TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Politikos "nykštukai" be kovos nepasiduos

2012 02 25 6:00

Artėjantys Seimo rinkimai iš snaudulio budina ir gausybę vadinamųjų nykštukinių partijų. Puoselėdamos ambicijas patekti į tautos atstovybę, kai kurios jų net šliejasi prie gerokai stipresnių politinių jėgų. Tačiau politologai "nykštukams" sėkmės nežada.

Politinis mūsų krašto žemėlapis itin margas - šiuo metu Lietuvoje įregistruota net 40 politinių partijų. Be populiariųjų parlamentinių, sąraše net po dvi "žaliąsias", žemaitiškas, tautiškąsias ir respublikoniškas partijas. Jau nekalbant apie tai, kad partijas yra subūrusios tautinės mažumos, profsąjungininkai, smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, net pensininkai. Kovingai nusiteikusių partijų gretas papildo Kristinos Brazauskienės, verslininko Vladimiro Romanovo ir Drąsiaus Kedžio šalininkų pajėgos. 

Prieš spalį vyksiančius rinkimus mažosios partijos jau subruzdo. Vienos jų tikina sieksiančios kovoti savarankiškai, kitos ieško partnerių ir buriasi į koalicijas. Nors politinių ambicijų neparlamentinėms partijoms netrūksta, politologai joms negailestingai atkerta, kad šansų patekti į Seimą nėra.

Nusiteikę optimistiškai

Tik pernai užgimęs Lietuvos žaliųjų sąjūdis (LŽS) jau ruošiasi nuožmioms batalijoms dėl mandatų. "Tam ir susikūrėme, kad eitume į Seimą ir dalyvautume rinkimuose. Esame tradicinė europinė partija, skirtumas tik tas, kad Lietuvoje pavėluotai atsiradome", - LŽ aiškino LŽS pirmininkas Juozas Dautartas. Pasak jo, pagrindiniai "žaliųjų" rinkimų programos akcentai - aplinkosauga, priešinimasis atominei energetikai, socialinis teisingumas ir solidarumas. LŽS vadovo teigimu, šiai partijai šiuo metu priklauso pustrečio tūkstančio narių.

Iki šiol mažai vis dar girdėta Respublikonų partija taip pat neslepia ambicijų rudenį patekti į Seimą. Prieš du dešimtmečius įkurta partija prieš kelerius metus buvo iš naujo atgaivinta, o respublikonais save laiko apie 2 tūkst. jos narių. "Pagrindinis mūsų tikslas - pradėti aiškinti žmonėms, kad egzistavimas Europos Sąjungoje nėra mums geriausias variantas, todėl reikia žvalgytis kitur", - LŽ tvirtino euroskeptiškai nusiteikęs Respublikonų partijos pirmininkas Valerijus Pečiulevičius. Jis savo vadovaujamos jėgos pasirodymą būsimuose Seimo rinkimuose vertina optimistiškai. "Tikimės 101 proc. palaikymo!" - nesikuklindamas LŽ pareiškė respublikonų lyderis.

Susiskaldę žemaičiai

Net dvi skirtingos partijos šiuo metu atstovauja Žemaitijai, nors vienodai savo programose deklaruoja meilę šio krašto žmonėms ir kultūrai. Abiejų partijų pavadinimai taip pat mažai skiriasi. Viena pasivadinusi Žemaitijos vardu, kita - Žemaičių. Teigiama, kad šios iš esmės panašios politinės jėgos atsirado, susikirtus dviejų uostamiesčio politikų bei buvusių bendražygių Egidijaus Skarbaliaus ir Egidijaus Sabataičio ambicijoms.

Buvusio parlamentaro, dabartinio Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario E.Skarbaliaus vadovaujama Žemaičių partija kol kas dar nėra galutinai apsisprendusi, tačiau rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvauti ketina. Pernai "žemaičiai" savo jėgas bandė ir savivaldybių tarybų rinkimuose. Tebuvo iškovoti 3 mandatai Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje. Tačiau "žemaičiai" vilties patekti į viso krašto valdžią neprarado. Pasak E.Skarbaliaus, jo vadovaujamos partijos programos svarbiausias akcentas - požiūris į valstybės valdymą ir valdžios dekoncentravimą, regionų politiką. Politikas taip pat pridūrė, kad ši partija yra skirta visiems, ne tik žemaičiams.

"Žemaičių partija - tai daugiau nei mūsų filosofija. Mūsų išskirtinumas, tai, kas siejasi su žemaitiškumu, - žemaičių etnoso, kalbos ir kultūros išsaugojimas", - LŽ teigė E.Skarbalius. Jis juokavo, kad žemaičiai atsiskirti nuo Lietuvos neketiną.

