TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikai: Rengės ruožo nereikia

2016 08 18 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Lietuva sprendžia problemą dėl 2008-aisiais demontuoto vos 19 kilometrų geležinkelio ruožo Mažeikiai – Rengė. Europos Komisija, kuriai skundžiasi Lenkija bei Latvija, reikalauja ne tik jį atstatyti, bet ir išskaidyti darbus vykdžiusią bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ – kitaip mūsų šaliai gresia didžiulė bauda. 

Įmonei, esą besitvarkančiai kaip „valstybė valstybėje“, grūmoja ir šalies vadovai. Tačiau kiti politikai vis garsiau tvirtina, kad Rengės ruožo Lietuvai nereikia – jis tapo tik pretekstu paspausti mūsų valstybę.

Virš valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos galvos susitvenkė debesys – jam gresia netekti posto dėl vos 19 kilometrų ilgio geležinkelio ruožo Mažeikiai-Rengė, demontuoto 2008 metais. Šį sprendimą dar 2011 metais Europos Komisijai (EK) apskundė Lenkijos kapitalo naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“. Ji prašė ištirti, ar išardę geležinkelio atšaką Latvijos pasienyje „Lietuvos geležinkeliai“ neapribojo konkurencijos – kaip teigiama, be šios atšakos mažėja „Orlen Lietuva“ produktų, eksportuojamų į Estiją ir Latviją, konkurencingumas. Nepasitenkinimą reiškia ir kaimynė Latvija – esą savo veiksmais „Lietuvos geležinkeliai“ iš esmės užkirto kelią latviams vežti lietuviškus krovinius.

Nuo 2013 metų oficialią antimonopolinio veiklos tyrimo procedūrą vykdanti EK šią gegužę pateikė Lietuvai reikalavimą: už išardytą Rengės ruožą „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų būti išskaidyti. Kitu atveju įmonei tektų sumokėti iki 10 proc. apyvartos (apie 43 mln. eurų) baudą bei atstatyti ruožą, o tai galėtų kainuoti dar 20 mln. eurų. Kaip teigiama, „Lietuvos geležinkelių“ skaidymu siekiama, kad Lietuvoje atsirastų daugiau vežėjų, kurie iki šiol negalėjo ateiti dėl monopolininko veiksmų.

Nors šalies vadovai dėl šios situacijos grūmoja S. Dailydkai, kurio vadovaujama įmonė jau vadinama „valstybe valstybėje“, Lietuvos politikai neabejoja, kad įtampą sukėlęs sprendimas dėl Rengės ruožo yra ne tik ekonominis klausimas. „Dabar skelbiamiems sprendimams įtakos galėjo turėti tiek Lenkijos, tiek Latvijos interesai. Lietuvai ekonomiškai šios atkarpos nereikia. Tai būtų nereikalingas didelių pinigų iššvaistymas“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Seimo Ekonomikos komiteto, kuruojančio „Lietuvos geležinkelių“ veiklą, pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Lietuva sprendžia problemą dėl 2008-aisiais demontuoto vos 19 kilometrų geležinkelio ruožo Mažeikiai - Rengė. Europos Komisija, kuriai skundžiasi Lenkija bei Latvija, reikalauja ne tik jį atstatyti, bet ir išskaidyti darbus vykdžiusią bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“.

Siekia savų interesų

Nuo 2008-ųjų rudens, kai buvo demontuotas Rengės ruožas, „Lietuvos geležinkeliai“ tvirtina, kad toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis saugumo reikalavimais. Paskutinį kartą 1972 metais kapitališkai suremontuotame ruože dėl vis prastėjančios kelio būklės nuo 2004-ųjų traukinių greitis buvo apribotas nuo 80 kilometrų per valandą iki 40 kilometrų per valandą, o 2007-aisiais ypač pavojinguose vietose – iki 25 kilometrų per valandą.

