TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikai ragina išsamiau tirti donorų kraują

2016 04 14 6:00
Pataisų autoriai tikina, kad kraujo donorystė - viena galimybių užsikrėsti hepatitu B ir C. LŽ archyvo nuotrauka

Pabrėždami, kad kasmet apie 300 šalies gyventojų užsikrečia cirozę ir kepenų vėžį sukeliančiu hepatitu B ir C, parlamentarai Dangutė Mikutienė bei Antanas Matulas siūlo kuo skubiau steigti valstybinį hepatito registrą.

Šiandien Seimas turėtų balsuoti dėl Kraujo donorystės ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymų pataisų, kuriomis siekiama griežtinti kraujo donorų atranką.

D. Mikutienė LŽ pabrėžė, kad mūsų šalyje nėra universalios valstybinės hepatito B ir C registravimo, stebėsenos, kontrolės ir prevencijos sistemos. „Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 300 susirgimo hepatitu atvejų, tačiau neabejojama, jog oficialioji statistika neatspindi realios padėties, tad tikėtina, kad faktinis užsikrėtusiųjų skaičius yra dar didesnis“, – sakė ji. Politikė tikino, jog kraujo donorystė – viena galimybių užsikrėsti hepatitu B ir C, tad dėl šios priežasties būtinas juo sergančių asmenų registras.

„Įkurti šį registrą turėtų Sveikatos apsaugos ministerija, teigianti, kad išsiaiškinti sergančiuosius hepatitu B ir C galima per centralizuotą elektroninės sveikatos sistemą. Tačiau ši sistema šiuo metu neleidžia gydytojui išrašyti elektroninio recepto, tad ką kalbėti apie hepatito registrą“, – aiškino D. Mikutienė.

Parlamentaras A. Matulas LŽ pridūrė, jog pataisomis siekiama, kad donorų kraujas prieš paimant jo dozę būtų tikrinamas dar išsamiau, nei tai daroma dabar. „Šiuo metu išsamūs kraujo tyrimai atliekami tik radus pakitimų. Siekiame, kad tokie pat išsamūs tyrimai būtų atliekami ir nenustačius rizikos. Norint apsaugoti žmonių sveikatą, tyrimų niekada nebūna per daug“, – sakė jis.

Nacionalinio kraujo centro gydytoja Rita Vaitkienė LŽ patvirtino, jog Lietuvoje nuo 1993-iųjų yra įkurtas Donorų registras, į kurį įrašomi visi nuo tų metų davusieji kraujo, o hepatito registro mūsų šalis neturi. „Tačiau Donorų registre įrašyti tie, kurių kraują paėmus buvo nustatyta, kad žmonės užsikrėtę hepatitu B ir C“, – teigė ji. Esą šiuo metu visai neblogai išsiverčiama be hepatito registro, nes kiekvieno donoro paimtas kraujas ištiriamas dėl šių virusų. Daugiau nei 30 metų su kraujo donorais dirbanti gydytoja pabrėžė negirdėjusi nė vieno atvejo, kad žmogus būtų užsikrėtęs hepatitu B ar C dėl kraujo perpylimo.

R. Vaitkienė pabrėžė, jog šiuo metu ir prieš imant donorų kraują, ir jį paėmus Lietuvoje atliekami tokie pat kraujo tyrimai, kokie daromi visame pažangiame pasaulyje. Be to, šiuo metu mūsų šalyje propaguojama neatlygintina donorystė, o ji yra gerokai saugesnė už tą, kai kraujo duodama už pinigus. Anot gydytojos, jei bus priimtos siūlomos pataisos, bus galima dar išsamiau tirti kraują, tačiau tokiems tyrimams nėra būtinybės.

Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, kad hepatitas B ir C sukelia kepenų uždegimą, kuriam vystantis dalis žmonių suserga ciroze bei kepenų vėžiu. Hepatitu B galima užsikrėsti per nesaugius lytinius santykius, per perpilamą kraują, užkrėstas medicinines adatas, darant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis kito asmens higienos priemonėmis. Hepatitu C užsikrečiama tokiais pat būdais, tačiau per lytinius santykius – rečiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"