, kuri gali viską, pavyzdys. Galbūt dėl to prieš ketverius metus į jo pristatymą Briuselyje Europos Komisijoje ir susirinko per 600 žmonių – jiems buvo įdomu, ką tie lietuviai, kurie dainuodami laimėjo revoliuciją, iškrėtė šį kartą? Šis kūrinys – ne aštuntas pasaulio stebuklas, o tik priminimas, kad valstybė – tai mes.

„Šis kūrinys – tai mano ir visos komandos nuoširdi padėka Lietuvai, kuri mus užaugino tokiais, kokiais esame. Gera, kad himno dėka galime ir vėl visi susitikti. Ir ne tik valstybinių švenčių akimirkomis.

Prisipažinkime, kad mes dažnai gyvename užsidarę savuose urveliuose, šnairuojame, apkalbame ir net pajuokiame tuos, kurie kitokie nei mes. Štai šis projektas yra puikus pavyzdys, kaip menas provokuoja mokslo atradimus ir atvirkščiai, tai skatina institucijų ir žmonių jungimąsi ir taip toliau. Ir ne materialinis atlygis čia svarbu. O tai, kad visi sudėjome širdis“, – sako idėjos, kuri jau apkeliavo 45 įvairias šalis, miestus ir institucijas autorius J. Žėkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"