TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikai stumia metro interesą

2014 09 16 6:00
Juditos Grigelytės ("Verslo žinios") nuotrauka

Metro koncesijos projektą buldozeriu stumiantis Seimas, nepaisantis prezidentės veto ir teisėsaugininkų neigiamų išvadų, iš esmės vykdo vienai įmonei, kurios atstovai aktyviai dalyvauja „Vilniaus metro“ sąjūdžio veikloje, naudingą projektą. Šios įmonės kūrėjas neslepia ketinimų toliau dalyvauti procese.

Poryt, rugsėjo 18 dieną, Seimas iš naujo balsuos dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės grąžinto Metropoliteno koncesijos įstatymo projekto. Nors šalies vadovė, pateiktu projektu siūlanti laikyti nepriimtu Seimo dar liepos 17-ąją palaimintą Metropoliteno koncesijos įstatymą, remiasi Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, bylojančiu, kad teisės aktas yra ydingas antikorupciniu požiūriu, jis toliau sėkmingai skinasi kelią.

Imlūs parlamentarai

Visuomeninį judėjimą „Metro sąjūdis“ subūręs Juozas Zykus, save vadinantis visuomenininku ir pensininku, bet dar aktyviai veikiantis paties įkurtoje, o dabar sūnums perduotoje sudėtingų pamatų ir požeminės statybos bendrovėje „Vilniaus rentinys“, neslepia dėjęs bei dedantis daug pastangų įtikinti politikus šio projekto naudingumu.

Vyriausybės bei privataus kapitalo kartu įgyvendinamo metro projekto, kaip nurodoma, Vilniuje kainuosiančio 5 mlrd. litų - tai yra beveik tiek pat, kiek Lietuvos dalis vis dar brandinamame atominės elektrinės statybos projekte, idėją keliantis verslininkas gali didžiuotis: šios kadencijos Seime į Metro idėjos paramos parlamentinę grupę įsitraukė apie 90 Seimo narių (daugiau kaip 60 proc. visų tautos išrinktųjų).

Metropoliteno koncesijos įstatymo projektą Seime prieš metus įregistravo vienas valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos lyderių krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, o kaip rengėjai įrašyti Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, Lietuvos žaliųjų partijos vadovas Linas Balsys, Darbo partijos vicepirmininkas Kęstutis Daukšys ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovas Paulius Saudargas.

„Jau daug Seimo narių įtikinau. Kai kurie imlūs, tai tie labai greitai supranta. Kitiems reikia ilgiau pasakoti. Manau, šį kartą balsuojant Seime bus teigiamas rezultatas“, - tvirtino verslininkas visuomenininkas.

Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma įsitikinęs, kad tokią didelę politikų paramą greičiausiai lėmė labai efektyvi projekto iniciatorių lobistinė veikla. „Tokio masto lobistinės veiklos nesu regėjęs per visą Seimo darbo laikotarpį: yra įkurta ir visuomeninė organizacija, ir viešoji įstaiga, o pagrindinis iniciatorius apėjo kiekvieną Seimo narį turbūt po kelis kartus“, - sakė konservatorius.

Šiuo metu J. Zykus kiek apgailestauja tik dėl to, kad „nepakankamai padirbėjo“ su prezidentūra. „Galiu prisiimti tą klaidą kaip šito judėjimo vadas, kad mes nepadirbėjome, nesuteikėme pakankamai informacijos prezidentūrai. Konsultavausi su seimūnais, ar nereikėtų to padaryti, bet man patarė, kad tai ekonominis klausimas, sakė: „Tik be reikalo juos trukdysi.“ Paklausiau seimūnų, nesiunčiau medžiagos, o prezidentūra paėmė senas pastabas ir pateikė, per daug nesivargino analizuoti“, - skundėsi metro entuziastas.

Ritos Stankevčiūtės (LŽ) nuotrauka

Vienas iš kelių dešimčių metro karštligės dar neapimtų parlamentarų ekonomistas prof. Kęstutis Glaveckas neabejoja, kad nei Vilnius, nei visa Lietuva metro statybų dar negali sau leisti, nes projektui reikėtų didžiulių lėšų, o jo atsipirkimas iki šiol neaiškus.

