TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikas: sovietiniai mikrorajonai taps getais

2016 09 12 12:18
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Seimo energetikos komisijos vicepirmininkas Kęstutis Masiulis prognozuoja, kad Lietuvos didmiesčių sovietiniai mikrorajonai ateityje gali tapti getais, kuriuose apsigyvens socialiai pažeidžiamiausi gyventojai bei neturtingi imigrantai, ir tai esą „taps didele problema“.

„Būstų ir nuomos rinka ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, artėja prie pavojingos ribos. Kol kas pasiūla susibalansuoja su paklausa, tačiau ilgai taip nesitęs. Ateityje žmonės vis labiau dairysis į kokybiškai naują statybą, o kas laukia sovietinių butų, kurių nebenori pirkti jauni žmonės? Tokie sovietiniai miestų kvartalai bus pigūs, o tai programuoja socialinius iššūkius. Kaip su sovietiniais bendrabučiais (pvz. Naujininkuose) – atpigus būstui susikraustė 15 proc. girtuoklių, ir likę gyventojai nebegali tverti, todėl dar pigiau parduoda būstą ir kraustosi į geresnius namus ir rajonus“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė parlamentaras Kęstutis Masiulis.

Politikas tvirtina nesantis nekilnojamojo turto agentas, tačiau matantis problemas, su kuriomis susidurs Vilnius ir kiti miestai, ir kurių nepajėgs išspręsti paprasta renovacija. Pasak jo, nors pastaruoju metu Vilniuje kasmet pastatoma daug naujų butų ir namų, gyventojų skaičius yra 30 tūkst. mažesnis nei sovietmečiu, o palanki demografinė perspektyva, sostinei kol kas gebant pritraukti naujų gyventojų, ilgai nesitęs dėl rajonų tuštėjimo, lemiamo sparčios emigracijos.

„Kitas nuomos ir būsto rinką neraminantis veiksnys yra vilniečių amžius. 1983–1993 metais Lietuva išgyveno gimstamumo bumą, kai gimdavo po 56–58 tūkst. vaikų (pernai gimė 31 tūkst.). Ši karta dabar suaugo, tuokiasi, susilaukia savo vaikų, todėl jiems reikia naujo būsto. Nors reikia pažymėti, kad ši karta nenori gyventi sovietiniuose butuose, ir, jei gali, renkasi naują statybą, dažnai kotedžus ar namus. Po 1993 metų vaikų sparčiai mažėjo, todėl ateityje naujų būsto pirkėjų taip pat mažės“, – aiškina politikas.

K.Masiulio manymu, 1959–1991 metais, kai Lietuvoje buvo masiškai statoma daugybė butų, į juos kėlėsi atvykėliai iš regionų, kurių amžiaus vidurkis buvo apie 30 metų. Tačiau tų naujakurių vaikai dabar mieliau esą renkasi naujos statybos butus. „Taigi tie sovietiniai naujakuriai dabar jau yra garbaus amžiaus, apie 80 metų, ir sudaro labai didelę gyventojų dalį didžiuosiuose mikrorajonuose Lazdynuose, Karoliniškėse ir Viršuliškėse. Kasmet rinkoje atsiras vis daugiau šių sovietinių butų, o jaunimas jų pirkti nenori?!“, – teigė Seimo narys.

Pasak jo, dėl minimų priežasčių ateityje sovietiniai miestų kvartalai gali tapti getais, kuriuose apsigyvens socialiai pažeidžiamiausi gyventojai, neturtingi imigrantai. „Jeigu to norime išvengti, būtina jau dabar iš esmės peržiūrėti ne tik bankų finansavimo būstui įsigyti politiką, bet apskritai visą būsto politiką“, – įsitikinęs K. Masiulis.

Vieno iš sovietmečiu pradėto statyti sostinės gyvenamojo rajono – Justiniškių – seniūnijos bendruomenės vadovas Igoris Boronovas nesutinka su tokiais politiko vertinimais. „Mūsų rajone gyvena įvairaus žmonės. Matau ir jaunimą, ir mažus vaikus. Bent kol kas getu čia net nekvepia“, – sakė jis.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus teigimu, tiek urbanistai, tiek nekilnojamojo turto vystytojai pastebi, jog sovietmečiu statyti gyvenamieji didžiųjų miestų rajonai – jų išplanavimas, viešosios erdvės, gyvenimo kokybė – netenkina jaunų žmonių poreikių, todėl norinčių ten apsigyventi nėra daug.

„Jei pažiūrėtume į Vilniaus žemėlapį, nubraižytą pagal gyventojų amžių, pastebėsime, kad tokių rajonų, kaip Karoliniškės ar Viršuliškės, gyventojų amžiaus vidurkis yra gerokai viršija vidutinį sostinės gyventojų amžių, be to, akivaizdu, kad tos zonos sens ir toliau“, – aiškino jis.

M. Statulevičiaus manymu, viena išeičių iš šios situacijos – senųjų rajonų renovacija. „Turiu omenyje ne pastatų apšiltinimą, bet bendros erdvės (tiek namų, tiek bendrųjų erdvių) sutvarkymą. Tai galėtų paskatinti jaunus gyvybingus žmones ten kurtis“, – teigė nekilnojamojo turto plėtros ekspertas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"