TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politika pradvisusi "mailiaus" byla

2012 04 23 6:44

Trečius metus po teismus tampomi verslininkai, ketinę įgyvendinti žuvivaisos projektus, bet paversti milijonų grobstytojais, jau seniai kalba sulaukę įspėjimų, kad įžengė į mafijos veiklos lauką. Tačiau nei jie, nei pagrindiniu kaltininku paverstas buvęs ambasadorius Romualdas Visokavičius nesitikėjo, kad mafijos vaidmenį perims teisėsauga, klusniai ginanti suinteresuotų grupių interesus.

Rytoj Vilniaus 1-asis apylinkės teismas vėl imsis daugiau kaip dvejus metus besitęsiančios vadinamosios mailiaus bylos, kurioje įtarimai siekiu apgaule įgyti didelės vertės turtą - 10 mln. litų iš Europos Sąjungos (ES) fondų ir valstybės biudžeto - pareikšti 9 asmenims, tarp jų ir "lito tėvui", buvusiam Lietuvos banko vadovui, ambasadoriui R.Visokavičiui.

Didžiulės apimties tyrimas, galintis tapti puikia iliustracija to, kas laukia krašto verslininkų, panorusių nerti į sritį, jau pasidalytą suinteresuotų grupių, yra lydimas politinio ažiotažo, skambių pareiškimų, pagal tyrėjų dūdelę nesutinkančių šokti teisėjų nušalinimo. O kartu - ir vis akivaizdesnių tampančių įtarimų, kad vadinamoji mailiaus byla galėjo tarnauti priedanga kur kas didesnio masto aferai, kurioje už mažų žuvelių kyšo milijoniniai ranka rankon veikiančių politikų, jų valdomų teisėsaugos institucijų ir nusikalstamo pasaulio interesai.

"Manau, kad didelę įtaką šioje jau dvejus metus vilkinamoje byloje mano atžvilgiu darė kai kurių asmenų suinteresuotumas nukreipti teisėsaugos ir žiniasklaidos dėmesį, organizuoti rezonansinę bylą ir ją stumti į teismą, tokiu būdu paslepiant savo interesus, - tvirtina jam metamus kaltinimus griežtai neigiantis dr. R.Visokavičius. - Tačiau nebūtina politikui, įtvirtinančiam savo interesus, kitų asmenų sodinti į kalėjimą ir nesant jokio teisinio pagrindo organizuoti ikiteisminio tyrimo. Aiškiai matyti, kad Lietuvoje politinėje kovoje naudojami kriminaliniai metodai, o prokuratūra yra neveiksminga ir tapusi įrankiu tiek politinėje, tiek ekonominėje kovoje. Kai kurių politikų samprata apie valstybingumą yra žemiau kritikos ribų, tačiau neprarandu vilties, kad padėtis pasikeis."

Sukėlė skandalą

"Pasiekdavo tos FNTT bylos teismus ir anksčiau. Noriu pasakyti, juk matydavote ir jūs, kas vykdavo viešojoje erdvėje. Tranki operacija, sulaikoma 30 žmonių, uždaromi į areštines, toliau trimituojama apie milijonus pagrobto PVM ir dar kažkokių dalykų. O kai atliekamos revizijos, paaiškėja, kad tie milijonai - tik šimtai tūkstančių. Iš 30 įtariamųjų lieka tik 5. O teismas nuteisia vieną ir tik už 10 tūkstančių. Štai kur problema. Negalima viešajai erdvei pateikti to produkto ne tokio, koks jis yra iš tikro. Tiksliau galima kalbėti tik atlikus tyrimą. Iš tų kelių dešimčių pakliuvo ir nekaltų žmonių. Jiems buvo sugadinta karjera, suterštas geras vardas - buvo ir tokių atvejų. Kai kada aš pašiurpdavau. Kas čia, ar Stalino laikai, kada vykdoma operacija ir sulaikoma 30 žmonių..." - prieš kelerius metus žiniasklaidai piktinosi Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius.

Prokuroras tąsyk kalbėjo ne apie "mailiaus" bylą - apie kitas garsiai pradedamas, bet tyliai užbaigiamas teisėsaugininkų operacijas. Bet ši, mūsų nagrinėjama, byla puikiausiai iliustruoja R.Jancevičiaus pasipiktinimą.