Dėl kritinės kelio būklės 2008 metų rugsėjo 5 dieną buvo užfiksuotas kelio išmetimas – riktas. Po kelių dienų, rugsėjo 12-ąją, specialiosios techninės revizijos metu buvo rasti trūkumai, gresiantys traukinių eismo saugumui bei pranašaujantys galimą ekologinę nelaimę, todėl eismas ruože buvo nutrauktas, o kiek vėliau, šalinant sankasos defektus – nuardyti geležinkelio bėgiai. Savo produkciją į Latviją šiuo ruožu gabenusiai bendrovei „Orlen Lietuva“ buvo pasiūlytas kitas kelias, per Joniškį. Dabar įmonei produktus vežti tenka ilgesniu, apie 150 kilometrų, maršrutu, o transportavimo paslaugas teikia vieninteliai „Lietuvos geležinkeliai“.

Nors Lietuvos bendrovė teigia dėl šios situacijos taikanti „Orlen Lietuvai“ mažesnius tarifus, ši tvirtina gaunanti mažesnes nuolaidas nei konkurentai, be to, netenkanti galimybės naudotis kitų vežėjų, tai yra Latvijos geležinkelininkų, paslaugomis. Savo ruožtu „Latvijos geležinkeliai“ šių metų pavasarį paskelbė skaičiavimus, kad Lietuvai atstačius Rengės liniją, jie papildomai sulauktų 1,5 mln. tonų krovinių kasmet, o Latvijos uostai galėtų perimti bendrovės „Orlen Lietuva“ krovinius, kurie dabar gabenami per Klaipėdos uostą.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigia sudarę visas sąlygas „Orlen Lietuvai“ vežti produkciją į Latviją. Kita vertus, Lietuvos įmonė tvirtina negalinti veikti nuostolingai. „Jei Rengės ruožas būtų atkurtas, juo būtų pervežamas mažiau nei vienas 50 vagonų ar cisternų su naftos produktais sąstatas per dieną. Kalbėti apie ekonominę naudą tokiu atveju – tiesiog beprasmiška, nes vien infrastruktūros išlaikymas viršytų pajamas, gaunamas už krovinių gabenimą. Pasirašydamos šiuo metu galiojančią 2009 metų sutartį, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ sutarė dėl abiem pusėms priimtino komercinio sprendimo“, – atsakyme „Lietuvos žinioms“ nurodė „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus patarėjas Darius Tarasevičius.

Derybos tebesitęsia

Išeities iš susidariusios situacijos Lietuvos ir Lenkijos bendrovės ieško derybose, kurios, nutrūkusios šį pavasarį, buvo atnaujintos nuo rugpjūčio pradžios. Per šį mėnesį šalys tikisi susitarti dėl vežimo geležinkeliais tarifų bei papildomų paslaugų kainų, taip pat išspręsti piniginius reikalavimus viena kitai, tačiau kaip konkrečiai sekasi, nei „Orlen Lietuva“, nei „Lietuvos geležinkeliai“ nekomentuoja.

Apie tai, kad šios derybos skirtos ne tik Rengės problemai spręsti, nors būtent toks motyvas nurodomas oficialiai, dar šį pavasarį užsiminė įtakingas Lenkijos leidinys „Rzeczpospolita“. Akcentuodamas, jog Vilniuje vykusių derybų metu pas Lietuvos premjerą apsilankęs naujasis Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ prezidentas Wojciechas Jasinskis yra įtakingas valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ atstovas, leidinys užsiminė ir apie dvišaliams santykiams įtakos turintį klausimą – lenkiškų pavardžių rašybą.

Apie politinį šių derybų aspektą yra kalbėjęs ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Dar šių metų liepą jis teigė, kad klausimą dėl Rengės ruožo inicijavo „Orlen Lietuva“, siekianti „daugiau uždirbti ir taupyti sąnaudas“. Kiek anksčiau ministras minėjo, kad geležinkelio atstatymo taip pat siekianti Latvija, kuri tikisi perimti dalį krovinių, tyrimo procedūrą vykdančioje EK turi „įtakingą savo šalies lobistą“ – buvusį premjerą Valdį Dombrovskį, nuo 2014 metų lapkričio einantį EK vicepirmininko pareigas.

