TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikai skuba į pagalbą buhalteriams

2014 05 14 6:00
G.Kalčinskas

Seimas imasi keisti reikalavimą buhalteriams išlaikyti visuotinius privalomus profesinius egzaminus, mat Lietuva - vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, numatanti valstybines licencijas įmonių ir įstaigų vyriausiesiems buhalteriams.

Seime registruotos Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama atšaukti reikalavimą iki 2016 metų beveik 100 tūkst. įvairių šalies įmonių bei įstaigų vyriausiųjų buhalterių išlaikyti profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės bei mokesčių egzaminus. Pataisoms pritaria Finansų ministerija, verslo, taip pat buhalterius, auditorius vienijančių profesinių organizacijų atstovai. Pabrėžiama, kad darbdaviai vyriausiuosius buhalterius renkasi pagal išsilavinimą patvirtinančius diplomus ir darbo patirtį.

Anot J.Vaickienės, Seime ne kartą kilo diskusijos dėl visuotinio egzamino buhalteriams atšaukimo./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pertekliniai reikalavimai

Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisas registravusio Seimo Peticijų komisijos pirmininko Petro Čimbaro teigimu, tai padaryta apsvarsčius Seime gautą „Pačiolio“ bendrovės prezidento Gedimino Kalčinsko peticiją. Parlamentaras pabrėžė, jog išanalizavus 19 ES valstybių patirtį paaiškėjo, kad tik šešiose valstybėse keliami tam tikri (išsilavinimo, profesinės patirties) reikalavimai. Tačiau nė vienoje valstybėje nėra nustatyto buhalterių sertifikavimo reikalavimo juos egzaminuojant, kaip numato Lietuvoje galiojantis Buhalterinės apskaitos įstatymas.

P.Čimbaras įsitikinęs, kad vyriausiuosius buhalterius privertus laikyti visuotinius ir privalomus egzaminus naudos turėtų tik juos organizuojančios įstaigos, uždirbsiančios šimtus tūkstančių litų. Tačiau juos laikantiems žmonėms nebus jokios naudos. Mat skirtingų teisinių formų juridinių asmenų buhalterinei apskaitai taikomi skirtingi apskaitos standartai ir taisyklės.

Skaičiuojama, kad veikiančių akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių, kurių vyriausiesiems buhalteriams reikėtų laikyti egzaminus, Lietuvoje yra apie 45 tūkstančiai. Tokie pat kvalifikaciniai reikalavimai turėtų būti taikomi dar ir pelno nesiekiančių juridinių asmenų - biudžetinių įstaigų, viešųjų įstaigų, asociacijų, labdaros ir paramos fondų, daugiabučių namų savininkų bendrijų, sodininkų bendrijų, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų, politinių partijų ir kitų - vyriausiesiems buhalteriams. Tad iš viso egzaminą gali tekti laikyti apie 90 tūkst. vyriausiųjų buhalterių. Preliminariais skaičiavimais, vienam specialistui pasirengti egzaminui ir jį išlaikyti gali kainuoti apie 800 litų.

Tik pinigų plovimas?

Verslo įmonių, verslininkus vienijančių asociacijų atstovai tokį vienkartinį egzaminą laiko vien administracinės naštos didinimu, nes tai neduotų jokios praktinės naudos. Buhalterius, auditorius vienijančios profesinės organizacijos taip pat pasisako už šios įstatymo nuostatos naikinimą. Peticiją Seimui pateikęs UAB „Pačiolis“ prezidentas G.Kalčinskas, kalbėdamas su LŽ, buvo atviras: „Nesame prieš vyriausiųjų buhalterių kvalifikacijos kėlimą. Tam yra daug ir įvairių būdų. Tačiau egzaminuoti visus iš eilės vyriausiuosius buhalterius – tai jau absurdas.“ Jo teigimu, neaiški vyriausiųjų buhalterių egzaminavimo tvarka, nenumatytas teisinis mechanizmas, kas ir kaip prižiūrės, kad vyriausiaisiais buhalteriais dirbtų tik kvalifikacinius egzaminus išlaikę specialistai. Taip pat nežinomos šio reikalavimo pažeidimo pasekmės.

