TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Poliklinikų likimą spręstų vietos valdžia

2013 10 24 6:00
Siūloma, kad poliklinikų vadovų darbas būtų vertinamas atsižvelgiant ir tai, kiek laiko žmonės turi laukti gydytojo konsultacijos. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Visas šalies ligonines po savo sparnu priglobti siekianti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) savivaldybėms žada palikti pirminės sveikatos priežiūros įstaigas. Merijoms siūloma pačioms spręsti dėl privačių gydytojų kabinetų plėtros ir vertinti poliklinikų vadovų veiklą.

Pagal SAM parengtas Sveikatos priežiūros įstaigų ir Sveikatos sistemos įstatymų pataisas, merijoms numatoma suteikti įgaliojimus reguliuoti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų išsidėstymą taip, kad būtų užtikrinamas jų prieinamumas savivaldybių teritorijose. Savivaldybių administracijos tokių paslaugų teikėjams, atsižvelgdamos į jų reikalingumą, išduotų arba neišduotų leidimus.

Jei pagal vietos valdžios priimtus strateginio planavimo dokumentus nebūtų patenkinamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugų poreikis, būtų skelbiamas viešas konkursas jų teikėjui išrinkti.

Užsimota pakeisti ir įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sąlygas. Šiuo metu jų alga susideda iš dviejų dalių - pastovios ir kintamos. Antroji negali siekti daugiau kaip 40 proc. pirmosios dalies. Konkretus kintamos dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir yra nustatomas vieniems metams. Jeigu jie neigiami, kintama algos dalis apskritai negali būti skiriama.

Ministerija siūlo nustatant kintamą atlyginimo dalį atsižvelgti ne tik į finansinius rezultatus, bet ir į kitus kriterijus - kokybės vadybos sistemos diegimo ir plėtojimo laipsnį, gydytojo konsultacijos laukimo laiką, pacientų pasitenkinimo lygį, korupcijos vertinimo indeksą ir kita.

Taiso klaidas

Pataisų iniciatoriai įsitikinę: jas įgyvendinus bus sudarytos teisinės prielaidos reguliuoti paslaugų teikėjų tinklą pagal realius poreikius, o geriausias sąlygas teikiant paslaugas pasiūliusiam teikėjui - taupomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos.

LŽ kalbintas sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis aiškino, kad iki šiol poliklinikos mūsų šalyje buvo kuriamos gana chaotiškai. „Nuo 2007 metų teisė daryti bent šiokią tokią įtaką privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų kūrimuisi iš savivaldybių buvo atimta. Tokia situacija lėmė didžiules jų išsidėstymo disproporcijas“, - sakė ministras.

V.P.Andriukaičio teigimu, būtina pertvarkyti ir medicinos viešųjų įstaigų vadovų darbo apmokėjimo tvarką. Esą didesnis jų veiklos vertinimo kriterijų skaičius leis objektyviau įvertinti padėtį įstaigose. „Nuo vadovo ne visada priklauso metų finansiniai rezultatai, ypač esant nepakankamam finansavimui. Tokiu atveju jis nieko negali padaryti“, - tikino V.P.Andriukaitis.

Seniai reikėjo

Merijų atstovai pripažįsta, kad permainos sveikatos priežiūros įstaigų sistemoje pribrendo jau seniai. „Savivaldybėms dar prieš 5-6 metus reikėjo palikti teisę spręsti, ar kurioje nors konkrečioje vietovėje būtina nauja, tegul ir privati, poliklinika“, - pažymėjo Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys. Anot jo, daugelis gydytojų privačius kabinetus įkūrė ten, kur patys norėjo, o ne tose vietovėse, kuriose labiausiai trūksta jų paslaugų.

Vis dėlto Marijampolės savivaldybėje, kuri turi jai priklausančią viešąją įstaigą Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrą, kaip tikino V.Brazys, pavyko išvengti itin netolygaus šios grandies medicinos įstaigų pasiskirstymo tiek mieste, tiek kaimiškosiose teritorijose, nors Marijampolės centre privačių poliklinikų yra kur kas daugiau negu mikrorajonuose, kur gyvena daugiausia žmonių.

„Kai savivaldybėms bus suteikta teisė reguliuoti privačių gydytojų kabinetų steigimą, galėsime išduoti leidimus kurtis tik ten, kur jų nėra arba yra per mažai. Parengsime specialią šių įstaigų išsidėstymo schemą“, - kalbėjo Marijampolės vadovas.

Utenos rajono meras Alvydas Katinas teigė, jog dėl netobulos priedų medicinos įstaigų vadovams skyrimo tvarkos šiemet savivaldybėje kilo nesusipratimas, ir jo niekaip nepavyko išspręsti. Rajono taryba norėjo skirti priedą naujam ligoninės vadovui, tačiau paaiškėjo, kad negali to padaryti, nes praėjusius metus įstaiga baigė nuostolingai.

Kyla neaiškumų

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) konsultantė socialiniais klausimais Gražina Šapalaitė LŽ užsiminė, kad asociacijoje ne kartą buvo svarstomi SAM pateikti įstatymų pakeitimai.

„Savivaldybės pritaria siekiui kur kas griežčiau reglamentuoti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų kūrimąsi, tačiau turi pastabų dėl vadovų veiklos vertinimo kriterijų. Kai kurie jų, pavyzdžiui, korupcijos įstaigoje lygis, gydytojo konsultacijos laukimo laikas, kelia abejonių“, - sakė ji. Anot G.Šapalaitės, kol kas nelabai aišku, nei kaip nustatyti tokius lygius, nei kaip juos vertinti.

LSA konsultantės nuomone, pirmiausia reikėtų patvirtinti bendrą tokių kriterijų nustatymo tvarką ir tik tada leisti merijoms pagal juos vertinti viešųjų įstaigų vadovų darbą.

Į nemažą dalį pastabų, gautų iš savivaldybių, LSA, kitų institucijų bei organizacijų, SAM atsižvelgė ir pateikė patobulintą pataisų versiją. V.P.Andriukaičio teigimu, tai tėra dalis visų parengtų pataisų. Per artimiausias dvi savaites visas komplektas turėtų būti pateiktas svarstyti Vyriausybei, o kai ši pritars pataisoms, jos keliaus į Seimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"