„Lietuvos geležinkeliai“ į diskusijas dėl susidariusios situacijos nesileidžia. „Derybų kontekstas yra sudėtingesnis ir painesnis, nei pristatomas viešojoje erdvėje. „Lietuvos geležinkelių“ pagrindinis interesas – pelninga veikla, krovinių gabenimas, keleivių vežimas bei bendrovės valdomos Lietuvos valstybei priklausančios infrastruktūros išlaikymas. Deja, šiuo metu negalime atskleisti daugiau derybų detalių“, – nurodė D. Tarasevičius.

Bendra atsakomybė

Banko „Nordea“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad interesai dėl šios situacijos esantys labai aiškūs. „Bendrovė „Orlen Lietuva“ siekia turėti alternatyvą produktų gabenimui „Lietuvos geležinkeliais“ ir Klaipėdos uostui – jei būtų didesnė konkurencija, ji galėtų tikėtis mažesnių įkainių, o tai pagerintų veiklos rezultatus. Latvija turi savų interesų: ten veikia net trys uostai – Rygoje, Ventspilyje bei Liepojoje. Pastarojo padėtis – lyg „trečiojo brolio“. Uostas sunkiai skinasi kelią, o geležinkelio atšaka iš Lietuvos į Latviją galbūt suteiktų galimybę pritraukti daugiau tranzitinių krovinių į jį“, – dėstė analitikas.

Žygimantas Mauricas /LŽ archyvo nuotrauka

Pasak Ž. Maurico, kalbant apie Lietuvos interesus, trumpuoju laikotarpiu šaliai būtų naudinga kuo didesnį krovinių srautą kreipti per „Lietuvos geležinkelius“ į Klaipėdos uostą. „Bet jei kalbėtume apie ilgalaikę perspektyvą, atsižvelgdami ir į kitus aspektus – tarkime, apie bendradarbiavimą su kaimynėmis šalimis kitose srityse, didesnė konkurencija galbūt teiktų daugiau naudos tarpvalstybiniams santykiams. Žinoma, tai priklauso ir nuo gebėjimo išsiderėti geriausias sąlygas“, – samprotavo jis.

Lietuvos valdžios atstovai kaltę dėl situacijos linkę įžvelgti „Lietuvos geležinkelių“ veiksmuose. Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš kurį laiką pareiškė, kad ši įmonė elgiasi kaip „valstybė valstybėje“, savo interesus iškelia aukščiau už šalies poreikius.

„Man juokingai skamba kaltinimai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ veikia lyg „valstybė valstybėje“. Tegu kas nors parodo, kad ši bendrovė neįvykdė kurio nors susisiekimo ministro įsakymo ar Vyriausybės suformuotos „Lietuvos geležinkelių“ valdybos sprendimo. Manau, Vyriausybė, premjeras, susisiekimo ministras šią situaciją puikiai žino. Jei būtų logiškai pagrįstų argumentų, kad Rengės ruožą reikia kuo skubiau atstatyti, „Lietuvos geležinkeliai“ jau būtų gavę nurodymą tai nedelsiant padaryti. Jei politikai tam tikrų sprendimų nėra priėmę, nemanau, kad korektiška dėl to kaltinti bendrovę“, – situacija stebėjosi Seimo Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma.

Pasak jo, sprendimai dėl Rengės ruožo įšaldymo buvo priimti nueinančios Gedimino Kirkilo Vyriausybės, o ją pakeitęs ministrų kabinetas, tuomet vadovaujamas Andriaus Kubiliaus, sprendė ekonominės krizės iššūkius ir vargu ar galėjo pasirūpinti geležinkelio atstatymu. „Dabar, dirbant A. Butkevičiaus Vyriausybei, man atrodo, nebuvo jokių naujų sprendimų. Kai projektas yra visiškai nuostolingas, reikalauti, jog „Lietuvos geležinkeliai“, dirbantys komerciniais pagrindais, priimtų nuostolį nešančius sprendimus dėl to, kad vienam naudotojui galbūt tai būtų kiek patogiau, nežinau, ar galima“, – aiškino J. Razma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"