Šalies švietimo įstaigų apskaitos ir finansų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas, Kauno Tado Ivanausko progimnazijos vyriausiasis buhalteris Gvidas Karkauskas taip pat neslėpė, kad reikalavimas vyriausiesiems buhalteriams išlaikyti kvalifikacinius egzaminus, yra sunkiai suvokiamas protu. „Vadovas pats pasirenka tokį vyriausiąjį buhalterį, koks jam reikalingas. O egzaminai – tik pinigų plovimas“, - tikino G.Karkauskas.

P.Čimbaras: "Nė vienoje valstybėje nėra nustatyto buhalterių sertifikavimo reikalavimo juos egzaminuojant."/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Atliko apklausą

Finansų ministerija, norėdama sužinoti verslo atstovų nuomonę, atliko įmonių vadovų apklausą. Dviejų trečdalių apklaustųjų nuomone, privalomas vyriausiųjų buhalterių atestavimas nepagerintų vyriausiojo buhalterio darbo kokybės, nesuteiktų specifinių kiekvienos įmonės apskaitos tvarkymui reikalingų žinių, tik padidintų įmonės išlaidas. Darbdaviai renkasi vyriausiąjį buhalterį pagal išsilavinimą patvirtinantį diplomą, darbo patirtį. Todėl FM yra išreiškusi pritarimą siūlymui keisti Buhalterinės apskaitos įstatymą.

„Daugelyje valstybių veikia savanoriško vyriausiųjų buhalterių atestavimo modelis – buhalteris savanoriškai pasirenka narystę tam tikroje profesinėje organizacijoje, ji savo nariams kelia įvairius reikalavimus: siekiančiam tapti organizacijos nariu reikia išlaikyti tam tikrus egzaminus, laikytis etikos kodekso, nuolat kelti profesinę kvalifikaciją ir pan. Taip buhalterių kvalifikacijos stebėsena savanoriškos narystės pagrindu užsiima profesinės organizacijos, bet ne valstybė“, - LŽ pabrėžė Finansų ministerijos Apskaitos metodologijos departamento direktorės pavaduotoja Paulė Svorobovičienė.

Taisys klaidas

Specialistų, valdininkų ir politikų kritikuojamos Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisos, numatančios visų šalies įmonių bei įstaigų vyriausiųjų buhalterių egzaminavimą, Seime buvo priimtos 2012 metų balandžio 24 dieną. Už jas balsavo 84 Seimo nariai tiek iš tuometinės valdančiosios daugumos, tiek ir iš opozicijos. Beje, tokius siūlymus Seimui buvo pateikęs Audito komitetas, kuriam tuomet vadovavo buhalterės išsilavinimą turinti "darbietė" Loreta Graužinienė.

Šiuo metu Seimo Audito komitetui vadovaujanti "tvarkietė" Jolita Vaickienė LŽ teigė nepritarianti 2012 metais priimtoms Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisoms. Todėl Seime jau ne kartą vyko diskusijos dėl jų pakeitimo. „Versti visus vyriausiuosius buhalterius "audituotis" ir valstybei prižiūrėti šį procesą būtų pernelyg didelė našta“, - tvirtino ji.

Lietuvos apskaitos įmonių asociacijos prezidentas Sigitas Babarskas LŽ tikino, kad egzaminai vyriausiesiems buhalteriams galėtų išlikti tais atvejais, jeigu abejojama jų sugebėjimu parengti reikiamo lygio finansines ataskaitas. Tačiau jis sakė taip pat nepritariantis visuotiniam vyriausiųjų buhalterių egzaminavimui. „Kur kas svarbesne problema - buhalterių rengiamų finansinių ataskaitų kokybė, kol kas dar ne visada tenkinanti tiek valstybę, tiek ir įmonių vadovus, akcininkus, kreditorius“, - aiškino S.Babarskas.

Apie tai, kad, net ir atsisakius privalomų visuotinių egzaminų vyriausiesiems buhalteriams, šiems teks kelti savo kvalifikaciją, užsiminė ir UAB „Pačiolis“ prezidentas G.Kalčinskas. Anot jo, dabar Lietuvoje bandomas įteisinti vienkartinis buhalterių egzaminavimas visiškai negarantuoja juos išlaikiusių specialistų aukštos kvalifikacijos. „Dėl nuolatinės teisės aktų kaitos būtini testiniai mokymai ir kvalifikacijos kėlimas. Tačiau tai įstatyme nenumatyta“, - pabrėžė G.Kalčinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"