TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikai ragina "įdarbinti" gyventojų pinigus

2014 04 05 6:00
Romo Jurgaičo nuotrauka

Gyventojams bankų sąskaitose sukaupus keliasdešimt milijardų litų politikai svarsto, kad sudarius palankesnes sąlygas žmonės galėtų aktyviau skolinti valstybei. Esą išplatinus daugiau Vyriausybės taupymo lakštų, reikėtų mažiau skolintis užsienyje, o vietinių pinigų „įdarbinimas“ darytų teigiamą poveikį šalies ekonomikai.

Finansų ministerijos (FM) duomenimis, iki balandžio pradžios valstybė už išplatintus Vyriausybės taupymo lakštus buvo skolinga beveik 993 mln. litų. Kai kurie politikai mato neišnaudotų galimybių tokiu būdu vidaus rinkoje skolintis gerokai daugiau pinigų.

Žmones reikia skatinti

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Broniaus Bradausko nuomone, reikėtų skatinti gyventojus aktyviau skolinti valstybei, investuojant į Vyriausybės taupymo lakštus. Esą juos galima platinti labai pigiai, nes bankai už indėlius siūlo rekordiškai mažas palūkanas. „Tai būtų vidaus skola minimaliomis sąnaudomis“, - įsitikinęs jis.

B.Bradauskas priminė, kad tarptautinėse rinkose Lietuva skolinasi gerokai brangiau. Pastarąjį kartą euroobligacijų emisiją mūsų šalis išplatino šių metų pradžioje - 10 metų pasiskolinta 500 mln. eurų, už kuriuos bus mokamos 3,375 proc. metinės palūkanos.

BFK pirmininkas pažymėjo, kad reikėtų leisti Vyriausybės taupymo lakštus įsigyti ir juridiniams asmenims - akcinėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms. Šiuo metu jos to daryti negali. „Aš ir savo draudimo kompanijos dalį lėšų skirčiau šitam reikalui“, - tikino jis.

B.Bradauskas svarstė, kad gyventojams trūksta informacijos apie galimybę įsigyti Vyriausybės taupymo lakštų. Pasak jo, reikėtų „šiek tiek saikingos reklamos“. „Užtektų porą kartų per „Panoramą“ paskelbti, ir rezultatai būtų visai kitokie“, - patikino socialdemokratas.

Kaip paskatinti investavimą į Vyriausybės taupymo lakštus, ketinama aptarti artimiausiame Seimo BFK posėdyje. Tiesa, kaip pabrėžė parlamentaras, svarbu užtikrinti, kad toks skolinimasis nepakenktų fiskalinei drausmei ir euro įvedimui.

Pinigai neišplauktų į užsienį

Seimo Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma sulaukia nemažai gyventojų klausimų, kodėl skolindamasi tarptautinėse rinkose Vyriausybė moka brangiau nei vidaus rinkoje, kodėl panašių palūkanų nepasiūlo gyventojams. Jis kreipėsi į finansų ministrą Rimantą Šadžių teiraudamasis, ar vidaus rinkoje platinant Vyriausybės taupymo lakštus nebūtų galima pasiūlyti panašių palūkanų kaip tarptautinėse rinkose. „Esminis klausimas - kodėl patogiau užsieniečiams mokėti 3 proc., o nepasiūlyti mūsų žmonėms investuoti už 2 proc. palūkanų? Jeigu su tokiais procentais pasiūlytume gyventojams taupymo lakštus, galbūt juos išpirktų ir už palūkanas mokami pinigai neišplauktų į užsienį“, - pažymėjo konservatorius.

Anot J.Razmos, padidinus palūkanas už taupymo lakštus gyventojai galbūt aktyviau į juos investuotų. Tai, kad valstybė daugiau skolintųsi vidaus rinkoje, politiko teigimu, darytų teigiamą poveikį ekonomikai. „Būtų „įdarbinami“ mūsų žmonių pinigai, sukaupti indėlių sąskaitose. Procentai už palūkanas atitektų gyventojams, o ne užsienio finansų institucijoms“, - aiškino jis.

Nedidelė poreikio dalis

FM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Vytauto Lenkučio teigimu, Vyriausybės taupymo lakštai yra mažmeniniams investuotojams skirta finansinė priemonė, papildoma investavimo alternatyva neprofesionaliems investuotojams. „Kadangi taupymo lakštai nėra laikomi pagrindine skolinimosi priemone, sunku vertinti, ar esama jų platinimo apimtis yra pakankama. Neturėjome vilčių, kad mažmeninių investuotojų skolinamos lėšos pakeis kitus skolinimosi šaltinius. 2013 metais pasiskolinta 7 mlrd. 518 mln. litų. Taupymo lakštais išplatinta suma sudarė 510 mln. litų. Nors trejų metų trukmės taupymo lakštų palūkanos yra didžiausios iš siūlomų už juos, būtent ilgojo laikotarpio taupymo lakštai yra mažiausiai paklausūs“, - pažymėjo V.Lenkutis.

Jis informavo, kad sausio 10 - vasario 3 dienomis FM platino vienų metų trukmės taupymo lakštus, kurių palūkanos buvo tris kartus didesnės nei anksčiau ir gerokai didesnės, nei už atitinkamus indėlius siūlo dauguma komercinių bankų šalyje. Tačiau minėtu laikotarpiu išplatinta suma sudarė tik 92,6 mln. litų (palyginti, sausio-vasario mėnesiais vidaus rinkoje iš viso pasiskolinta 707 mln. litų).

Atsakydamas į klausimą, kodėl platinant taupymo lakštus negalima skolintis už panašius procentus kaip tarptautinėse rinkose, V.Lenkutis tvirtino, kad negalima tiesiogiai lyginti skirtingos trukmės finansinių priemonių palūkanų. Taupymo lakštais skolinamasi 1-3 metams, o tarptautinėse rinkose - 10 metų. „Gyventojai gali įsigyti 1-9 metų trukmės aukciono būdu platinamų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP), kurie yra pelningesni už taupymo lakštus. Sausio ir vasario mėnesiais aukcionuose investuotojų įsigytų VVP pelningumas buvo 0,392–3,066 proc., o pasiskolinta tik 577,7 mln. litų. Sausio mėnesį užsienio finansų rinkose dešimčiai metų buvo pasiskolinta 1,7 mlrd. litų suma. Šios emisijos paklausa viršijo 13,8 mlrd. litų, tai sudarė sąlygas pasiekti mažesnį emisijos pelningumą", - aiškino V.Lenkutis.

Anot jo, galiausiai reikia įvertinti tai, kad įsigyjant taupymo lakštus gyventojams nereikia mokėti komisinio mokesčio, mokesčio už vertybinių popierių sąskaitos atidarymą, taupymo lakštų saugojimo mokesčio. FM valstybės biudžeto lėšomis padengia šias išlaidas už gyventojus.

Vyriausybės taupymo lakštų platinimo rezultatai

Platinimo data Taupymo lakštų trukmė (dienomis) Gauta lėšų (litais) Palūkanų norma (proc.)
2014 03 04 - 2014 03 17 365 544 tūkst. 0,3
2014 03 04 - 2014 03 17 744 6 mln. 400 tūkst. 1,1
2014 02 18 - 2014 03 17 1123 2 mln. 912 tūkst. 1,2
2014 02 18 – 2014 03 03 365 664 tūkst. 0,3
2014 02 18 – 2014 03 03 744 8 mln. 480 tūkst. 1,1

Šaltinis: Finansų ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"