TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Policijos kriminalistai: muitininkai nuslėpė "žiurkę"

2006 12 19 0:00

Tai buvo tik du 1998 ir 2004 metais muitinės tarnybiniu paštu išsiųsti elektroniniai laiškai. Bet to užteko, kad "Sodros" duomenų bazių vagystę išaiškinę policijos kriminalistai nudžiugtų aptikę įtariamąjį, prekiavusį muitinės duomenimis. Prokuratūrai nurodžius, policija nelengvai surinktą medžiagą perdavė tirti muitininkams... ir viskas nutilo.

Prieš mėnesį duodamas interviu vienam leidiniui, policijos pareigūnas žurnalistui prasitarė apie muitinės neva "užglaistytą" įvykį. Įtariamasis duomenų vagystėmis iš darbo pasitraukė "savo noru", visuomenei apie tai liko nepranešta. "Žiurkė" Muitinės departamente" - taip buvo rašoma apie pareigūno neįvardytą asmenį. LŽ atliktas žurnalistinis tyrimas atskleidė naujų paslapčių.

Grasino žiniasklaida

LŽ žurnalistė neseniai buvo dviejų pareigūnų pokalbio liudininkė. Muitinės darbuotojas kalbėjosi su policijos kriminalistu.

- Mes, muitininkai, girdėjome, kad turite informacijos apie Muitinės informacinių sistemų centro darbuotoją Bašį. Kas atsitiko?

- Na, "padėjome" išeiti.

- Tai už ką?

- Panašu, kad nuo 1998 metų muitinės duomenis pardavinėjo.

- O, varge! Mes tik pastebėjome, kad tokio darbuotojo nėra. Bet ne jūs jį atleidote?

- Na kaip, mes prieš metus nusiuntėme medžiagą jūsų šitam TTT (su korupcija kovojančiai Muitinės departamento direktoriui pavaldžiai Tarnybinių tyrimų tarnybai - red.). Jie ten trūkčiojo, trūkčiojo, trūkčiojo... Paskui gavome konkrečias ekspertizės išvadas, radome du jo laiškus iš tarnybinio pašto - vieną išsiųstą 1998 metais, o kitą - 2004... O šiaip tai jie naudojosi kitu elektroniniu paštu, bet ne savo... Tik dvi klaidas padarė žmogeliai... Išsikvietėme apklausti, apklausėme - jis viską neigė...

- Tai gal nekaltas?

- Paskui surinkome papildomos medžiagos ir jiems (TTT - red.) taip pat nusiuntėme. O jie turbūt todėl, kad nereikėtų dirbti, išsikvietė jį, "užvažiavo", ir jis parašė pareiškimą "savo noru".

- "Sodros" duomenų vagystę ištyrėte patys. Gal nereikėjo medžiagos kitiems siųsti?

- Na, ir aš sakau... Bet prokuroras liepė siųsti muitinei, atseit tegu muitinė pati ir sprendžia su saviškiais...

- Išsprendė?

- Žinau, kad vienas kolegų, rugpjūtį išeidamas atostogų, išsiuntė jiems ir papildomos medžiagos. Ir dar du raštus pridėjo... Grįžo, žiūri - nė į vieną raštą neatsakyta... Jie (TTT - red.) atseit guodėsi, kad neaišku, ką su ta medžiaga jiems daryti... Kolega net įspėjo, kad jei šie neras būdų atlikti savo pareigas, spauda "labai gražiai parašys apie viską".

- Parašė?

- Čia viskas gražiai buvo nutylėta... O paskui tik sužinojome, kad žmogų atleido, "pačiam prašant".

Kaip viskas prasidėjo

Istorijos pradžia priminė detektyvą. Į vieną išperkamosios nuomos bendrovę su draugu užsukęs policininkas išvydo neįtikėtiną dalyką. Bendrovės darbuotoja lyg niekur nieko kompiuteriu naršė "Sodros" duomenų bazę. Policijai ir kitoms specialiosioms tarnyboms šios bazės duomenys nebuvo prieinami. Norėdami gauti žinių apie vieną ar kitą įtariamąjį, pareigūnai siųsdavo užklausą į "Sodrą", o ši po savaitės ar mėnesio pateikdavo atsakymą.