„Dėl to, kas vyksta, J. Zykaus nekaltinu - žmogus nori "biznio", tai ir veikia. Bet tie, nuo kurių priklauso sprendimai, turėtų pagalvoti, ką remia. Geriausiai būtų, kad J. Zykus projektą įgyvendintų pats, juolab kad sakė turįs kapitalo. Kam tą valstybę painioti?“ - stebėjosi K. Glaveckas.

Interesai yra visada

Šeimos bendrove vadinamo „Vilniaus rentinio“, kuriame, pasak J. Zykaus, nedirba pašaliniai - tik giminės, artimieji ir bičiuliai, įkūrėjas ir ilgametis vadovas metro Vilniuje idėją kelia jau daugiau kaip dešimt metų. Požeminio susisiekimo sostinėje projektą remiančius entuziastus, kurių, kaip teigiama, yra daugiau kaip 6 tūkst., J. Zykus subūrė į visuomeninį judėjimą „Metro sąjūdis“, kuriam pats ir vadovauja.

Visus su idėjos įgyvendinimu susijusius procesus koordinuoja viešoji įstaiga „Vilniaus metro“. Jos vadovai dažnai keičiasi, bet visi yra susiję su „Vilniaus rentiniu“. Šiuo metu viešajai įstaigai atstovaujantis direktorius Rimantas Pūkelis yra „Vilniaus rentinio“ vyriausiasis technologas. Kaip nurodoma „Vilniaus metro“ interneto puslapyje, būtent R. Pūkelis kartu su bendrovės „Vilniaus rentinys“ vyriausiuoju konstruktoriumi Kęstučiu Tumosa parengė šiuo metu metro statybos galimybes pagrindžiantį tyrimą „Tunelio įrengimas atviruoju būdu“.

Paklaustas apie galimus interesus, skatinančius kelti metro idėją, J. Zykus pareiškė: „Be interesų aš net į tualetą neinu.“ Pasak verslininko, įgyvendinti milijardinį metro projektą jo įkurtas „Vilniaus rentinys“ pajėgumų neturėtų - tam reikalingas strateginis investuotojas, tačiau tam tikrus planus bendrovė esą brandina.

„Žinoma, "Vilniaus rentinys" pretenduoja į tam tikrus darbus, kai tas dalykas bus. Bet gal aš jau būsiu anam pasaulyje, kai įkals tą kuoliuką (pradės metro statybos darbus - aut.). Sūnūs, žinoma, yra. Kiekvienas mano amžiaus žmogus, kai sodina medį, žino, kad pats nei šešėlyje bus, nei medienos gaus. Arba anūkui glostai galvą - ir kažką dėl jo darai. Matyt, Dievas dėl to ir laiko mus, kad pasirūpintume vaikais, paleidę į šį pasaulį. Aš rūpinuosi ne vien savo vaikais. Noriu, kad Lietuvai būtų geriau“, - kalbėjo J. Zykus.

Jurgis Razma nuogąstauja, kad Seimui priėmus svarstomą projektą po Vyriausybės sparnu gali užgimti naujas atskirų verslininkų interesams atstovaujantis darinys, disponuojantis milžiniškomis lėšomis. / Romo Jugaičio (LŽ) nuotrauka

Verslininko aktyviai remiamo Metropoliteno koncesijos įstatymo vienas rengėjų E. Masiulis tvirtino, jog tai, kad J. Zykaus įsteigtos bendrovės atstovai šmėžuoja visose metro iniciatyvose, dar nieko nereiškia. „Jeigu čia ateitų tarptautinė investicinė kompanija, tai ji spręstų, kokius partnerius pasirinkti. Pasaulyje yra įmonių, gerokai galingesnių už „Vilniaus rentinį“. Įstatymo priėmimas tikrai savaime negarantuoja, kad J. Zykus užsitikrina galimybę vykdyti kokius nors darbus“, - aiškino parlamentaras.

Tuo metu J. Razma tikino matantis „įmonės interesą“. „Kas man krito į akis - tai, kad pirminis projektas buvo pateiktas be galo prastos kokybės. Tačiau Seimo nariai labai entuziastingai už jį balsavo. Jei būčiau patingėjęs ir neparašęs maždaug 10-ties gana radikalių pataisų, ko gero, projektas būtų buvęs priimtas ir be jų. Mane tai stebina - juk šis įstatymas apibrėžia praktinius finansinius procesus“, - kalbėjo Seimo narys.