2010-ųjų kovą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai sulaikė septynis asmenis, esą ketinusius pasisavinti žuvivaisai skiriamus ES milijonus, dar septyniems pareiškė įtarimus. Netrukus į žiniasklaidą buvo nutekinta konkreti informacija, kad pagrindinis gaujos, kaip teigta, nusitaikiusios į 22,5 mln. litų paramos, organizatorius yra praeityje populiaraus muzikos festivalio "Vilniaus bokštai" laureatas dainininkas Vytautas Petrušonis, nutylint, kad jis - ir diplomuotas inžinierius, 13 pastarųjų metų gilinęsis į žuvivaisos projektus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kaip teigta, tai V.Petrušonis esą sumanė, kaip per Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), administruojančią ES paramą, pasisavinti lėšas, ir šią idėją įgyvendinti įkalbėjo baldais prekiaujančius Kauno verslininkus brolius Egidijų bei Mindaugą Gesevičius.

Tuo pat metu pranešta, kad grupuotė turėjo įtakingų globėjų, kurie projektą pinigams gauti stūmė valdžios koridoriuose, o netrukus įvardyta, kad toks pažinčių nestokojantis žmogus - neseniai iš darbo Kazachstane grįžęs ambasadorius R.Visokavičius.

Vos po kelių dienų FNTT "pasitaisė" - gaują organizavo verslininkas E.Gesevičius. Tai jis esą įkūrė 7 fiktyvias bendroves, kurioms vadovauti paskyrė savo šeimos narius, tai jis sumanė įsigyti apleistas kiaulides, kurias ketino pristatyti kaip tinkamas patalpas mailiui auginti, jis pasitelkė V.Petrušonį ir įtraukė į projektą R.Visokavičių, už globą pristatęs ilgą laiką viso krašto pinigus tvarkiusiam ambasadoriui kyšį - keliasdešimt tūkstančių litų vertus kelis itališkų baldų komplektus.

Viešojoje erdvėje nebuvo atskleista tik pagrindinė šios bylos detalė - tai, kad be jokio teismo jau nuteisti ir sukčiais jau vadinami verslininkai europinės paramos dar nebuvo gavę, tad ir nuspręsti, būtų jie pasisavinę prašytus milijonus ar vis dėlto įsukę sėkmingą verslą, progos niekas negavo. Tik kiek vėliau, paklaustas, ar "sukčiai" buvo labai arti ES milijonų, tyrimą kontroliuojantis Generalinės prokuratūros (GP) prokuroras Dainius Baraniūnas ištarė: "Kol kas buvo vertinamos paraiškos gauti paramą. Kilus įtarimų, NMA buvo paprašiusi papildomų duomenų. Esant teigiamam įvertinimui, pasirašoma rėmimo sutartis, ir tik tada projektas pradedamas vykdyti." Tačiau paraiškų įvertinimo, taigi, ir pinigų skyrimo, nebuvo - tam kelią užkirto, kaip teigta, sėkminga FNTT operacija.

Kaltinimai bliūkšta

Praėjus metams, jau 2011-aisiais, teismą pasiekusioje byloje iš minėtų 16-os įtariamųjų liko vos 9. Iš 22,5 mln. litų, kuriuos esą ketinta pagrobti, - 10 mln. litų. Iš tyrimo medžiagos išnyko jį kelis mėnesius "puošusi" žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pavardė - politikas, iš pradžių apklaustas kaip specialusis liudininkas, byloje dabar nebefigūruoja, kaip ir į dugną temptas tuometinis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Kazimieras Lukauskas.

Tačiau byloje, kurią pirmoji atsivertusi teisėja neslėpė nuostabos dėl prieštaringai suformuluotų ir vienas kitą paneigiančių kaltinimų, tebelieka R.Visokavičiaus pavardė. Ambasadorius, per ilgus atstovavimo Lietuvai metus įpratęs ginti krašto verslininkų interesus, šioje byloje kaltinamas bandęs paveikti žemės ūkio ministrą K.Starkevičių priimti žuvivaisos projektą įgyvendinti siekiančiam E.Gesevičiui palankius sprendimus, VMVT vadovą K.Lukauską - išduoti suklastotus veterinarinius dokumentus, o Ūkio banką ir jo steigėją Vladimirą Romanovą - falsifikuotus patvirtinimus apie verslininkams ketinamą suteikti paskolą.

"Byloje nei V.Romanovas, nei K.Lukauskas, nei K.Starkevičius netvirtina, kad R.Visokavičius prašė atlikti neteisėtus veiksmus, išduoti tikrovės neatitinkančias pažymas arba prioritetus suteikti minimoms bendrovėms. Banko išduotos pažymos pripažintos tinkamomis. Tai, kad VMVT suteiktos deklaracijos verslininkams yra parengtos tinkamai, pripažino jas tikrinę Europos Komisijos ekspertai iš Vokietijos", - bylos tyrėjams nurodo R.Visokavičiaus advokatas Juozas Gaudutis.

