TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikai drumsčia ir jaunimo protą

2011 02 12 0:00
Politinės tapatybės ieškantis jaunimas - lengvas grobis populistams.

Prie balsadėžių pirmąkart eisiantiems aštuoniolikmečiams savivaldos rinkimai - tikra nežinomybė, politinės tapatybės ieškančius jaunuolius galinti pastūmėti į populistų glėbį.

Aštuoniolikmečiai pirmųjų savo rinkimų LŽ sakė laukiantys su didžiausiu nekantrumu, istorijos mokytojus skubina išdėstyti kuo daugiau politologijos pamokų. Jaunus žmones kartais pagauna tokios politinės aistros, kad susikivirčija net geriausi draugai.

Rekordinis kandidatų į savivaldą skaičius ir verdantis politinių šūkių bei idėjų katilas pagalbos dairytis priverčia net dažną suaugusįjį. Jaunimas tarsi šiaudo griebiasi pedagogų ar tėvų patarimo, tačiau toli gražu ne kiekvienas geba atsirinkti ir žino, už ką atiduos savo balsą.

Politologai baiminasi, kad neapsisprendusius aštuoniolikmečius vėl "sumedžios" populistai. Pedagogai aiškina, kad "politinį stuburą" turėtų suformuoti šeima, o politologai pasigenda nuoseklaus politinio ugdymo mokymo įstaigose.

Karštos diskusijos

Šįmet pilnametystės sulaukusi panevėžietė abiturientė Gabrielė Zalbaitė pirmąsyk stos prie balsadėžės. "Pagaliau išsipildys mano vaikystės svajonė! Nuo mažens į rinkimus lydėdavau tėvus ir senelius, labai jiems pavydėdavau", - LŽ kalbėjo gimnazistė. Kam atiduos savo balsą, mergina sako jau žinanti. "Visa mūsų šeima palaiko konservatorius", - prisipažino ji.

Gabrielė prasitarė, kad dėl politikos prieš rinkimus ne sykį teko pyktis su draugais. Ginčų esą dažniausiai kildavę dėl skirtingų politinių pažiūrų. "Kartą draugas pradėjo koneveikti konservatorius, tuomet kirtau socialdemokratams, kuriuos jis palaiko. Tąsyk gerokai apsižodžiavom. Gerai, kad kitą dieną likom draugai", - juokdamasi LŽ pasakojo abiturientė.

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos istorijos mokytoja Danutė Šulcienė pastebėjo, kad vyresnių klasių moksleiviai pastaruoju metu dažnai diskutuoja politinėmis temomis. Šią savaitę jų prašymu mokytoja paruošė specialią pamoką apie rinkimų procedūrą. Netyla ir diskusijos, kurią partiją ar kandidatą pasirinkti per savivaldos rinkimus. Pasak mokytojos, sykį klasėje buvo įsiplieskęs itin smarkus ginčas, kuris politikas būtų geriausias Panevėžio meras. "Dažnai jie tiesiai klausia, už kurią partiją būtų geriausia atiduoti savo balsą. Tačiau negaliu nurodinėti, už ką konkrečiai balsuoti", - LŽ tikino istorijos mokytoja.

Abiturientas Andrius Mingaila sako, kad jo bendraamžių kompanijoje politikos temų vengiama. "Yra daugybė svarbesnių dalykų nei politika", - šyptelėjo jaunuolis. Tačiau čia pat prisipažino pirmųjų savo rinkimų nieku gyvu nepraleisiąs, nors dar abejoja, kam atiduos savo balsą. Nežinomybėje iki šiol skendi ir pirmąkart balsuosianti Vilniaus pedagoginio universiteto pirmakursė Vaida Bajarūnaitė. "Mano tėvai pasitaria ir sutartinai balsuoja. Tėtis turi labai tvirtą nuomonę, mes juo pasitikime. Tad ir aš, matyt, paklausysiu jo patarimo", - LŽ tikino mergina.

