TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikai nusitaikė į išskirtinį teisėjų imunitetą

2013 07 03 6:00
Darius Petrošius. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime parengtos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma siaurinti teisėjų imunitetą. Siekiama, kad taikyti pirminius kriminalinės žvalgybos veiksmus Temidės tarnų atžvilgiu būtų galima be generalinio prokuroro sutikimo.

Dabar galiojančiame Teismų įstatyme numatytas ribojimas taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus teisėjų atžvilgiu. Pradėti naudoti bet kokius kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, pavyzdžiui, apklausą, prieš teisėją galima tik gavus generalinio prokuroro sutikimą. Teigiama, kad toks reglamentavimas turi neigiamos įtakos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vykdomai kriminalinei žvalgybai, kai siekiama gauti pirminę informaciją apie teisėjų galbūt daromas nusikalstamas veikas ar atlikti gautos informacijos pirminį patikrinimą.

Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos (KŽPKK) nariai ir du kiti parlamentarai vakar įregistravo Teismų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma padėtį keisti. Siūlymams siaurinti teisėjų imunitetą pritaria ir Teisėjų tarybos pirmininkas.

Uždaras ratas

Vieno pataisų iniciatorių, Seimo KŽPKK pirmininko Dariaus Petrošiaus teigimu, jomis norima palengvinti galimybes atlikti pirminius žvalgybinius veiksmus teisėjų atžvilgiu. „Kad generalinis prokuroras duotų sutikimą, jam privalai pateikti kokią nors informaciją, o jos duoti negali, nes nieko neturi. Net ir pirminių, elementarių žvalgybinių veiksmų, tokių kaip apklausa, atlikti negali. Susidaro uždaras ratas. Manome, kad ši situacija yra taisytina“, - LŽ sakė parlamentaras.

Pataisomis siūloma pašalinti ribojimą pirminiu kriminalinės žvalgybos etapu. „Siūlome, kad generalinio prokuroro sutikimas būtų reikalingas tik kai pradedamas kriminalinės žvalgybos tyrimas – aukštesnė forma, kita pirminės žvalgybos stadija“, - aiškino D.Petrošius.

Interesų pusiausvyra

Anot D.Petrošiaus, reikia nusiimti rožinius akinius ir pripažinti, kad teismų sistemoje ne viskas yra gerai. Tai esą įrodo mažas visuomenės pasitikėjimas teismais, korupcinio pobūdžio apraiškos, tam tikri keisti teisėjų sprendimai. „Teismų sistema negali būti uždara“, - įsitikinęs parlamentaras.

D.Petrošius pažymėjo, kad siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užtikrinta tinkama interesų pusiausvyra. Viena vertus, būtų garantuotos tinkamos sąlygos efektyviai ir operatyviai naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus teisėjų atžvilgiu, siekiant gauti pirminės informacijos apie galbūt daromas nusikalstamas veikas ir tikrinant gautą informaciją pirminiu etapu. Kita vertus, tinkama apimtimi būtų užtikrinamas teisėjų imunitetas – norint pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl teisėjo galbūt padarytos nusikalstamos veikos, reikėtų gauti generalinio prokuroro sutikimą. Jis patikrintų, ar surinkta pirminė informacija yra patikima, ar esama pagrindo pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą.

D.Petrošius nesiėmė spręsti, ar Seimas pritars minėtoms pataisoms. Jis priminė, kad parlamente kelis kartus bandyta siaurinti advokatų teisinį imunitetą, bet tai padaryti nepavyko.

Užkerta kelią pirminiams veiksmams

Kriminalinės žvalgybos įstatymas numato draudimą taikyti kriminalinę žvalgybą prezidentui. Tuo metu kitų valdžios atstovų, pavyzdžiui, Seimo narių, atžvilgiu kriminalinė žvalgyba gali būti taikoma bendra tvarka, be papildomų išimčių ar ribojimų.

STT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Ruslanas Golubovas pabrėžė, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos pasižymi ypatingu latentiškumu, o pastaruoju metu teisėkūroje dominuoja imunitetų, su jais susijusių išimčių ir ribojimų mažinimo tendencijos. Tačiau teisėjams nuo 2013 metų nustatytas platesnis ribojimas taikyti kriminalinę žvalgybą. Tai lemia, kad daugeliu atvejų užkertamas kelias pirminės kriminalinės žvalgybos veiksmams.

Dėl galbūt neteisėtų teisėjų veikų STT kasmet pradeda apie 4 ikiteisminius tyrimus. R.Golubovas pabrėžė, kad randasi vis daugiau teisėjų, kurie patys nesitaiksto su korupcija ir apie bandymus juos papirkti praneša STT.

Platus imuniteto institutas

Teisėjų tarybos pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo vadovas Gintaras Kryževičius siūlomas pataisas vertina teigiamai. Anot jo, dabartinis teisėjų imunitetas yra atgyvena. „Manyčiau, kad to jau nebereikia. Esame išaugę iš tų naujos demokratijos kelnyčių“, - įsitikinęs G.Kryževičius. Pavojų, kad priėmus pataisas teisėjai galėtų būti persekiojami už savo pareigų atlikimą, jis neįžvelgia.

G.Kryževičiaus teigimu, mažai kur Europoje rasime tokį platų teisėjų imuniteto institutą, kaip Lietuvoje. Jis mano, kad galima žengti dar toliau ir, pavyzdžiui, panaikinti draudimą įeiti į teisėjo gyvenamąsias patalpas. „Funkcinis imunitetas reiškia, kad negalima paimti skaityti kokio nors sprendimo, jeigu jis nepaskelbtas, yra tik projektas, o ne absoliutus imunitetas nuo bet kokių veiksmų“, - pažymėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"