Kyšis pradingo

Per bylos tyrimo laiką iš jos dingo ir ambasadoriaus už tarpininkavimą esą gauta nauda - kyšiu vadinami baldų komplektai, kuriuos R.Visokavičius iš E.Gesevičiaus vadovaujamos bendrovės "Dusėtai" pirko metai iki užverdant visai košei. Nors FNTT tyrėjai, ambasadoriaus namuose atlikę neteisėtą kratą (tai neskundžiamu nutarimu konstatavo Vilniaus apygardos teismas) ir vietoj 5 baldų komplektų sugebėję pamatyti tik tris, ir tuos - pigiausius, bandė įrodyti, kad R.Visokavičius iš sandėrio gavo 27 tūkst. litų naudos, dabar tvirtinama, kad kyšis siekė... 422 litus. Esą būtent tokia suma buvo sumažinta baldų kaina nuo ambasadoriui pateikto komercinio pasiūlymo.

Įrodyti buvus kyšį tyrėjai bandė pasitelkę dešimtuoju įtariamuoju šioje byloje turėjusį tapti, bet vėliau liudytoju pervadintą buvusį E.Gesevičiaus darbuotoją Vytautą Mintaučkį. Žmogus, žadėjęs dalyvauti žuvivaisos projekte, ir tik dėl jam žinomų priežasčių kelis iš šimtų dokumentų pasirašęs už savo dukterį, taip pat ketinusią prisidėti prie naujo verslo, 2010-ųjų gruodžio 29 dieną prisipažino padaręs nusikaltimus - klastojęs parašus. Byloje fiksuota: "Pilnai sutinka su 2010.12.21 apklausos parodymais. Sutinka bendradarbiauti, kad tik atleistų dukrą nuo baudžiamosios atsakomybės."

Net ir akivaizdžiai įbaugintas V.Mintaučkis, regis, pasirengęs viskam, kad tik išgelbėtų savo vaiką, po prisipažinimo FNTT tyrėjų atvežtas į R.Visokavičiaus namus ir žadėjęs parodyti, kur stovi kyšiu tapę baldai bei kaip buvo manipuliuojama jų kaina, tesugebėjo paliudyti, kad ambasadorius baldus pirko, tačiau mokėjo pinigus už juos ar ne - nežinąs ir negalįs patvirtinti.

Spaudimas - iš viršūnių

Gilinantis į FNTT ir GP iki šiol intensyviai stumiamą bylą, reikėtų domėtis jos ištakomis - tai yra kas ir kodėl buvo suinteresuotas, kad ekspertų perspektyviu vadinamas žuvivaisos projektas nebūtų pradėtas įgyvendinti, ir kas turėjo galių jį stabdyti, pasitelkdamas net Lietuvos teisėsaugos pajėgas.

Kaip žinoma, kreipimosi į FNTT autorystę linkęs prisiimti žemės ūkio ministras K.Starkevičius, jau po to, kai buvo apklaustas byloje, pareiškęs, kad siūlomas projektas jam anksčiau sukėlė didelių įtarimų, paskatinusių kreiptis į specialiąsias tarnybas, ir tyrime įgijęs liudininko statusą.

R.Visokavičius pasakoja, kad pasikonsultuoti dėl jam perspektyviu pasirodžiusio projekto su ministru pasisiūlė jis pats. Net kelių oficialiai suderintų vizitų metu K.Starkevičius neišsakęs neigiamo nusistatymo - atvirkščiai, patikinęs, kad "mailiaus" projektas gali pretenduoti į ES paramą, jeigu bus parengtas tinkamai. "Kai trečią, ir, manau, paskutinį kartą užsukau pas K.Starkevičių, jis jau elgėsi visai kitaip. Pradėjo mykti, kad gavęs informacijos iš FNTT, esą projekto rengėjai yra neaiškūs. Pasakiau, kad dar kartą paskambinsiu E.Gesevičiui, pasitikslinsiu, ar viskas ten gerai, ir jei paaiškės, kad kažkas neskaidru, tegu ministras juos veja lauk", - LŽ pasakojo ambasadorius.

R.Visokavičius tvirtina po to dar paskambinęs E.Gesevičiui ir sulaukęs patikinimo, kad visi dokumentai parengti deramai. Tai perdavęs ir K.Starkevičiui. Bet tada į procesą jau įsitraukę FNTT tyrėjai.

