TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikai neabejoja – misijos Irake reikėjo

2016 07 13 6:00
Tarptautinėje operacijoje Irake aštuonerius metus dalyvavo ir Lietuva. 2003-2011 metais šioje Artimųjų Rytų valstybėje tarnavo 929 mūsų šalies kariai. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Didžiojoje Britanijoje itin kritiškai įvertinus šalies vaidmenį Irako kare, mūsų politikai Lietuvos dalyvavimą karinėje misijoje vertina teigiamai. Aiškinama, kad pagalba sąjungininkams tapo papildomu argumentu dėl mūsų šalies narystės NATO.

Didžiojoje Britanijoje pristatytoje ataskaitoje apie Irako karą teigiama, kad 2003 metų invazija į šią šalį buvo pagrįsta klaidingais įrodymais ir surengta apgailėtinai. Sero Johno Chilcoto vadovauta komisija priėjo prie išvados, kad Didžioji Britanija dislokavo karius Irake, kai dar nebuvo išnaudotos visos diplomatinės priemonės, o tuomečio Irako prezidento Saddamo Husseino keliama grėsmė nebuvo neišvengiama.

Britų ir amerikiečių invaziją į Iraką lėmė, kad per šešerius metus žuvo apie 150 tūkst. irakiečių, šalis nugrimzdo į chaosą, valstybės teritorijoje atsirado tokios teroristinės grupuotės kaip „Islamo valstybė“. Vis dėlto buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas gynė sprendimą dėl karo Irake sakydamas, kad tiki, jog pasielgta teisingai, o pasaulis tapo geresnis bei saugesnis.

Linas Linkevičius: "Buvo įvairių nuomonių net tarp Aljanso narių. Tačiau buvo labai didelis JAV prašymas pagelbėt,i ir, manau, priėmėme teisingą sprendimą. Kitokio tiesiog negalėjo būti.“"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Tarptautinėje operacijoje Irake aštuonerius metus dalyvavo ir Lietuva. 2003–2011 metais šioje Artimųjų Rytų valstybėje tarnavo 929 mūsų šalies kariai. Politikai tvirtina, kad sprendimas siųsti karius į Iraką buvo teisingas.

Kitokio sprendimo negalėjo būti

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, 2003 metais ėjęs krašto apsaugos ministro pareigas, sako, kad dalyvavimas karinėje ir pokarinėje operacijose Irake pridėjo argumentų dėl Lietuvos narystės NATO, į kurią mūsų šalis įstojo 2004-aisiais.

Ministras „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad klausimas dėl mūsų šalies misijos Irake buvo kontroversiškas. Jis prisiminė raginęs Seime labiau diskutuoti keliant klausimą dėl mūsų karių siuntimo į šią šalį. „Neketinome dalyvauti koviniuose padaliniuose. Pamenu, tada siuntėme logistikos specialistus. Tačiau vis tiek tai buvo karinė misija, ir buvo įvairių nuomonių net tarp Aljanso narių – ar yra pakankamas Jungtinių Tautų rezoliucijos mandatas. Buvo labai didelis JAV prašymas pagelbėti, ir priėmėme sprendimą. Manau, kad tai buvo labai teisingas sprendimas, kitokio tiesiog negalėjo būti“, – įsitikinęs L. Linkevičius.

Vertindamas Didžiojoje Britanijoje paskelbtą ataskaitą, ministras pažymėjo, jog tuometis premjeras T. Blairas įsitikinęs, kad priėmė teisingą sprendimą dėl invazijos į Iraką. L. Linkevičius akcentavo, kad klausimas dėl Irako karo Didžiojoje Britanijoje yra jautresnis, nes jame žuvo nemažai britų karių.

Šiuo metu Irake padėtis yra sudėtinga: dalį šalies teritorijos kontroliuoja „Islamo valstybė“, nuolat rengiami teroro išpuoliai. Praėjusią savaitę teroro išpuolis Bagdade nusinešė apie 300 žmonių gyvybes.Reuters/Scanpix nuotrauka

Anot L. Linkevičiaus, už Irake nesibaigiantį chaosą atsakingos visos šalys, dalyvavusios operacijoje, bet pirmiausia – JAV ir Jungtinė Karalystė, mobilizavusios koaliciją, pateikusios faktus ir argumentus dėl misijos reikalingumo. „Nieko nenumenkindamas noriu pasakyti, kad ne mes lėmėme tos operacijos pradžią ar pabaigą. Tiesiog tuo metu atsižvelgėme į mūsų strateginių, svarbiausių būsimų sąjungininkų prašymus ir priėmėme teigiamą sprendimą“, – aiškino užsienio reikalų ministras.

Kariai grįš mokyti irakiečių

Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, Lietuva daugiausia prisidėjo prie pokarinės operacijos Irake, kai siekta užtikrinti šalies stabilumą. „Man teko lankytis Irake. Manau, kad mūsų kariai prisidėjo prie to, kad Irake būtų ramiau. Tą misiją atlikome garbingai“, – sakė jis.

Šiuo metu Irake padėtis yra sudėtinga: dalį šalies teritorijos kontroliuoja „Islamo valstybė“, nuolat rengiami teroro išpuoliai. Praėjusią savaitę teroro išpuolis Bagdade nusinešė apie 300 žmonių gyvybes. „Nemanau, kad ten buvo lengvesnis gyvenimas iki S. Husseino pakeitimo. Manau, jog dalyvaudami prisidėjome, kad būtų ramiau, o dabar tą pačią savo misiją pratęsime“, – teigė J. Olekas.

