TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikoje lyg ringe svarbi taktika

2010 03 01 0:00
Prisistatymas tarptautinei bendruomenei ir užsienio kolegoms, A.Ažubalio nuomone, pavyko sklandžiai.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Naujasis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis įsitikinęs, kad Lietuvos sėkmės garantas - stipri integracija į Europos Sąjungą (ES) ir NATO.

Vos pradėjęs eiti užsienio reikalų ministro pareigas A.Ažubalis stačia galva nėrė į diplomatijos vandenis. Pirmomis darbo savaitėmis vyko jo vizitai į Romą, Vatikaną, Briuselį ir Rygą, laukė daugybė susitikimų. Apie Lietuvos diplomatijos gaires, mūsų krašto vietą ES, santykius su kaimynėmis, okupacinės žalos atlyginimą - LŽ interviu su naujuoju užsienio reikalų ministru A.Ažubaliu.

Susipažįsta su situacija.

- Užsienio reikalų ministro pareigas einate kelias savaites. Ar spėjote apšilti kojas naujame poste? Kaip vertinate pirmuosius nuveiktus darbus?

- Kiekvieno vadovo pareigos prasideda nuo žinybos situacijos analizės. Diplomatinėje tarnyboje Lietuvoje ir užsienyje darbuojasi daugiau kaip tūkstantis žmonių. Kol kas susipažįstu su atskirais departamentais, žiūriu, kaip šie dirba, kokia jų atsakomybė.

Vizitai į užsienį ir susitikimai buvo iš anksto suplanuoti mano pirmtako, o aš savo politinę darbotvarkę pradėsiu dėlioti tik dabar. Natūralu, kad kiekvienas vadovas turi savą matymą, kaip dažnai, su kuo ir kur susitikti.

- Matyt, su komanda jau nubrėžėte pagrindines užsienio politikos gaires. Kokios jos?

- Gairės liko tos pačios. Svarbiausia - stipri Lietuvos integracija į NATO ir ES, geri santykiai su gretimomis valstybėmis. Didesnę mūsų krašto integraciją į ES Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija ir valdančioji koalicija supranta labai paprastai - pasisakome už tai, kad stiprėtų Briuselio institucinis vaidmuo. Tik tokiu atveju galėsime išvengti liūdnai pagarsėjusių susitarimų tarp dviejų ar trijų didžiųjų žaidėjų. Briuselis turi stiprėti tiek, kad pajėgtų pasakyti "ne" kai kuriems dvišaliams sprendimams, liečiantiems ir kitų valstybių interesus.

Stipri integracija, mano galva, reiškia ir politikos bendrumą. Praėjusiais metais kai kurių ES valstybių įmonės prarado milijardą eurų dėl diskriminacinių prekybinių barjerų tarifų. Nėra vienos prekybos politikos, Bendrijos narės dėl to kovoja atskirai. Pasisakau už ES, turinčią bendrą mechanizmą, kaip ginti mūsų prekybinius interesus nuo trečiųjų šalių.

Kritika nebaisi

- Opozicijos atstovai baiminasi, esą jūsų perdėtas nacionalizmas ir subtilios retorikos stygius gali pakišti koją formuojant valstybės užsienio politiką, gerinant santykius su kaimynėmis, pirmiausia su rytinėmis valstybėmis. Ar pagrįsti tokie nuogąstavimai?

- Opozicija visuomet baiminasi ir reiškia susirūpinimą. Tai jos teisė ir, ko gero, pareiga. Tačiau opozicija turi teikti ir siūlymus. Nuogąstavimų dėl mano asmenybės ir darbo stiliaus girdėjau labai daug, bet konstruktyvių siūlymų, ką reikėtų keisti užsienio politikoje, nematau.

Galime rasti bendrą kalbą

- Santykiai su Rusija, nors ir stebimas atšilimas, išlieka problemiški. Kokiu keliu, siekiant geros kaimynystės, Lietuvai geriausia žengti?

- Manau, rusai yra realistai. Kai jie pamatys, kad esame neišklibinamas ir puikiai integruotas NATO bei ES dėmuo, dvišaliai santykiai natūraliai bus kitokie. Kol turime jautrių vietų didžiojoje politikoje, kam nors visada kils pagunda jas aitrinti.

Kai mūsų krašto energetika bus visa integruota į Vakarų sistemas, kas galės kelti mums kainas ar šantažuoti? Kol kas tenka apgailestauti, kad savo lėtumu ir klaidomis gundome kitą šalį. Dujas taupantis naujasis reaktorius Elektrėnuose turėjo būti pastatytas prieš uždarant Ignalinos atominę elektrinę. Pinigai buvo skirti, gulėjo Europos plėtros ir rekonstrukcijos banke. Dabar neturime galingo energijos generavimo šaltinio - sutrukdė tam tikros lobistinės grupės, neūkiškumas.

- Užsiminėte, jog ketinate inicijuoti okupacinės žalos atlyginimo klausimo sprendimą Vyriausybėje?

- Bandome judinti šį klausimą. Yra daug pasiūlymų, bet kol kas jų nekomentuosiu. Tačiau viena labai aišku - nebus taip, kad parengę siūlymus ir atlikę kai kuriuos darbus po metų gausime viską, ko norime. Vis dėlto tikiu, jog gerai pasirengus galima rasti bendrą kalbą.