Dėmesys valstybės pinigams

Įstatymu, už kurį ketvirtadienį vėl balsuos Seimo nariai, norima įtvirtinti, kad metro Vilniuje būtų statomas pagal koncesijos sutartį. Metropoliteno projekto įgyvendinimo organizavimas turėtų būti patikėtas Vyriausybei, o ši turėtų paskirti ar įkurti instituciją, atsakingą už strateginio investuotojo paiešką bei akcinės bendrovės „Vilniaus metropolitenas“ įsteigimą.

Būtent per šią bendrovę tekėtų projekto įgyvendinimo lėšos - mažų mažiausiai 5 mlrd. litų. Nors metro entuziastai Seime tvirtina, kad projektas bus įgyvendinamas nenaudojant nei biudžeto, nei valstybei tenkančių Europos Sąjungos pinigų, pagrindinių organizatorių norai - šiek tiek kitokie.

Dar praėjusių metų sausį teikdamas Metro koncesijos įstatymo projektą jo rengėjas J. Olekas siūlė nustatyti, kad „Vyriausybė arba jos įgaliota institucija gali dalyvauti projekto finansavime biudžeto lėšomis, pirkdama akcijas arba suteikdama žemę (požeminę erdvę) ir pastatus“.

Panašiai samprotauja ir metro entuziastas J. Zykus. „Pataisytame įstatyme įrašyta, kad iš biudžeto projektui nebus skiriama nė lito. Vyriausybė prisidėtų proceso organizavimu. Na, ir, žinoma, suteiktų žemę. Tikriausiai ji to veltui nedarytų - prašytų akcijų ir įeitų į koncerną. Bet, žinoma, ji būtų ne pagrindinis akcininkas. Pagrindinis akcininkas būtų strateginis investuotojas“, - kalbėjo verslininkas.

Mato kitų tikslų

Parlamentaras J. Razma nuogąstavo, kad Seimui priėmus svarstomą projektą po Vyriausybės sparnu gali užgimti naujas atskirų verslininkų interesams atstovaujantis darinys, disponuojantis milžiniškomis lėšomis - panašus į energetikoje steigtą bendrovę „Leo LT“. „Nors įstatymo projektui pateikiau esminių siūlymų, ir jie buvo priimti, vis dėlto nesu tikras, kad sugebėjau užkamšyti visas landas piktnaudžiavimams. Kai kalba sukasi apie milijardus, visada atsiranda gabių patarėjų, kaip padaryti, kad valstybė liktų kvailio vietoje“, - aiškino jis.

Projekto rengėjas E. Masiulis tvirtino, kad metro Vilniuje statybos - ne pagrindinis įstatymo rengėjų siekis. „Pasirašiau įstatymo projektą pirmiausia dėl to, kad šiandien yra labai daug visokių iniciatyvų dėl Vilniaus viešojo transporto sutvarkymo, bet realiai padėtis nesikeičia. Svarstomą įstatymą vertinu kaip tam tikrą atspirties tašką - nebūtinai šitas įstatymas bus įgyvendintas, bet per jį galima bandyti paieškoti privačių investuotojų, kurie vykdytų šį projektą. Jeigu jie atsisakys investuoti arba tokių neatsiras, vadinasi, projektas tikrai ekonomiškai nepagrįstas“, - tikino politikas.

Parlamentaras K. Glaveckas įsitikinęs, kad būtent projekto naudos tyrimai, o ne metro statyba yra jo entuziastų tikslas. „Dabartinis vajus reikalingas tam, kad būtų pasiektas valstybinės reikšmės objekto statusas, o paskui bandoma prašyti valstybės pinigų metro statybos galimybių studijai atlikti. Anksčiau darėme tokią studiją dėl tramvajaus - kainavo milijoną litų, dėl metro kainuos gal dešimt milijonų, ir kai kam bus galima iš to maitintis. Metro greičiausiai niekas nestatys - bent šiame šimtmetyje vilties mažai“, - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"