Žemaitijos partija į valdžią nesiveržia. "Mūsų partija yra sukurta regioniniu pagrindu ir norėtume tik regiono reikalus tvarkyti. Todėl lįsti kažkur į Seimą, nemokėdami susitvarkyti savo kieme, nenorėtume", - LŽ prisipažino šios partijos įkūrėjas E.Sabataitis.

Antisisteminė koalicija

Net trys skirtingų ideologijų partijos - Lietuvos centro partija, Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir neseniai atkurta Tautininkų sąjunga - buriasi į susivienijimą "Už Lietuvą Lietuvoje". Pasak šių partijų atstovų, šis naujai kuriamas politinis darinys yra "organizuotas bandymas atverti vartus į Seimą tautos ir valstybės patriotams". Tautininkų lyderis, parlamentaras Gintaras Songaila šį kairės, dešinės ir centro politinių jėgų bendradarbiavimą įvardija kaip "antisisteminę naujos sistemos koaliciją", alternatyvą dabar esančioms partijoms. "Mėginame telkti plačią koaliciją, kviečiame ir kitas partijas, kurios palaiko mūsų idėjas ir požiūrį", - LŽ tikino G.Songaila.

Dairosi partnerių

Partija Profesinių sąjungų centras Seimo rinkimuose taip pat žada burtis į koaliciją su kitomis politinėmis jėgomis. Būsimų partnerių profsąjungininkai kol kas neatskleidžia, nes šiuo metu esą vyksta derybos su partijomis. "Tai tikrai nebus socialdemokratai, nes reikia iš principo juos identifikuoti kaip stambiojo kapitalo partiją, turinčią daugiausia milijonierių. Profsąjungų atstovų Seime dabar nėra, todėl norime, kad profsąjungininkai, kurie gina darbo žmones, galėtų dalyvauti įstatymų leidyboje", - LŽ pareiškė šios partijos pirmininkas Kęstutis Juknis.

Užtat Lietuvos pensininkų partija (LPP) užuovėją jau rado po ekspremjerės Kazimieros Prunskienės vadovaujamos Lietuvos liaudies partijos sparnu. Seimo rinkimuose abi šios partijos dalyvaus kartu. LPP pirmininko Vytauto Kadžio teigimu, patekę į valdžią pensininkai pirmiausia siektų pakeisti Konstitucijos nuostatas dėl referendumo sušaukimo. "Norime, kad sugrįžtų demokratija ir patys piliečiai būtų savo valstybės šeimininkai", - LŽ tikino LPP vedlys.

Galimybių prasibrauti nėra

Politologo Lauro Bielinio įsitikinimu, neparlamentinės partijos yra reikšmingos regionuose, kur dažnai net turi savo atstovus savivaldos struktūrose. "Jų vaidmuo savivaldoje yra labai svarbus, nes valstybė ima pulsuoti, kai savivaldos lygmeniu visuomenė tampa aktyvi. Mažosios partijos šiam aktyvumui daro didesnę įtaką nei didžiosios", - aiškino L.Bielinis.

Politologo teigimu, net ir nedalyvaudamos priimant valstybinės reikšmės sprendimus mažosios partijos vis dėlto atlieka pozityvų vaidmenį, nes reiškiasi kaip aktyvi pilietinės visuomenės grandis.

Tačiau "nykštukams" patekti į Seimą, pasak L.Bielinio, galimybių yra mažai. "Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms tas šansas gali atsirasti, tačiau nesu tikras, ar šiuo metu tai yra įmanoma", - pabrėžė politologas. Tokios partijos esą turėtų atrasti ypatingų argumentų, kurie pritrauktų rinkėjus. "Kartais ir įspūdinga asmenybė gali surinkti balsus, nes yra autoritetas tam tikrame regione. Tuomet galima tikėtis turėti vieną kitą savo atstovą, išrinktą vienmandatėje apygardoje", - pridūrė L.Bielinis.

Politologas Vytautas Dumbliauskas mažąsias partijas vertina kur kas skeptiškiau. Jo nuomone, tai yra tam tikra žmogaus saviraiškos ar net laisvalaikio praleidimo forma. "Psichologams reiktų analizuoti, kodėl žmonės eina į tokias nereikšmingas partijas. Dalyvauja rinkimuose ir, mano galva, gaišta savo laiką. Aš pagarbiai žiūriu į tai, kad žmonės ten kažką daro, jie turi tokią teisę. Tačiau partijos Lietuvoje yra per lengvai kuriamos", - teigė V.Dumbliauskas.

Politologui nesunku prognozuoti ir nykštukinių partijų pasirodymą būsimuose Seimo rinkimuose. "Šiuo metu net abejojama, ar liberalai pateks į parlamentą, todėl šios partijos neturi jokių šansų!" - atkirto jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"