"Mistral" galvosūkis

- Skelbiama, kad Prancūzija iš esmės pasirengusi parduoti Rusijai modernų karinį laivą "Mistral". Ką toks sandoris rodytų? Kokia būtų jo reikšmė mūsų valstybės ir regiono saugumui?

- Baltijos jūros regione esame po NATO skėčiu. Tačiau kyla klausimas, ar toks sandoris prisidėtų prie kitų Europos kraštų saugumo? Sutinku su kai kurių apžvalgininkų nuomone, kad net be ginkluotės "Mistral" nėra vien dėžutė. Keliolika sraigtasparnių ir tankų galintis plukdyti laivas - ne barža.

Iš Lietuvoje viešėjusio Prancūzijos valstybės sekretoriaus ES reikalams Pierre'o Lellouche'o kalbos supratau, kad jis tiki, jog rodydami tokį pasitikėjimą Rusija prancūzai sulauks adekvačios reakcijos. Tai jų teisė ir valia. Man regis, toks požiūris yra gerbtinas, bet labai idealistiškas. Taip pat manau, kad tai ir ekonominiai interesai. Daugelis valstybių, jausdamos beprotiškai didelę konkurenciją ginkluotės rinkoje, kartais varžosi nenumatydamos galimų pasekmių. Tik tiek malonu, kad prancūzai atvažiavo į Lietuvą kalbėtis, klausė mūsų ir bandė įrodyti savo poziciją.

Labai svarbu rasti bendrą požiūrį į Europos saugumą. Po susitikimo su P.Lellouche'u galiu pasakyti, kad daugeliu atžvilgių su juo sutinku. Europai reikia atgrasymo priemonių ir didžiausia jų - Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinis buvimas žemyne, taip pat tolygus NATO pajėgų išsidėstymas, infrastruktūros plėtra bei gynybos planai.

Reikia laiko ir kantrybės

- Prezidentė D.Grybauskaitė pademonstravo gerą valią, tačiau Baltarusija nerodo ženklų norinti bendradarbiauti dėl įtariamųjų Sausio 13-osios byloje išdavimo. Ar įmanoma išspręsti šį reikalą?

- Manau, reikia kantrybės konstruojant santykius su Baltarusija dviem kryptimis: su opozicija ir oficialiu Minsku. Tikslas vienas - nepriklausoma europinė Baltarusija.

Kalbėdamas apie mums svarbius dalykus pasitelksiu JAV prezidento Baracko Obamos pavyzdį. Atėjęs į valdžią jis pateikė daug viltingų ženklų. Į kai kuriuos gavo atsaką tarptautinėje bendruomenėje, į kitus - ne. Tačiau dėl to, kad nesulaukė atsako, B.Obama nekaltas. Tiesiog yra valstybių, kurios JAV prezidento nesuprato ar juo nepatikėjo. Padrąsinantys mūsų gestai bendraujant su dabartine Baltarusijos vadovybe yra geri. Laukime ir dirbkime.

- Santykiai su viena svarbiausių mūsų krašto partnerių - Gruzija - tarsi nebe tokie intensyvūs. Ar ši valstybė neliko Lietuvos diplomatijos nuošalėje?

- Duokite laiko. Romoje buvau susitikęs ir apie valandą kalbėjausi su Gruzijos vicepremjeru Giorgi Baramidze. Sutarėme dėl daugelio dalykų. Yra ir konkretūs darbai, ruošiamės juos daryti. Briuselyje pasisakiau už bevizį režimą su valstybėmis, kurios gerokai pasistūmėjo į priekį ir nori būti greta mūsų: Ukraina, Moldova, Gruzija. Šiems kraštams ir toliau teikiame politinę paramą. Čia niekas nepasikeitė.

Esame girdimi

- Politikos apžvalgininkai teigia, jog pastaruoju metu mūsų užsienio politika iš proamerikietiškos tampa europietiškesne. Ar įžvelgiate tokią tendenciją? Kaip ji paveiks dvišalius Lietuvos ir JAV santykius?

- Dabar mūsų diplomatinė tarnyba intensyviai organizuoja prezidentės D.Grybauskaitės vizitą į JAV. Premjeras Andrius Kubilius neseniai grįžo iš vizito Amerikoje. Kai buvau paskirtas ministru, viena pirmųjų mane pasveikino JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. Manau, kalbose apie šąlančius dvišalius santykius yra nemažai fantazijos.

- Jau beveik šešerius metus esame ES nariai. Ar Lietuvos balsas Bendrijoje girdimas ir svarus?

- Mūsų balsas girdimas. Visko tikrai nelemia kelios didžiosios ES valstybės. Žinoma, daugelis dalykų priklauso nuo objektyvių aplinkybių, taip pat nuo kraštų politinio svorio. Čia kaip ringe. Einant boksuotis su didesniu varžovu reikia rinktis kitokią taktiką: būti judresniam, nesileisti užspiečiamam į kampą. Svarbiausia - būti gerai pasirengusiam, kalbėti ne tuščiai ir ieškoti sąjungininkų reikšmingais klausimais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"