Pamažu paaiškėjo, kad duomenis iš "Sodros" bazės vagia privačios įmonės darbuotojas Jurijus Šifrinas. Ši įmonė pagal sutartį prižiūrėjo "Sodros" kompiuterinę sistemą, Šifrinas pats ją buvo sukūręs. Niekieno nepastebėtas, duomenis išnešdavo, įrašęs į kompaktinį diską, kartą ar du išsiuntė elektroniniu paštu. Surinkta pakakamai duomenų, kad šia veikla Šifrinas užsiėmė nuo 1998 metų. (Tais pačiais metais išsiųstas ir pirmasis elektroninis laiškas iš Bašio kompiuterio - red.)

Realizuoti kompaktines plokšteles Šifrinui padėdavo "Snoro" banko ir "Snoro lizingo" analitikas Aleksandras Eidelšteinas bei buvęs "Snoro" darbuotojas, buvęs KGB karininkas Anatolijus Judinas. Vienos plokštelės kaina - nuo 10 tūkst. litų iki 15 tūkst. litų. Manoma, kad Eidelšteinas neteisėtai sukaupė duomenų apie beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų ir apie daugumą įmonių.

Šį skandalą prieš metus plačiai aprašė spauda.

Bašį "pakišo"?

Eidelšteino kompiuteryje pareigūnai aptiko muitinės darbuotojo nuotrauką bei tarnybinio pažymėjimo numerį, tik pavardė nebuvo paskelbta. Patikrinus šio pareigūno korespondenciją paaiškėjo, kad muitinės duomenys išsiųsti iš Bašio tarnybinio elektroninio pašto dėžutės.

Kai pernai pavasarį policijos ONTT sulaikė Judiną, Šifriną ir Eidelšteiną, muitininko niekas nekliudė. Kai pirmųjų trijų namuose ir biuruose darė kratas, muitininkas ramiai triūsė savo darbe.

Gal jis iš tiesų niekuo dėtas?

LŽ kalbinti policijos pareigūnai tvirtino, kad muitinės duomenų bazės pavogtos - šią slaptą informaciją aptiko pas vieną iš sulaikytųjų.

Muitininkų archyvas labiausiai domino nesąžiningus verslininkus: gavus tokių duomenų, konkurentų ryšiai, prekių judėjimo kryptys, kainos ir kita informacija - kaip ant delno.

Manoma, kad viena kompaktinė plokštelė su įvairių įstaigų duomenimis bei paieškos programa Šifrino ir Eidelšteino kompanijai duodavo po 100 tūkst. litų pelno. Klientai pageidavo, kad duomenų tiekėjai juos reguliariai atnaujintų, prižiūrėtų sistemą. O kiek tokių plokštelių slapta parduota nuo 1998-ųjų?

Muitinės departamento atstovė spaudai Henrika Rukšėnienė "Lietuvos žinioms" sakė netikinti, kad Bašys pats pardavinėjo duomenis. "Gal žmogų paprasčiausiai "pakišo"? - dėl Eidelšteino kompiuteryje rastos pareigūno nuotraukos stebėjosi Rukšėnienė. Atstovės spaudai nuomone, buvęs paeigūnas gali būti nekaltas.

"Lietuvos žinios" taip pat neteigia, kad Bašys pardavinėjo duomenis ar kitaip nusikalto. Tuomet...

... kas tikrasis vagis?

Stasys Bašys nebuvo eilinis informatikas. Pasak LŽ šaltinių, tai buvo statutinis pareigūnas, Muitinės informacinių sistemų centro (MISC), Duomenų saugyklų skyriaus viršininko dešinioji ranka. Duomenų saugyklos - tarsi Muitinės informacinės sistemos "širdis".

