TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikai pliekiasi dėl Tautinių mažumų įstatymo

2013 11 15 6:00
V.Stundys ir dar keli opozicinės TS-LKD frakcijos atstovai vakar pasiūlė savo Tautinių mažumų įstatymo variantą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), iš Vyriausybės nesulaukusi žadėto naujojo Tautinių mažumų įstatymo, sumanė grąžinti ankstesnįjį. Kritikos „archyviniam“ įstatymui negailintys konservatoriai sudėliojo dar vieną, savąją, tautinių mažumų įstatymo versiją.

Šiuo metu Seime įregistruoti du – LLRA ir opozicijoje esančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių – įstatymų projektai, nustatantys Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų teises, laisves ir pareigas. Beje, Vyriausybėje ant stalo guli dar vienas – LLRA deleguoto kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus vadovaujamos darbo grupės parengtas Tautinių mažumų įstatymas, kuris kol kas sunkiai skinasi kelią į Seimą. Nors įstatymų raidės ant popieriaus jau sudėliotos, jos dar netenkina nei politikų, nei tautinių mažumų atstovų.

Kompromisinis variantas

Seimo LLRA frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė LŽ sakė įregistravusi Tautinių mažumų įstatymo „kompromisinį variantą“. Ji neslepia, kad Seimo vis nepasiekia Kultūros ministerijos (KM) sudarytos darbo grupės parengtas teisės aktas. Esą Vyriausybėje dėl jo kilo nesutarimų. „Todėl siūlome palikti įstatymą, kuris buvo priimtas 1991 metais, pasirašytas dar tuomečio šalies vadovo Vytauto Landsbergio. Jis galiojo iki 2010 metų, nesukeldamas jokių neigiamų padarinių, ir visiems tiko“, - LŽ aiškino parlamentarė.

R.Tamašunienė atmeta kritiką, kad šio Tautinių mažumų įstatymo nuostatos yra pasenusios ir nebeaktualios. „Jos galiojo tiek metų ir neatrodė pasenusios“, - aiškino ji. Įstatymo projekte numatoma, kad administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos būtų vartojama tos tautos mažumos kalba, taip pat čia būtų leidžiami ir informaciniai užrašai tautinės mažumos kalba. R.Tamašunienė konkrečiai nepaaiškino, ką reiškia sąvoka „gyventi kompaktiškai", bet patikino, neva dėl šios nuostatos nesusipratimų nekils. „Bus taip, kaip iki šiol buvo, o sumaištis kilo, kai nustojo galioti Tautinių mažumų įstatymas“, - aiškino ji.

LLRA šantažuoja partnerius?

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys konservatorius Valentinas Stundys primena, kad 1991 metais Tautinių mažumų įstatymas priimtas, kai dar net nebuvo Konstitucijos. „Iš esmės pagrindinės jo (įstatymo projekto – aut.) normos dabar prieštarauja ir Konstitucijai, ir Valstybinės kalbos įstatymui“, - LŽ tvirtino jis. Maža to, daugiau nei prieš du dešimtmečius rengtas teisės aktas, pasak V.Stundžio, neaprėpia visos tautinių mažumų įvairovės ir problematikos, o teisinės nuostatos – pasenusios. „Jis archajiškas, nes dabar teisinės normos gerokai pakitusios. Tarptautinė teisė jau daug ką yra paaiškinusi“, - teigė parlamentaras.

V.Stundžio teigimu, dėl tautinių mažumų klausimų valdantieji neranda sutarimo. „Akivaizdu, kad KM darbo grupės parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas įstrigo Vyriausybės koridoriuose dėl derinimo procedūrų. Juk ir jame esama nuostatų, kurios prieštarauja Konstitucijai“, - teigė jis. Pasak parlamentaro, LLRA, iš stalčiaus ištraukusi „archyvinį“ įstatymą, valdantiesiems daro spaudimą. „Ko gero, tai tam tikras būdas šantažuoti ir spausti savo partnerius, kad jie netesi pažadų“, - pažymėjo jis.