LŽ šaltinių teigimu, būtent tuo metu ministras K.Starkevičius jau turėjo informacijos, kad pats yra minimas tarp įtariamųjų "mailiaus" byloje. Tokia žinia jam esą buvo perduota iš FNTT kuruojančios Vidaus reikalų ministerijos (VRM), kuriai vadovavo liberalcentristas Raimundas Palaitis. K.Starkevičius nedelsdamas pakeitė poziciją ir pradėjo skelbti pats inicijavęs kreipimąsi į teisėsaugininkus.

Ištakose - "žuvų mafija"

Kaip galima būtų aiškinti VRM susidomėjimą taip toli nuo jos kompetencijos esančia žuvivaisos problematika? Šiuo atveju reikėtų prisiminti jau anksčiau LŽ aprašytą istoriją, taip pat susijusią su žuvininkyste ir... su VRM. 2009-ųjų pradžioje, vos keliais mėnesiais anksčiau, nei pradėjo domėtis "mailiaus" projektais, FNTT užčiuopė platų žuvų gaudymo, perdirbimo ir pardavimo mafijos tinklą, veikiantį nuo Panemunės ir Klaipėdos iki Tauragės, siekiantį Vilnių ir išeinantį už Lietuvos ribų. Šiame didelę naudą krašto ekonomikos skaidrumui galėjusiame atnešti tyrime figūravo žuvininkystės bendrovė "Lignesa" - vidaus reikalų ministro R.Palaičio partijos kolegos Jono Dungveckio vadovaujama bendrovė, kurios veiklos skaidrumu buvo itin stipriai suabejota. Bendrovės veikla sieta ir su šešėliniu Tauragės valdovu vadinamo Arūno Pukelio - Šviniaus, intensyviai bendravusio tiek su Tauragės, tiek, kaip teigiama, su sostinės įtakingais politikais, interesais. Manoma, kad A.Pukelis-Švinius yra viena svarbiausių "žuvų mafijos", kurios pinigai sukasi legaliame žuvų versle, figūrų. Spaudoje buvo rašyta apie jo investicijas į Raseinių tvenkinius ir žuvų restoraną prie greitkelio Kaunas-Klaipėda, taip pat minėta, jog A.Pukelis - vienos J.Dungveckio įmonių akcininkas.

Tačiau, nors 2009-aisiais FNTT aktyviai domėjosi "Lignesos" ir šalia jos esančių asmenų veikla, buvo prabilta apie mafijos tinklą, tyrimas buvo atliktas tik dėl apgaulingo įmonės apskaitos tvarkymo ir pasibaigė vieninteliu įtariamuoju tapusio įmonės direktoriaus pavaduotojo susitaikymu su valstybe. LŽ šaltiniai jau tuo metu teigė, kad Tauragės prokurorai ir FNTT suteikė "Lignesai" galimybę išsisukti dėl to, kad įmonės direktorius J.Dungveckis turėjo stiprų partinį užnugarį teisėsaugininkų veiklą kuruojančioje VRM. Tauragiškė liberalcentristė Irena Ričkuvienė, dirbusi Tauragės apskrities viršininke, 2009-ųjų liepos pradžioje, per patį "Lignesos" veiklos tyrimo įkarštį, tapo vidaus reikalų ministro R.Palaičio patarėja. 2010-ųjų birželį, kai aistros dėl "Lignesos" nurimo, o "mailiaus" bylą jau buvo žadama perduoti teismui, ši ponia vėl apsireiškė Tauragėje - pakeitė iš miesto tarybos savo noru pasitraukusį J.Dungveckį.

Kokia svarbi buvo - ir greičiausiai yra - bendrovė "Lignesa", rodo ir tai, kad rizikuodamas savo karjera, dabar jau atleisto FNTT vadovo Vitalijaus Gailiaus valia atnaujintu bendrovės veiklos tyrimu intensyviai domėjosi jį pakeisti besirengiantis tuometinio ministro R.Palaičio proteguotas Kęstutis Jucevičius, net neturėdamas teisės prieiti prie tų dokumentų.

Kaip valomas kelias

Tyrimas dėl "Lignesos" baigėsi faktiškai niekuo. Įmonė, sieta su "žuvų mafijos" veikla, gavo laisvas rankas veikti toliau. Kas galėtų paneigti, kad šiame etape valdžios globotiniams ir toje pačioje kompanijoje minimiems šešėlinio pasaulio atstovams kelią pastojo ne kas kitas, kaip "mailiaus" projektus įgyvendinti pasišovęs verslininkas E.Gecevičius bei jo bendrininku dabar verčiamas ambasadorius R.Visokavičius?