Prieš kelias savaites Seimas pritarė tam, kad Lietuva į Iraką siųstų iki 30 karinių instruktorių, kurie dalyvaus tarptautinėje operacijoje „Įgimtas ryžtas“. JAV vadovaujama koalicija prieš grupuotę „Islamo valstybė“ nukreiptą operaciją vykdo nuo 2014 metų. Mūsų šalies kariai nevykdys kovinių užduočių, o mokys irakiečius ginti savo valstybę. Šiuo metu svarstoma, kurie kariniai instruktoriai galėtų vykti į Iraką. Pasak J. Oleko, pirmieji kariai galėtų prisidėti prie tarptautinės operacijos dar šių metų pabaigoje. „Tai yra ir tam tikras mūsų įnašas į bendrą NATO solidarumą ir veiklą, taip pat tam tikra neįkainojama patirtis mūsų kariams“, – aiškino ministras.

Kova su tironija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė akcentavo, kad Didžiojoje Britanijoje nuomonės dėl invazijos į Iraką skiriasi. Ji priminė, kad Lietuva nebuvo tarp valstybių, turėjusių ir vertinusių žvalgybinę informaciją, tarptautinėje misijoje dalyvavome paprašyti partnerių. „Prisiminkime, kurie metai tai buvo – dar iki Lietuvos narystės NATO. Buvo labai svarbu, kad Lietuva pagelbėtų partneriams. Aš tai visada vertinau teigiamai. Manau, kad kova su tironijomis, kokia buvo ir Irake, yra reikalinga. Jeigu mums kas nors būtų pagelbėję, kai Stalinas valdė Lietuvą ir žudė žmones, turbūt visi būtume labai džiaugęsi. Daug žmonių to laukė, bet nesulaukė“, – kalbėjo parlamentarė.

R. Juknevičienės teigimu, viena pagrindinių nesibaigiančių neramumų Irake priežasčių – per anksti išvesti kariai. Esą pradėjus misiją reikėjo ją ir tęsti, kol bus pasiekta tvarių rezultatų. Tačiau JAV prezidentu tapęs Barackas Obama pradėjo išvesti amerikiečių karius iš karštųjų taškų. „Taip daug ką ir turime: ir Iraką, ir Afganistaną taip ant plauko kybančius. O baisiausia, kad laiku, prieš dvejus metus, nesiimta priemonių Sirijoje, kai kalbėta apie cheminio ginklo panaudojimą ir panašius dalykus. Kai nenusiuntė karių laiku, kad „Islamo valstybę“ sustabdytų pačioje užuomazgoje, šiandien ir turime tokią situaciją. Manyčiau, kad ne įsikišimas atveda prie baisių pasekmių, kokias dabar turime Sirijoje, su pabėgėliais ir t. t., o jokių sprendimų nepriėmimas“, – samprotavo Seimo narė.

Rasa Juknevičienė: „Prisiminkime, kurie metai tai buvo – dar iki Lietuvos narystės NATO. Buvo labai svarbu, kad Lietuva pagelbėtų partneriams."Romo Jurgaičio nuotrauka

R. Juknevičienė įsitikinusi, kad Lietuva turi dalyvauti tarptautinėse karinėse operacijose. Jos nuomone, būdama nuoširdi JAV partnerė Afganistane mūsų šalis gavo didelius dividendus. „Padėjome JAV, kai joms buvo labai sunku. Mūsų indėlis buvo labai vertinamas. Tuo metu, kai savo gynybai negalėjome skirti tinkamo finansavimo, tai labai kompensavo mūsų įvaizdį ir patikimumą partnerių akyse. Jeigu norime, kad ateitų mūsų ginti, mums padėti, turime suprasti ir kitų saugumui jautrias vietas. NATO yra partnerystė. Jeigu nesuvoksime, ką jaučia pietinės Aljanso valstybės, susidurdamos su „Islamo valstybės“ ir kitomis grėsmėmis, kodėl jie turi suprasti mus?“ – pabrėžė politikė.

Lietuvos dalyvavimas tarptautinėje operacijoje „Irako laisvė“

• 2003 m. balandžio – spalio mėn. 8 Lietuvos kariuomenės logistikos specialistai ir 4 karo medikai pradėjo Lietuvos dalyvavimą operacijoje Irake. Užduotis – prižiūrėti sąjungininkų transportinius lėktuvus ir teikti medicinos pagalbą vietos gyventojams.

• 2003 m. birželio – 2008 m. rugpjūčio mėn. savo misiją Jungtinės Karalystės (JK) vadovaujamame sektoriuje Danijos bataliono sudėtyje ir JAV vadovaujamame sektoriuje Al Kuto mieste atliko LITCON (angl. Lithuanian Contingent) būriai (iš viso 570 karių).

• 2003 m. rugpjūčio – 2006 m. sausio mėn. Lenkijos vadovaujamame sektoriuje Lenkijos kontingento sudėtyje Al Hilos ir Al Kuto miestuose misiją vykdė LITDET (angl. Lithuanian Detachment) būriai (iš viso 245 kariai).

• 2003 m. lapkričio – 2008 m. rugpjūčio mėn. JK vadovaujamos daugianacionalinės divizijos štabe Basros mieste tarnybą atliko 34 štabo karininkai.

• 2004 m. sausio – 2008 m. rugpjūčio mėn. Lenkijos vadovaujamos daugianacionalinės divizijos štabe Ad Divanijos mieste tarnybą atliko 23 kariai ir 15 štabo karininkų.

• 2003 m. rugsėjo – 2008 m. gruodžio mėn. iš viso 21 Lietuvos karys ir štabo karininkai tarnybą atliko korpuso ir aukštesnio lygmens koalicijos štabuose.

• 2005 m. vasario – 2011 m. gruodžio mėn. iš viso 41 Lietuvos karys vykdė NATO mokymo misiją.

Šaltinis: KAM

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"