Konservatorių versija

V.Stundys ir dar keli opozicinės TS-LKD frakcijos atstovai vakar pasiūlė savo Tautinių mažumų įstatymo variantą. „Pagrindinis principas kyla iš Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ir jos oficialaus aiškinimo. Mūsų atskaitos taškas - pasižiūrėti į tautinių mažumų bendrijų problemą iš asmens pozicijų. Šia filosofija ir grindžiame visą įstatymą“, - aiškino V.Stundys.

Įregistruotas Tautinėms mažumoms ir bendrijoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos įstatymo projektas numato, kad vietovėse, kuriose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma ar bendrija, ir tik(!) esant realiam poreikiui, į vietos įstaigas ir organizacijas bus galima žodžiu kreiptis savo gimtąja kalba. Greta valstybinės ir kita kalba galės būti rašomi informaciniai tautinių mažumų ir bendrijų organizacijų pavadinimai, atitinkantys Vyriausybės nustatytą tvarką. TS-LKD atstovai taip pat siūlo sudaryti dvišalę Vyriausybės ir tautinių mažumų ir bendrijų komisiją, kuri koordinuotų tautinių mažumų ir bendrijų politikos įgyvendinimą.

Ne įstatymas, o parodija

Buvęs ilgametis Tautinių bendrijų tarybos koordinatorius, prie Tautinių mažumų įstatymo kūrimo prisidėjęs dar tuomet, kai KM vadovavo Arūnas Gelūnas, socialdemokratas Imantas Melianas skeptiškai vertina abiejų Seimo frakcijų įregistruotus įstatymo projektus. „Tai – parodija, šaržas! Nes tokio aštuonių straipsnių „gerų ketinimų protokolo“ įstatymu nepavadinsi“, - apie LLRA siūlymus atsiliepė I.Melianas. Jo teigimu, buvusiame Tautinių mažumų įstatyme, kurį norima grąžinti, palikta „per daug vietos interpretacijai“. „Ką reiškia gyventi kompaktiškai? Pavyzdžiui, mano gimtajame Panevėžyje kompaktiškai gyvena karaimai, bet jų ten mažiau nei šimtas žmonių. Ar dėl to galima reikalauti, kad visose miesto įstaigose ir organizacijose būtų vartojama karaimų kalba?“ - stebėjosi jis.

I.Melianas mano, kad LLRA atstovai teikia siūlymus, iš anksto žinodami, kad jie bus atmesti. „LLRA suinteresuota išlaikyti konfliktą tautinių mažumų klausimais, nes tai jai leidžia mobilizuoti savo elektoratą. Jeigu šie klausimai bus išspręsti, jų įtaka sumažės“, - tvirtino jis. Pasak I.Meliano, Seimo opozicijos – TS-LKD atstovų - netikėtai įregistruotas Tautinių mažumų įstatymo projektas atsirado dėl „politinio lenktyniavimo“. „Gaila, kad į šį darbą nežiūrima rimtai, o juk tautybių politika susijusi ir su nacionaliniu saugumu, ir užsienio reikalais“, - pažymėjo socialdemokratas.

Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys, buvęs Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Vitalijus Karakorskis stebėjosi, kad Tautinių mažumų įstatymų rengimo procesas netikėtai pagreitėjo. „Jau daugelį metų kalbame apie šį įstatymą, o staiga atsiranda net du įstatymų projektai“, - sakė Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys.

V.Karakorskį itin nustebino LLRA sprendimas įregistruoti naują įstatymo projektą, Seime nesulaukus KM darbo grupės rengto dokumento. „Manyčiau, kad ponas Trusevičius patyrė visišką fiasko. Atrodo, kad LLRA jam pareiškė politinį nepasitikėjimą", - svarstė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"