Kaip teigiama, iš VRM buvo perduotas aiškus signalas žemės ūkio ministrui - "mailiaus" projektai yra nepageidautini. Įtakingi politikai užsimena, kad būtent su šiuo signalu siejamas daugeliui nuostabą sukėlęs artimiausios premjero Andriaus Kubiliaus aplinkos desantas FNTT, domėjęsis "mailiaus" bylos tyrimu, o kartu, kaip teigiama, - ir šį projektą užgniaužti nusiteikusių jėgų veikimu. Netrukus grėsmingai nuskambėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko užuomina, toliau taip ir neišrutuliota, kad kai kurias partijas maitina pamaryje klestinti kontrabanda. Įdomu tai, kad politikas tuo metu tvirtino gavęs informacijos apie dar neregėtus kontrabandos būdus.

"Taip, ši informacija galėjo būti artimai susijusi su vadinamąja žuvų mafija, ir būtent dėl to žemės ūkio ministrui galėjo būti patarta neprasidėti su "mailiaus" projektais, jei nenori didžiulio politinio skandalo ir teisėsaugos įtarimų", - LŽ patvirtino šaltiniai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje.

Ne tos programos

Regis, "mailiaus" projektą įgyvendinti panorę verslininkai sujudino itin didelį širšių lizdą. Mat tuo metu, kai nuopelnais užkardžius ketinimus grobstyti ES lėšas ėmė girtis ministras K.Starkevičius, tokią pat informaciją viešumoje ėmėsi platinti ir partijai "Tvarka ir teisingumas" (TTP) atstovaujantis pamario parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

"Buvau pirmas asmuo, kuris kreipėsi į spec. tarnybas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo neteisėto veikimo. Po šio mano kreipimosi keli žmonės buvo sulaikyti, taip pat ir R.Visokavičius. Į mane kreipėsi žvejai, kurie papasakojo, kad vyksta labai nešvarūs dalykai, ir dar tada R.Visokavičius toje byloje net nefigūravo", - žiniasklaidai gyrėsi R.Žemaitaitis.

Kas tie žvejai, R.Žemaitaitis neatskleidžia iki šiol. "Paprasti žvejai. Iš to krašto, Šilutės, iš kur ir aš esu", - LŽ tvirtino parlamentaras.

Šiuo atveju reikėtų įsiklausyti į dar vieną R.Žemaitaičio ištartą frazę. Kalbėdamas apie skundą FNTT, šis politikas, ne kartą sietas su ypatingai gausiais jo kampanijų finansavimo šaltiniais, prabilo, kad dėl ES finansuojamų projektų lėšų vykstančiose varžytuvėse esą dalyvauja kelios bendrovės, kurios tikina turinčios "žalią šviesą", o visus kitus pretendentus vadina nuliais. "Tie "nuliai" pamatė, kad apskirtai ES pinigai skiriami ne toms programoms, kurioms reikėtų", - "mailiaus" bylos pradžioje pareiškė politikas.

Ką reiškia pasakymas - ne toms programoms? Į šį klausimą galėtų atsakyti oficialiai projekto lėšas skirsčiusios NMA pateikiami duomenys. Pagal juos "mailiaus" bylos įkarštyje ES pinigai nebuvo skirti ne tik tyrėjų akiratyje atsidūrusioms 7 su E.Gesevičiumi siejamoms bendrovėms, bet ir dar 5-iems naujų technologijų projektams, taip pat 22 projektams, kurių vykdytojai ketino žuvis auginti senuoju būdu - tvenkiniuose. Pareiškėjai, pretendavę į 49 mln. litų paramą, jos gavo tik už 4 mln. litų (šias lėšas pasidalijo 7 bendrovės, auginančios žuvis tvenkiniuose). Tačiau kitai programai - žuvininkystės produktų perdirbėjams - po sutarčių pasirašymo buvo paskirstyta per 40 mln. litų. Reikėtų įsidėmėti ir tai, kad ES jau tuo metu ragino remti žuvivaisos, bet ne žvejybos bei perdirbimo iniciatyvas...

