TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikai nori apjuosti mokyklas tvoromis

2015 03 28 6:00
Aptverti sostinės centre esančią Vilniaus S. Nėries gimnaziją ištisine tvora būtų neįmanoma. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Nepaisydamas dar ankstesnės Vyriausybės išdėstytų išsamių argumentų, kodėl visų šalies mokyklų nereikia aptverti tvoromis, Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) siūlo parlamentarams vis dėlto įteisinti šią kai kuriose užsienio valstybėse taikomą mokinių saugumo priemonę. Lietuvos pedagogų nuomonė "tvorų klausimu" skiriasi, tačiau dauguma jų šio sumanymo prasmės neįžvelgia.

Šią savaitę Seimo SRK, apsvarstęs dar ankstesnės kadencijos parlamentarų įregistruotą Švietimo įstatymo pataisą, pabrėžė, kad dabartinės higienos normos nereglamentuoja mokyklos teritorijos apsaugos, nors šalyje yra aukšti mokinių sveikatos rizikos veiksnių - alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo - rodikliai. Todėl moksleivių saugumui užtikrinti esą reikia pasitelkti kompleksines prevencines priemones.

Grėsmė - pašaliniai asmenys

Švietimo įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad mokyklų teritorijos kartu su statiniais ir įrenginiais būtų saugomos ne tik vaizdo kameromis, elektroninių ryšių priemonėmis, bet ir tvoromis. Tai neva prisidėtų prie mokinių saugumo. Mat tyrimai rodo, kad kasmet daugėja rūkančių, vartojančių alkoholį, narkotikus vaikų, o draudžiamų medžiagų į ugdymo įstaigas dažnai atneša pašaliniai asmenys. Jie, parlamentarų teigimu, taip pat neretai lemia patyčių ar net smurto atvejus mokyklų teritorijose.

„Mūsų nuomone, yra tikslinga didinti mokyklų saugumą. Pažiūrėkime, kas vyksta užsienyje, kiek būna įvairių atsitikimų. Tėvai, išleidę vaikus į mokyklą, tikisi, kad joje jie bus saugūs, nes tuo metu būtent ugdymo įstaiga yra atsakinga už mokinių saugumą“, - LŽ aiškino Seimo SRK pirmininkė Dangutė Mikutienė. Ji pažymėjo, kad šiuo atveju atitinkamus sprendimus turėtų lemti ne pinigai, o rūpinimasis vaikais.

Komiteto siūlymus numatyta svarstyti plenariniame Seimo posėdyje balandžio 7 dieną, nes norima, kad jie įsigaliotų jau nuo šių metų rugsėjo 1-osios.

Dangutė Mikutienė: "Šiuo atveju atitinkamus sprendimus turėtų lemti ne pinigai, o rūpinimasis vaikais."

Reikėtų milijonų

Dar 2011 metais, kai buvo pateikti grupės parlamentarų siūlymai įpareigoti savivaldybes aptverti visas šalies mokyklas (jų tuo metu buvo apie 1300), tuometė Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė tam nepritarė. Iki tol savo teritoriją aptvėrusių mokyklų Lietuvoje tebuvo apie du trečdaliai. Aptverti likusias būtų reikėję labai didelių investicijų.

Buvo apskaičiuota, kad aptverti vienos mokyklos teritoriją gali atsieiti iki 250-300 tūkst. litų (72-87 tūkst. eurų). Tad jau tuomet sumanymui įgyvendinti būtų reikėję apie 130 mln. litų (37 mln. eurų), ši našta būtų gulusi ant savivaldybių pečių. Šiuo metu pastatyti tvoras aplink visas mokyklas atsieitų dar brangiau, nes per ketverius matus pakilo ir medžiagų, ir darbų kainos.

Be kita ko, tuomet Vyriausybė pabrėžė, kad neretai teritorijos aptvėrimo galimybes riboja mokyklos vietos specifika. Pavyzdžiui, ugdymo įstaiga yra kultūros paveldo teritorijoje, dalijasi teritorija su kita įstaiga, pastatas ribojasi su viešąja erdve - gatve, šaligatviu. Todėl dar 2010 metais sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo pakeistos ir mokymo įstaigoms taikomos higienos normos, numačiusios, jog mokyklų teritorijos privalo būti aptvertos.

Taip pat buvo pareikšta abejonių, ar aptvėrus mokyklas sumažėtų mokinių savižudybių ir smurto atvejų, alkoholio, tabako ar narkotinių medžiagų vartojimas.

Visuotiniam tvorų aplink mokyklas tvėrimo vajui nepritarė ir Švietimo ir mokslo ministerija bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Šis pasiūlė įstatymo projektą tobulinti. O Seimo Biudžeto ir finansų komitetas išreiškė nuomonę, kad geriau būtų koreguoti higienos normas numatant, kad mokyklų teritorijos galėtų būti aptveriamos tik esant galimybei.

Įvairios nuomonės

Mokyklų vadovai ir pedagogai neturi bendros nuomonės, ar reikėtų aptverti visų šalies mokyklų teritorijas.

Sostinės centre esančios Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos direktorius Antanas Suslavičius LŽ teigė, kad tam neprieštarautų. „Nuo to tiek mokyklai, tiek mokiniams ar jų tėvams būtų tik geriau. Tai galima padaryti užtvėrus tvoras pagal šiuo metu įtvirtintas mokyklos teritorijos ribas ir nustačius servitutus ten, kur tvoros tverti negalima“, - sakė jis.

Tuo metu LŽ kalbintas Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Kukukas abejojo, ar toks sumanymas galėtų būti įgyvendintas šioje ugdymo įstaigoje. „Šalia mūsų mokyklos teritorijos yra įkurta mikrorajono gyventojų aktyvaus poilsio zona. Sunku įsivaizduoti, kas iš jos liktų, jei mokyklos teritoriją nuo likusios dalies atribotų tvora“, - kalbėjo jis.

J. Kukukas pažymėjo nematantis jokio poreikio aptverti mokyklos teritorijos. Pasak jo, aptverti mokyklas galbūt ir reikėtų ten, kur jos ribojasi su turgavietėmis ar kitomis didesnį pavojų vaikams keliančiomis teritorijomis.

Abejonių neslėpė ir pačiame Vilniaus centre esančios Simono Daukanto gimnazijos direktorė Jolanta Knyvienė. „Tvoros galėtų apsaugoti nebent nuo pašalinių asmenų naktį. Bet šiaip vargu ar jos pasiteisintų“, - sakė ji. Vis dėlto J. Knyvienė priminė, kad kai kuriose šalyse visos mokyklos iš tiesų yra aptvertos aukštomis tvoromis, o vartus saugo policijos pareigūnai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"