TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikai stumia metro idėją

2014 10 16 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vos prieš mėnesį Seime iš naujo svarstant anksčiau priimtą, bet prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotą Metropoliteno koncesijos įstatymą, jam nebuvo pritarta. Tačiau dalis parlamentarų nenuleidžia rankų ir kuria naujus įstatymų projektus, kuriuos priėmus būtų atvertas kelias Vilniuje tiesti pirmąją šalyje metro liniją.

Užvakar Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas, kurį palaiko net 37 ir valdančiajai daugumai, ir opozicijai atstovaujantys politikai. Nors metro idėją palaikančiųjų Seime nestinga, abejojančiųjų tokio sumanymo realumu - taip pat apstu.

Pirmiausia – teisinė bazė

Specialiajame metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekte bandoma apibrėžti valstybės ir savivaldybių kompetenciją bei galias rengiant metropoliteno statybai reikalingus dokumentus, bandoma nustatyti atsakomybę, numatyti, kas gali būti strateginis investuotojas, iš kur gali būti gauta lėšų.

Vienas naujojo metropoliteno įstatymo projekto kūrėjų parlamentaras Artūras Skardžius LŽ teigė, kad naujasis dokumentas parengtas anksčiau Seime svarstyto Metropoliteno koncesijos įstatymo pagrindu, jį patobulinus bei atsižvelgiant į prezidentės D. Grybauskaitės pastabas. „Įstatymu norime reglamentuoti metropoliteno veiklą Lietuvoje. Manyčiau, kad tokia transporto rūšis turi visas sąlygas gyvuoti Vilniuje, nes Europoje net ir mažesni miestai, turintys po 120-300 tūkst. gyventojų, turi metro“, - tvirtino A. Skardžius. Pasak jo, priėmus Specialųjį metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, būtų atvertas kelias kelių milijardų litų dydžio užsienio investicijoms, nes šiuo metu investuotojai nemato aiškaus Lietuvos valdžios apsisprendimo ir to, kaip šis projektas bus realizuojamas. A. Skardžius pabrėžė, kad dėl metropoliteno pirmiausia turėtų apsispręsti politinė valdžia – Seimas. Esą reikia sukurti teisinę bazę, priimti reikalingus įstatymus, o tuomet jau diskutuojama dėl metropoliteno statybos reikalingumo, ieškoma investuotojų.

Kvepia utopija

Tačiau nemažai Seimo narių metropoliteno idėja netiki. Socialdemokratas Algimantas Salamakinas LŽ teigė, jog ir naujai siūlomas Specialiojo metropoliteno įstatymo projektas jo neįtikina, kad tokia transporto rūšis Vilniui reikalinga. „Tokie siūlymai kvepia utopija“, - tvirtino A. Salamakinas. Jis akcentavo, kad yra susipažinęs su metropoliteno idėjos autorių parengta medžiaga, bet būtent ji jam ir kelia daugiausia abejonių. Parlamentaro manymu, naivu tikėtis, kad atsiras didžiuliai keleivių srautai, kaip tikina metro Vilniuje idėjos puoselėtojai. Jis taip pat abejojo, kad tokiam grandioziniam projektui įgyvendinti ieškant lėšų neprireiks valstybės garantijos. „Naivu tikėtis, kad privatus verslas viską pastatys. Beveik neabejoju, kad vos Seimui priėmus įstatymą idėjos iniciatoriai iškart ateis į Vyriausybę ir prašys pinigų. Iš pradžių – galimybių studijai, o vėliau - ir kitoms reikmėms“, - kalbėjo A. Salamakinas. Politikas pažymėjo, kad Vilniuje transporto spūstys, susidarančios rytinio bei vakarinio piko metu, santykinai yra nedidelės, palyginti su besidriekiančiomis kituose Europos miestuose. „Manęs neapleidžia mintis, kad taip bus plaunami pinigai“, - neslėpė socialdemokratas.

Metropoliteno įstatymui vėl atsiradus parlamentarų darbotvarkėje, konservatorius Jurgis Razma LŽ teigė manantis, kad jis kol kas nereikalingas. „Nė viena savivaldybė, tarp jų - ir Vilniaus miesto, nėra pareiškusi, kad tokia transporto rūšis reikalinga. Tad visai neaišku, kam reikalingas toks įstatymas“, - stebėjosi J. Razma.

Žada neužlipti ant „grėblio“

Vis dėlto metro idėją palaikantys Seimo nariai registravo ir siūlymus keisti šios rudens sesijos patvirtintą darbotvarkę bei į ją įtraukti naujo registruoto Specialiojo metropoliteno įstatymo projekto svarstymą. Tai jau bus antras parlamentarų bandymas Seime priimtais įstatymais įteisinti sumanymus Lietuvoje tiesti metro linijas. Pirmiausia sostinėje Vilniuje.

Pirmas bandymas patyrė fiasko, mat liepos 17-ąją Seime priimtą Metropoliteno koncesijos įstatymą vetavo prezidentė D. Grybauskaitė. Pakartotinai įstatymą svarstant Seime rugsėjo 18 dieną, jis sulaukė tik 66 parlamentarų palaikymo, o tam, kad pakartotinai svarstytas įstatymas būtų priimtas, jam turėjo pritarti daugiau kaip pusė Seimo narių. „Manyčiau, kad šį kartą sulauksime gausesnio parlamentarų palaikymo“, - LŽ vakar tikino A. Skardžius. Jis teigė, kad to tikisi ir iš prezidentės D. Grybauskaitės komandos. Esą su jos nariais parengtą Specialiojo metropoliteno įstatymo projektą bus bandoma aptarti prieš jį pristatant Seime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"