LŽ pasiteiravus R.Žemaitaičio, ar jo pasisakymas apie "kitas programas" nereiškia būtent perdirbėjų ir jau minėtos pajūrio bendrovės "Lignesa" atstovavimo, parlamentaras gynėsi jau ir anksčiau girdėjęs tokių klausimų, bet apie "žuvų mafijos" centru vadintą įmonę (beje, vieną didžiausių pamaryje) beveik nieko nežinantis.

Interesas - vienas

Nuo "Lignesos" interesų atstovavimo "mailiaus" projektų žlugdymo tyrime atsiribojo ir kitas TTP priklausantis politikas - buvęs Seimo Antikorupcijos komisijos (AK) pirmininkas Kęstas Komskis. Tas pats, kuris, prasidėjus "mailiaus" bylai, aktyviai domėjosi jos tyrimu, "ant kilimėlio" kvietėsi prokurorus ir FNTT vadovus, žadėjo "neleisti, kad byla būtų numarinta". Tuometinis AK pirmininkas veikė taip aktyviai, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo neleistiną jo kišimąsi į teisėsaugos institucijų veiklą. O štai pačios institucijos, tai yra GP, iki šiol nepamirštanti skųstis, kaip ją spaudžia ir bando paveikti politikai, dėl K.Komskio veiklos surašė precedento neturintį laišką Seimui.

"Prokurorai iš AK negavo įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų, kurie galėtų būti pripažinti kišimusi į prokuratūros veiklą", - surašyta generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio Seimui adresuotame laiške.

Beje, tuo metu, kai K.Komskio tėvonijoje - Tauragės krašte - FNTT tyrė "žuvų mafijos" bei tame kontekste minėtos bendrovės "Lignesa" veiklą, parlamentaras nerodė nė mažiausio aktyvumo.

"Vadinamojoje mailiaus byloje K.Komskis rodė interesą bendrovės "Lignesa" kontekste, - LŽ tvirtino AK narė Aurelija Stancikienė. - Galiu pasakyti dar daugiau: jau šių metų vasarį, kai AK svarstė FNTT vadovų atleidimo aplinkybes, K.Komskis, iš pradžių labai aktyviai stojęs jų pusėn, uždavė klausimą iš pareigų atleistam V.Gailiui, ar FNTT neatnaujino "Lignesos" bylos tyrimo - tai atsispindi ir komisijos protokole. Sulaukęs patvirtinimo, jis dar pasiteiravo, kokiu pagrindu. Atleistieji vadovai patikino, kad toje byloje matyti akivaizdžios nusikalstamos veikos. Nuo to momento K.Komskio pozicija FNTT vadovų atžvilgiu kardinaliai pasikeitė."

Diktatas teismams

Painioje ir ne kartą aprašytoje "mailiaus" bylos istorijoje LŽ norėtų pasiremti Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo teisėjos Reginos Gudienės, pirmosios atsivertusios tyrėjų perduotą "mailiaus" bylą, dar 2011-ųjų liepą priimtu nutarimu. "Susipažinęs su kaltinamuoju aktu, teismas daro išvadą, kad teisiniu požiūriu kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų palaikymas teisme pagal tokius inkriminuotų veikų aprašymus, kokie pateikti šiame akte, ir prokuroro siūlomas šių veikų teisinis įvertinimas pažeidžia kaltinamųjų teisę į gynybą, nes dalis suformuluotų kaltinimų yra prieštaringi ir iš esmės paneigiantys vienas kitą", - nurodoma nutartyje, kuria byla grąžinta prokurorui.

Tačiau nei tyrėjams, nei prokurorui D.Baraniūnui savo broko taisyti neteko - aukštesnės instancijos teismas nurodė ją nagrinėti toliau, o GP, iki šiol karštligiškai bandanti šioje istorijoje išlikti nugalėtoja, paskubėjo pareikšti nušalinimą neįtikusiai teisėjai.

Dabar, regis, bylą nagrinėjantys teisėjai GP įtinka. Jau vien todėl, kad prieš kelias savaites atsisakė tenkinti kaltinamųjų prašymą nušalinti politikams ir kitiems suinteresuotiems asmenims po bylos medžiagą naršyti leidusį valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorą D.Baraniūną, atmetė ir kitus daugiau kaip dvejus metus dėl verslo iniciatyvos žlugdomų teisiamųjų prašymus.

Ar teismas ir toliau nusileis prokurorų spaudimui, parodys rytdienos posėdis, taip pat sprendimas, pavesti bylą nagrinėti teisėjų kolegijai ar leisti šį tyrimą toliau tęsti vienai teisėjai, kuriai gali būti sunku atlaikyti itin įtakingų grupių spaudimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"