"Lietuvos žinios" pakalbino Duomenų saugyklų skyriaus viršininką Viktorą Abaravičių, už ką buvo atleistas jo pavaldinys.

"Tai kad ne atleistas, o jis pats išėjo, - paaiškino Abaravičius. - Jis dirbo vyriausiuoju specialistu".

Kodėl išėjo? "Seniai ruošėsi, gal dėl atlyginimo... Niekas nepadidino, ir jis vieną kartą atnešė pareiškimą", - sakė Abaravičius.

Žurnalistei priminus, kad žmogus buvo įtariamas duomenų vogimu, Abaravičius leido suprasti to negirdėjęs.

"Tai gal žmogų paprasčiausiai "pakišo?" - paskambinę kitą dieną, Abaravičiui pakartojome atstovės spaudai versiją. Abaravičius atsakė panašiai galvojęs. Žurnalistei paminėjus, kad tai reikštų, jog tikrasis vagis tebetriūsia su nevieša informacija, pašnekovas šių abejonių neišsklaidė.

Nubausti neįmanoma?

"Ar tiesa, kad TTT, gavusi iš policijos medžiagos apie Bašio įtartiną veiklą, šią medžiagą "numarino", paliko netirtą?" - klausėme Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos viršininko Romo Speičio.

"Jei atsakyčiau vienu žodžiu, tai "NE!"... O jei plačiau, tuoj paaiškinsiu... Jei kalbate apie tarnybinį nusižengimą 1998 ar 2004 metais, mes negalime nubausti pareigūno už tai, ką jis atliko daugiau nei prieš metus. Tam nėra jokių svertų. Mes (TTT - red.) nesame ikiteisminio tyrimo subjektai, o tik - operatyvinio".

Pasak pašnekovo, iškelti baudžiamąją bylą galėjo tik prokuratūra ar kita ikiteisminį tyrimą atliekanti įstaiga.

Žurnalistei pasiteiravus, kodėl įtariamam dėl neteisėtos veiklos pareigūnui po pirmųjų signalų leista dirbti dar apie metus, Muitinės departamento direktorius Rimutis Klevečka atsakė: "Ką departamentas galėjo, tą padarė".

"Jis (Bašys - red.) iš darbo išėjo, nes neturėjo aukštojo išsilavinimo", - sakė Klevečka.

Tai gal praeityje tarnybiniu paštu išsiųsti laiškai - pagrindas statutinį pareigūną atleisti kaip praradusį pasitikėjimą ar sutepusį pareigūno vardą?

"Šiuo atveju elgiamės atsargiai: teismai paprastai sugrąžina atgal į darbą žmones, atleistus neturint pakankamo teisinio pagrindo. Bylą iškelti turėjo tie, kas ją tyrė. Mes neturime tokios teisės", - pakartojo Klevečka.

Pašnekovai nesutiko su policijos kriminalistų nuomone, kad TTT tingėjo dirbti, o Muitinės departamentas "viską užglaistė".

Ar Klevečka bei Speičys įsitikinę, kad po jų stogu nebėra duomenis pardavinėjančios "žiurkės"?

Speičys: "Teoriškai įmanoma viskas, kitaip sakant, kas gali paneigti... Tačiau neįmanoma pradėti sekti visų darbuotojų".

Finansų ministerijos atstovė spaudai Giedrė Balčytytė "Lietuvos žinioms" teigė, jog ministerijos darbuotojai nežinojo apie Muitinės departamente tūnantį ar tūnojusį informacijos vagį. "Klausinėjau kelių specialistų, tačiau jie tai išgirdo tik dabar, - sakė Balčytytė. - Finansų ministerija tiesiogiai nekontroliuoja MISC, tarp ministerijos ir MISC yra "tarpininkas" - Muitinės departamentas. Ministerijai apie duomenis įtariamai pardavinėjusį pareigūną departamentas nepranešė".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"