Domėtis ne tik prieš rinkimus

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius įsitikinęs, kad pilietiškumo ir politinės orientacijos pagrindas dedamas šeimoje, o ne mokykloje. "Mokykloje kokybiškai rengiamos pilietinio ugdymo ir politologijos pamokos gali tapti nebent papildomu akstinu domėtis ir dalyvauti politiniame gyvenime", - LŽ tvirtino S.Jurkevičius.

Šioje prestižinėje sostinės mokykloje susiklostė tradicija į abiturientų politologijos pamokas kviesti politikus. Rengiantis savivaldos rinkimams, licėjuje lankėsi didžiausių politinių partijų atstovai. Jie pristatė savo rinkimų programas, diskutavo su mokiniais politinėmis ir visuomenei aktualiomis temomis. "Pasirinkome būtent tokią pilietinio ugdymo formą", - pasakojo Vilniaus licėjaus direktorius.

Politologės Ainės Ramonaitės nuomone, pilietiškumo pamokos ir susitikimai su politikais prieš pat rinkimus nėra geriausias būdas politiškai šviesti jaunimą. "Kyla šališkumo ir tam tikrų politinių partijų propagavimo grėsmė, mokytojo politinių pažiūrų diegimas", - LŽ tvirtino politologė.

Pasak jos, pedagogams reikėtų dirbti ne tik prieš rinkimus, kad moksleiviai suspėtų išsiugdyti gebėjimus patys savarankiškai susiorientuoti politinėje sistemoje ir ją vertintų kritiškai. Būtent pilietinio ugdymo programose reikėtų ieškoti menko politinio išprusimo priežasčių. Tad nenuostabu, kad jauni žmonės lengvai pasiduoda suviliojami populistų. "Pilietinis ugdymas dėstomas, tačiau jis nesiejamas su realybe", - įsitikinusi A.Ramonaitė.

Pasak jos, pirminė politinė socializacija vyksta šeimoje ir labai dažnai vaikams dar iki mokyklos suformuojama tam tikra politinė tapatybė, nes iš tėvų kalbų jie jau žino, kokia yra "jų partija". Tačiau tik penktadalis Lietuvos gyventojų turi aiškią politinę tapatybę. "Jei tėvai patys sunkiai orientuojasi politikoje, jiems nėra ką perduoti ir savo vaikams", - tvirtino politologė.

Piliečiai nuo darželio

Visuomenės veikėjas ir žurnalistas Romas Sakadolskis mano, kad pilietinis ugdymas krašto mokyklose vykdomas tik formaliai. "Visai neišnaudojame progų ir nesistengiame kurti mokyklos, kuri būsimam piliečiui suteiktų galimybę susivokti valstybės reikaluose ir pasijusti jos šeimininku. Tačiau tai kiekvienam priklauso pagal Konstituciją!" - LŽ pabrėžė R.Sakadolskis. Pasak jo, ugdant visuomenės pilietiškumą mokykla privalėtų atlikti itin reikšmingą vaidmenį.

R.Sakadolskis pateikia pavyzdį, kaip valstybės, kuriose gyvena daug atvykėlių iš skirtingų pasaulio kultūrų, per vieną kartą geba išugdyti pilietį, ir šis jaučiasi esąs visiškai tapatus bei visavertis tos bendruomenės narys. "Tos valstybės, žinoma, buvo priverstos sukurti tam tikrus mechanizmus, kad atvykėliai ir jų vaikai sėkmingai įsilietų į visuomenę", - pasakojo žurnalistas. Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs JAV R.Sakadolskis tikino, kad pilietiškumas tame krašte diegiamas nuo pat pirmųjų dienų darželyje. "Nėra jokios prievartos tapti patriotu, viskas ateina pamažu - nuo vėliavos piešimo darželyje iki politikos analizės vyresnėse klasėse", - aiškino jis.

R.Sakadolskis tikino Lietuvoje pasigendantis bendro mokymo modelio, kad vaikas nuo pats mažens suvoktų savo vietą ir savo svarbą valstybėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"